Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Pasikalbėkim! » Kai ne­si­no­ri lai­ko leis­ti vel­tui

Kai ne­si­no­ri lai­ko leis­ti vel­tui

Pla­te­lių gim­na­zi­jo­je mo­ko­si As­ta Ru­gi­ny­tė. Ši aš­tuo­nio­lik­me­tė, be abe­jo­nės, yra vie­na ak­ty­viau­sių moks­lei­vių. Rei­kia ve­dė­jo ren­gi­niui? As­ta ga­li pa­gel­bė­ti. Trūks­ta min­čių, kaip įgy­ven­din­ti ko­kį pro­jek­tą? Rei­kia, kad kas gra­žiai pa­dai­nuo­tų? As­ta vėl­gi jū­sų ne­nu­vils. Jos pil­na vi­sur ir vi­sa­da. „Man pa­tin­ka bū­ti ap­sup­tai žmo­nių“, – pri­si­pa­žįs­ta mer­gi­na. Abi­tu­rien­tė tu­ri tiks­lą – iš gy­ve­ni­mo kiek­vie­ną die­ną iš­peš­ti kiek įma­no­ma dau­giau, nes ne­ga­li ži­no­ti, ka­da koks įgū­dis pra­vers.

– As­ta, ko­kio­mis nuo­tai­ko­mis po va­sa­ros atos­to­gų su­grį­žai į mo­kyk­lą? Juk šie me­tai Pla­te­lių gim­na­zi­jo­je tau pas­ku­ti­niai – esi abi­tu­rien­tė.
– Ma­nau, kaip ir kiek­vie­nas abi­tu­rien­tas į rug­sė­jo pir­mo­sios šven­tę at­ėjau su ne­di­de­liu jau­du­liu. Ži­nant, kad šie­met teks pa­lik­ti mo­kyk­lą, yra ir džiu­gu, ir ga­na liūd­na. Da­bar sten­giuo­si kiek įma­no­ma dau­giau lai­ko skir­ti moks­lams, li­te­ra­tū­ros skai­ty­

mui, bet ne­pa­mirš­tu ir ki­tos veik­los, kad po dvy­li­kos me­tų iš­si­neš­čiau kiek įma­no­ma dau­giau.
– Esi vie­na ak­ty­viau­sių gim­na­zis­čių. Kas ska­ti­na, mo­ty­vuo­ja už­si­im­ti ne tik moks­lais, bet ir po­pa­mo­ki­ne veik­la, ku­riai ski­ri ko­ne vi­są sa­vo lais­vą lai­ką?
– Kaip ir sa­kiau, ne­si­no­ri lai­ko leis­ti vel­tui – no­riu iš­si­neš­ti kiek įma­no­ma dau­giau pa­tir­ties ir ži­nių, nes nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ka­da ga­li pra­vers­ti ren­gi­nių ve­di­mo ir ki­to­kie įgū­džiai. Mo­ty­va­ci­jos su­tei­kia ir tai, kad ne­tu­riu aiš­kaus tiks­lo, ką veik­siu po mo­kyk­los, tad no­riu bū­ti iš­ban­džiu­si kiek įma­no­ma dau­giau įvai­rių da­ly­kų.
– Gal ga­li pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo už­im­tu­mą? Ko­kia veik­la tau ar­čiau­siai šir­dies ir tei­kia di­džiau­sią ma­lo­nu­mą?
– Daž­nai mėgs­ta­ma kal­bė­ti, kad jau­ni­mui be kom­piu­te­rių ne­be­rū­pi nie­kas. Ga­liu drą­siai tai pa­neig­ti – per sa­vo gy­ve­ni­mą daug sa­va­no­ria­vau įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se ir pa­ste­bė­jau, kad jau­ni­mas į sa­va­no­rys­tę la­bai įsi­trau­kia.

Šią va­sa­rą sa­vai­tę pra­lei­dau Kau­ne, sa­va­no­riau­da­ma „Tarp­tau­ti­nė­se vai­kų žai­dy­nė­se“ (ICG Kau­nas 2017), kur jau­nų sa­va­no­rių skai­čius vir­ši­jo vi­sus lū­kes­čius. Taip pat nuo ma­žens lan­kiau daug įvai­rių bū­re­lių, ta­čiau šiuo me­tu esu ap­si­sto­ju­si ties dai­na­vi­mu, ku­riam ir ski­riu di­džiau­sią da­lį lais­vo lai­ko. Dar už­si­i­mu kom­piu­te­ri­nė­mis me­di­jo­mis, daž­nai mon­tuo­ju fil­mus ir ku­riu pla­ka­tus, re­da­guo­ju nuo­trau­kas. Mo­kyk­lo­je daž­nai or­ga­ni­zuo­ju ir ve­du ren­gi­nius, ku­rių ypač daug bu­vo 11 kla­sė­je – šim­ta­die­nis, pas­ku­ti­nis skam­bu­tis ir ki­ti pa­na­šūs vie­nuo­lik­to­kų ve­da­mi ren­gi­niai. Mėgs­tu pri­si­jung­ti prie įvai­rių ak­ci­jų, pa­vyz­džiui, jau te­ko duo­ti krau­jo.
– Už­si­mi­nei, kad tarp ta­vo po­mė­gių – ir dai­na­vi­mas. Kaip ta­vo gy­ve­ni­me at­si­ra­do mu­zi­ka?
– Nuo ma­žens jau­čiau di­de­lę mei­lę mu­zi­kai. Lan­kiau mu­zi­kos bū­re­lį mo­kyk­lo­je, pra­ti­nau­si prie sce­nos. Šau­nios mo­ky­to­jos dė­ka ga­vau stip­rius vo­ka­li­nio dai­na­vi­mo pa­grin­dus, ku­riuos da­bar to­bu­li­nu Plun­gės kul­tū­ros cen­tro jau­ni­mo vo­ka­li­nė­je gru­pė­je „Hel­lo“. Šiais me­tais net­gi vai­di­nau miu­zik­le. Te­ko pa­mirš­ti sce­nos bai­mę. Dar­bas su dau­gy­be ta­len­tin­gų žmo­nių la­bai mo­ty­vuo­ja ir ska­ti­na steng­tis. Be to, vo­ka­las pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti ir pail­sė­ti nuo moks­lų.
– Pri­klau­sai ir jau­ni­mo klu­bui „In­di­go“. Kuo įdo­mi ir pa­trauk­li ši veik­la?
– Pa­tin­ka bū­ti ap­sup­tai žmo­nių, o „In­di­go“ duo­da to­kią ga­li­my­bę. Sma­gu per įvai­rius ren­gi­nius bū­ti už­ku­li­siuo­se ir ma­ty­ti, kaip vis­kas or­ga­ni­zuo­ja­ma, kaip gims­ta idė­jos, jos tam­pa re­a­ly­be. Dar­bas ko­man­do­je pa­de­da stip­rin­ti as­me­ny­bę, iš­moks­ti ben­dra­dar­biau­ti, o gy­ve­ni­me tai pra­vers. „In­di­go“ su­tei­kia ga­li­my­bę va­ka­rus leis­ti nuo­sta­bių žmo­nių bū­ry­je, at­si­pa­lai­duo­ti ir, pa­mir­šus die­nos rū­pes­čius, su­si­kon­cen­truo­ti į ren­gi­nių ir veik­lų or­ga­ni­za­vi­mą. Te­ko pa­bū­ti šio klu­bo pir­mi­nin­ke, va­do­vės de­ši­ni­ą­ja ran­ka, tad įgi­jau ir ly­de­rys­tės prak­ti­kos.

– Tau rū­pi ir mo­kyk­los gy­ve­ni­mas. Esi Pla­te­lių gim­na­zi­jos mo­ki­nių ta­ry­bos na­rė, vie­na iš ly­de­rių gru­pės ak­ty­vis­čių. Ko­dėl moks­lei­viui svar­bu įsi­jung­ti į to­kią veik­lą?
– Dau­ge­lis mo­ki­nių ma­no, kad mo­kyk­la yra tik moks­lo vie­ta, ta­čiau, pa­klau­sus mo­kyk­los ta­ry­bos na­rių, ką jiems duo­da mo­kyk­la, iš­gir­si daug at­sa­ky­mų. Jei­gu tik yra no­ro, mo­kyk­la su­tei­kia dau­gy­bę ga­li­my­bių. Jo­je esan­čios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos at­ve­ria ke­lius į ben­dra­dar­bia­vi­mą su ki­tų mo­kyk­lų mo­ki­niais, o tai reiš­kia to­bu­lė­ji­mo ga­li­my­bes. Mo­ki­nių ta­ry­ba yra vi­sų mo­ki­nių bal­sas, spren­džian­tis įvai­rias pro­ble­mas, tad dar­bas jo­je yra ir sa­vęs, ir mo­kyk­los stip­ri­ni­mas. Ta­ry­bo­je pa­ma­tai ki­tą mo­kyk­los gy­ve­ni­mo pu­sę, kar­tais ne vi­sai švie­sią, bet tu­ri ga­li­my­bę ge­rin­ti emo­ci­nę ap­lin­ką.
– Tu­ri daug veik­los, įvai­rių pa­rei­gų ir už­si­ė­mi­mų. Kaip vis­ką pa­vyks­ta su­de­rin­ti su moks­lais?
– Pri­pa­žin­siu, bū­na die­nų, kai grįž­tu na­mo ga­na vė­lai, no­riu tik kris­ti į lo­vą ir po­rą die­nų pail­sė­ti, ta­čiau imu į ran­kas kny­gą ir mo­kau­si. Ma­nau, si­tu­a­ci­ją pa­leng­vi­na tai, kad vis­ką da­rau sa­vo no­ru ir su di­de­liu už­si­de­gi­mu. To­dėl, net bū­da­ma pa­var­gu­si, jau­čiuo­si lai­min­ga, o tai pa­de­da veik­lą su­de­rin­ti su moks­lais. Vo­ka­las, spor­tas, „In­di­go“ lei­džia pail­sin­ti gal­vą nuo di­de­lio in­for­ma­ci­jos kie­kio. Ži­no­ma, dar­bas ir at­si­per­ka – yra te­kę lai­mė­ti ra­jo­ni­nių olim­pia­dų, da­ly­vau­ti res­pub­li­ki­nė­se.
– Esi abi­tu­rien­tė. Jau tu­ri pla­ną, kur no­rė­tum stu­di­juo­ti? Ar ta­vo pa­si­rin­ki­mui tu­ri įta­kos mėgs­ta­ma veik­la?
– Jei at­vi­rai, dar ne­nu­spren­džiau, ku­ria kryp­ti­mi ei­ti. At­ro­do, no­rė­čiau stu­di­juo­ti daug ką, nes vis­kas la­bai įdo­mu. Ma­nau, tai yra vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl da­ly­vau­ju dau­gy­bė­je įvai­rių veik­lų – no­riu re­a­li­zuo­ti sa­ve ir ras­ti kryp­tį, ku­rio­je jaus­čiau­si ge­riau­siai.
– Rei­kia ma­ny­ti, ir ta­pu­si stu­den­te ieš­ko­si bū­dų, kur re­a­li­zuo­ti sa­vo idė­jas ir ge­bė­ji­mus?
– Ži­no­ma! Ti­kiu, kad, ta­pu­si stu­den­te, jung­siuo­si į stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios pa­dės to­bu­lė­ti, nes stu­den­tiš­kas gy­ve­ni­mas ge­ro­kai skir­sis nuo da­bar­ti­nio. La­bai ti­kiuo­si, kad ir po pa­skai­tų ra­siu veik­los, ku­ri leis jaus­tis taip ge­rai, kaip jau­čiuo­si da­bar.
– Ačiū už po­kal­bį.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama