Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Pasikalbėkim! » Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė: „Ar mes su­pran­ta­me, kiek ir ko­kio kul­tū­ri­nio pa­vel­do tu­ri­me?“

Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė: „Ar mes su­pran­ta­me, kiek ir ko­kio kul­tū­ri­nio pa­vel­do tu­ri­me?“

Sausio 16 dieną vy­ku­sia­me Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta 2016 me­tų Kul­tū­ros ver­ty­bių prie­mo­nės lė­šų, skir­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų tvar­ky­mui, pa­nau­do­ji­mo ata­skai­ta. Po­sė­džio me­tu ki­lo ne­men­ka dis­ku­si­ja, ku­rios me­tu iš­sa­ky­ta pa­sta­bų dėl ne­efek­ty­viai nau­do­ja­mų šios pro­gra­mos pi­ni­gų, prie­kaiš­tau­ta dėl pri­ori­te­to ne­bu­vi­mo ren­kan­tis, ku­riuos kul­tū­ros ob­jek­tus tvar­ky­ti pir­miau­sia. Si­tu­a­ci­ją dėl kul­tū­ros ver­ty­bių prie­žiū­ros Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me ko­mi­te­to na­rės, is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rės Jo­lan­tos Skur­daus­kie­nės.

– Į pra­ėju­siais me­tais tvar­ky­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą pa­te­ko 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vio An­ta­no Vaiš­vi­los pa­min­klas, ta­čiau čia at­lik­ti dar­bai, kai ku­rie spren­di­mai su­lau­kė prieš­ta­ra­vi­mų. Ko­kia Jū­sų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu?
– Pas­ku­ti­nė­mis pra­ėju­sių me­tų spa­lio die­no­mis te­ko vyk­ti pro 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vio An­ta­no Vaiš­vi­los tė­viš­kę Juo­dei­kių kai­me. Ži­no­jau, kad šie­met ji tu­rė­jo bū­ti su­tvar­ky­ta, tad už­su­kau pa­si­žiū­rė­ti, kaip bu­vu­si so­dyb­vie­tė at­ro­do. Vaiz­das ten bu­vo ne­pa­si­kei­tęs, nu­ma­ty­ti dar­bai net ne­pra­dė­ti da­ry­ti. Maž­daug prieš 25-erius me­tus sta­ty­tas sto­gas­tul­pis jau vi­siš­kai pa­kei­tęs iš­vaiz­dą. Pa­žy­mė­ti­na, kad pu­sė pa­min­klo jau se­niai bu­vo nu­pu­vu­si, at­ski­ros da­lys mė­tė­si žo­lė­je, li­ku­si svei­ka vir­šu­ti­nė sto­gas­tul­pio pu­sė, ir­gi jau pa­veik­ta lai­ko, pa­pras­čiau­siai įsmeig­ta į že­mę ir ge­ro­kai svy­ra­vo, gar­sin­da­ma nu­griū­ti. Ša­lia sto­vė­jo A. Vaiš­vi­los gi­mi­nai­čių pa­sta­ty­tas kry­žius, ku­ris at­ro­dė ge­rai, nors ke­le­tas puo­šy­bos de­ta­lių ir nu­lū­žu­sios.
Pa­ma­niau, jei iki žie­mos šal­čių dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių dar­bai ne­bu­vo at­lik­ti, grei­čiau­siai jau ir ne­bus da­ro­mi.
Grį­žu­si pa­ren­giau raš­tą Plun­gės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai, pra­šy­da­ma ne­pa­nau­do­tas lė­šas skir­ti ne­ati­dė­lio­ti­niems sau­go­ji­mo dar­bams ki­ta­me kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­te at­lik­ti. Ša­tei­kių dva­ro si­tu­a­ci­ja ži­no­ma jau se­niai. Šį dva­rą Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas yra įtrau­kęs į blo­giau­siai Lie­tu­vo­je tvar­ko­mų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą. 2016 m. va­sa­rio mė­ne­sį šio dva­ro pa­sta­te, va­di­na­ma­me oran­že­ri­ja-so­di­nin­ko na­mu, bu­vo ki­lęs gais­ras. Kal­ti­nin­kai, ži­no­ma, ne­su­ras­ti. Pra­ėju­siais me­tais Plun­gės ra­jo­no švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­tas šio dva­ro klau­si­mus svars­tė ke­tu­ris kar­tus, su sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais net vyk­ta į vie­tą. De­ja, per tą lai­ką ob­jek­to si­tu­a­ci­ja ne­pa­ge­rė­jo. Prie­šin­gai, me­tų pa­bai­go­je dėl at­vi­rų lan­gų ir du­rų an­gų po vi­są oran­že­ri­jos-so­di­nin­ko na­mo pa­sta­tą jau bu­vo ga­li­ma vaikš­čio­ti ne­kliu­do­mai. Kaip ži­nia, gais­rų to­kiuo­se pa­sta­tuo­se ypač pa­gau­sė­ja at­ša­lus orams. Ne­pri­žiū­ri­mas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas tuo me­tu ypač trau­kia ne pa­čios ge­riau­sios re­pu­ta­ci­jos pra­ša­lai­čius.
Pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 15 die­ną iš Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ga­vau at­sa­ky­mą, kad vi­sos kul­tū­ros ver­ty­bių pro­gra­mos lė­šos yra pa­nau­do­tos, ir ne­tru­kus į A. Vaiš­vi­los so­dy­bos vie­tą ke­lią ro­dys nau­ja ro­dyk­lė, o „nu­griu­vęs kry­žius bus pa­keis­tas nau­ju, ku­rį jau bai­gia pa­ga­min­ti me­džio meist­ras“.
Ki­lo klau­si­mų. Ko­dėl ga­mi­na­mas nau­jas kry­žius? Jei­gu jis po ma­no ap­si­lan­ky­mo dėl pa­pu­vu­sio pa­grin­do ir nu­griu­vo, res­tau­ra­vus ga­lė­jo sto­vė­ti dar daug me­tų. Be­je, ir res­tau­ra­vi­mo kai­na ma­žes­nė, nei nau­jo ga­my­ba. Ko­dėl ne­tvar­ko­mas sto­gas­tul­pis, ku­ris yra pa­grin­di­nis su­ki­li­mo da­ly­vio tė­viš­kę žen­kli­nan­tis pa­min­klas, įtrauk­tas ir į ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, nu­fo­tog­ra­fuo­tas ir pa­skelb­tas įvai­riuo­se lei­di­niuo­se? Su ko­le­go­mis ta­ry­bos na­riais už­da­vė­me šiuos klau­si­mus ad­mi­nist­ra­ci­jai, bet at­sa­ky­mo kol kas ne­sa­me ga­vę.
Pir­ma­die­nį (sau­sio 16 die­ną – red. past.) vy­ku­sia­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je svars­ty­tos Kul­tū­ros ver­ty­bių pro­gra­mos ata­skai­tos me­tu bu­vo pa­teik­tos nuo­trau­kos su A. Vaiš­vi­los tė­viš­kė­je pa­sta­ty­tu nau­ju sto­gas­tul­piu (vis tik ne kry­žiu­mi). Da­bar vie­to­je dvie­jų ten sto­vės trys pa­min­klai: nau­jas sto­gas­tul­pis, pu­sė se­no­jo, į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įtrauk­to sto­gas­tul­pio ir kry­žius. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad se­nų­jų sto­gas­tul­pio ir kry­žiaus pa­grin­dai bu­vo su­tvir­tin­ti. Ki­tų su jais su­si­ju­sių dar­bų ne­bu­vo at­lik­ta. Tie­sa, taip ir li­ko ne­aiš­ku, ar at­ei­ty­je jie bus dar kar­tą tvar­ko­mi, nes vi­zu­a­liai li­ko to­kie pat ap­ny­kę kaip ir bu­vo – su­trum­pin­tas, kaž­ka­da bu­vęs dvi­gu­bai aukš­tes­nis sto­gas­tul­pis su nu­lanks­ty­ta me­ta­li­ne sau­lu­te ir kry­žius su nu­lū­žu­sio­mis de­ko­ro de­ta­lė­mis. Ži­no­ma, gal kas pa­sa­ky­tų, kad nie­ko čia blo­go. Ir vis dėl­to vėl ky­la klau­si­mų: ar taip sa­vi­val­dy­bės lyg­me­ny­je tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mas kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­mas? Ar nuo šiol, tvar­ky­da­mi to­kius me­di­nius kul­tū­ros pa­min­klus, trum­pin­si­me juos nuo apa­čios, kol liks tik vir­šū­nė, ku­rią bus ga­li­ma vis iš nau­jo įbe­to­nuo­ti? Be­je, į šią „su­tvar­ky­tą“ kul­tū­ros pa­vel­do vie­tą tu­ris­tams ir lan­ky­to­jams ke­lią ro­dys dvi nau­jos ro­dyk­lės.
– Ne­pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas – pa­grin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti di­des­nių tei­gia­mų re­zul­ta­tų tvar­kant kul­tū­ros ver­ty­bių ob­jek­tus?
– Va­di­na­mo­ji Kul­tū­ros ver­ty­bių pro­gra­ma yra pla­tes­nės Te­ri­to­ri­jų ir ap­lin­kos ap­sau­gos pro­gra­mos da­lis. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad rim­čiau kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­mui skir­ta pro­gra­ma ėmė veik­ti tik nuo 2015 m., nors ir da­bar­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas dar to­li gra­žu nė­ra pa­kan­ka­mas. 2015-iems me­tams iš vi­so ra­jo­no kul­tū­ros ver­ty­bių prie­žiū­rai skir­ta 3900 eu­rų. Iš šios su­mos dar bu­vo nu­ma­ty­ta 600 eu­rų pri­si­dė­ti prie Tel­šiuo­se sta­to­mo pa­min­klo, skir­to Dur­bės mū­šio įam­ži­ni­mui. 2016 m. va­sa­rio pra­džio­je tvir­ti­nant ra­jo­no biu­dže­tą, pa­gal šią pro­gra­mą kul­tū­ros ver­ty­bių tvar­ky­bos, re­mon­to ir res­tau­ra­ci­jos dar­bams nu­ma­ty­ta 10 500 eu­rų. Pa­ly­gi­ni­mui – prak­tiš­kai to­kia pat su­ma bu­vo skir­ta Plun­gės de­le­ga­ci­jos pa­si­ren­gi­mui ir ke­lio­nei į 2015 m. Švei­ca­ri­jo­je vy­ku­sią tu­riz­mo pa­ro­dą.
Ke­lia abe­jo­nių, ar ge­rai, kad 2016 m. di­džio­ji pro­gra­mos lė­šų da­lis pa­nau­do­ta pro­jek­ta­vi­mo dar­bams, ap­sau­gos tech­ni­nių prie­mo­nių įsi­gi­ji­mui, žo­lės pjo­vi­mui. Pa­čių kul­tū­ros ob­jek­tų tvar­ky­mui, res­tau­ra­ci­jai pa­nau­do­ta vos 800 eu­rų. Tai su­da­ro tik 5 vi­sų pro­gra­mos lė­šų nuo­šim­čius. Be­je, iš mi­nė­tos 800 eu­rų su­mos 500 eu­rų pa­nau­do­ti nau­jo sto­gas­tul­pio su­kū­ri­mui (A. Vaiš­vi­los tė­viš­kė­je, Juo­dei­kių k.), ku­ris ka­žin ar bu­vo rei­ka­lin­gas.
– Per Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­dį sa­kė­te, kad su esa­mu po­žiū­riu į kul­tū­ros ver­ty­bes ra­jo­ne po de­šim­ties me­tų ne­be­bus ap­skri­tai ką sau­go­ti ir tvar­ky­ti.
– Ky­la klau­si­mas, ar mes su­pran­ta­me, kiek ir ko­kio pa­vel­do tu­ri­me? Jei pa­žvelg­si­me į 2016 m. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės 2016–2018 me­tų stra­te­gi­nio veik­los pla­no ap­ra­šy­mą, ma­ty­si­me pa­teik­tus du skir­tin­gus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių skai­čius Plun­gės ra­jo­ne. O jei pa­si­žiū­rė­si­me į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, ra­si­me dar ki­tą skai­čių. Nė vie­na­me sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nia­me do­ku­men­te ne­su ma­čiu­si in­for­ma­ci­jos, kiek ir ko­kioms ka­te­go­ri­joms šios ver­ty­bės pri­klau­so. Jei­gu ne­ži­no­me, kiek ir ko­kio pa­vel­do tu­ri­me, va­di­na­si, ne­la­bai su­pran­ta­me, ką pir­miau­sia tu­ri­me tvar­ky­ti. Juo la­biau, kad tvar­ky­ti­nų ob­jek­tų są­ra­šą me­tai iš me­tų su­da­ro vie­nas as­muo. Ta­da ne­rei­kia ste­bė­tis, kaip pla­nuo­se vie­ni ob­jek­tai ne­ti­kė­tai kei­čia ki­tus, o at­lik­ti dar­bai ne­tu­ri nie­ko ben­dro su me­tų pra­džio­je Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­te pa­teik­tu ob­jek­tų, ku­riems rei­kia sku­bios tvar­ky­bos ir res­tau­ra­ci­jos, są­ra­šu. Kai ku­rių ob­jek­tų res­tau­ra­ci­ja, kon­ser­va­vi­mas ar at­kū­ri­mas, pvz., me­di­nių kop­ly­tė­lių, sto­gas­tul­pių, kry­žių, for­muo­jan­čių mū­sų kul­tū­ri­nį kraš­to­vaiz­dį ir mū­sų pa­čių ta­pa­ty­bę, ne­rei­ka­lau­ja ypa­tin­gai di­de­lių iš­lai­dų. Be to, mū­sų ra­jo­ne yra pui­kių spe­cia­lis­tų, tu­rin­čių ži­nių ir pa­tir­ties, kaip tai da­ry­ti.
– Ką tu­rė­tu­me da­ry­ti, kad si­tu­a­ci­ja šio­je sri­ty­je nors kiek pa­ge­rė­tų?
– Ga­lė­tu­me nu­veik­ti ge­ro­kai dau­giau, jei tu­rė­tu­me pla­ną ir kri­te­ri­jus, ką pir­miau­sia ir kaip sau­go­ti, pri­žiū­rė­ti ar gel­bė­ti, kad vi­sai ne­su­nyk­tų. Pvz., Kre­tin­gos, Pa­kruo­jo ra­jo­nai tu­ri pa­reng­tas il­ga­lai­kes kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos ir net plėt­ros pro­gra­mas. Ki­tur – Uk­mer­gė­je, Šal­či­nin­kuo­se – su­da­ry­tos kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos, pa­ta­rian­čios, kam pir­miau­sia ir pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus skir­ti kul­tū­ros pa­vel­do pro­gra­mos lė­šas. Ne­kal­bė­siu apie di­džių­jų mies­tų sa­vi­val­dy­bes, ta­čiau net ne­di­de­lio Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė tu­ri kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­bą. Mi­nė­tų ra­jo­nų kul­tū­ros pa­vel­do po­li­ti­kos do­ku­men­tuo­se, ko­mi­si­jų nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­ta, kaip tu­ri bū­ti nau­do­ja­mos pa­min­klot­var­kos lė­šos. Pvz., at­si­žvel­giant į ob­jek­to reikš­min­gu­mą, lo­ka­ci­nę vie­tą, nau­do­ji­mą vi­suo­me­nės po­rei­kiams, kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to uni­ka­lu­mą, jo būk­lę.
Ki­tas itin svar­bus da­ly­kas, į ku­rį Plun­gės ra­jo­ne ne­at­krei­pia­mas dė­me­sys, – ko­mi­si­jos ar ta­ry­bos su­da­ry­mas pa­dė­tų į kul­tū­ros pa­vel­do sau­go­ji­mo pro­ce­są įtrauk­ti ben­druo­me­nės na­rius, pri­trauk­tų dau­giau spe­cia­lis­tų, pro­fe­sio­na­liai iš­ma­nan­čių šią sri­tį. Apie tai, kad kul­tū­ros pa­vel­do ne­įma­no­ma iš­sau­go­ti be ben­druo­me­nės, gar­siai kal­ba­ma jau ke­lis pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius. Apie tai skel­bia­ma tarp­tau­ti­nė­se kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos kon­ven­ci­jo­se, ak­cen­tuo­ja­ma na­cio­na­li­niuo­se do­ku­men­tuo­se. Ta­čiau ir be jų aiš­ku, kad be mū­sų vi­sų nie­kas to ne­pa­da­rys.

 

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Al­ber­to Krau­lei­džio komentaras:

Vi­si ši­tie prie­kaiš­tai ir su­si­rū­pi­ni­mas – vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja

 

– Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė at­sa­ky­mą į pa­klau­si­mą dėl A. Vaiš­vi­los tė­viš­kės su­tvar­ky­mo ir Ša­tei­kių dva­ro oran­že­ri­jos gaus.
Kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tė Sa­vi­val­dy­bė­je, prieš iš­ei­da­ma iš dar­bo, ma­tyt, ne­iš­siun­tė at­sa­ky­mo. Kon­kre­čių de­ta­lių iš­sa­miai da­bar ne­ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, ta­čiau, kal­bant apie oran­že­ri­ją, sa­vi­val­dy­bė, kaip ži­no­te, nė­ra vie­nin­te­lė to dva­ro pa­sta­to sa­vi­nin­kė, mums pri­klau­so tik vi­du­ri­nio­ji da­lis. Ga­li­niai fli­ge­liai – pri­va­čių as­me­nų, ku­rie taip pat nė­ra tin­ka­mai įtei­si­nę sa­vo nuo­sa­vy­bės. Prieš ku­rį lai­ką bu­vo min­čių iš vys­ku­pi­jos per­im­ti jai pri­klau­san­tį va­di­na­mą­jį po­nų na­mą Ša­tei­kiuo­se, ku­rį ke­tin­ta tvar­ky­ti kar­tu su dva­ro oran­že­ri­jo­je tu­ri­ma da­li­mi, sie­kiant ten vyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bės funk­ci­jas. Su vys­ku­pi­ja su­si­tar­ti ne­iš­ėjo. Šiuo me­tu oran­že­ri­ja jo­kių val­diš­kų funk­ci­jų ne­be­at­lie­ka. Nei Sa­vi­val­dy­bė, nei kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas in­ves­tuo­ti lė­šų į tur­tą, ku­rio da­lis pri­klau­so pri­va­tiems žmo­nėms, ne­ma­nau, kad su­tiks.
Kal­bant apie A. Vaiš­vi­los tė­viš­kės su­tvar­ky­mą, ten pa­sta­ty­tą pa­min­klą, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad grei­čiau­siai šio­je si­tu­a­ci­jo­je ne­su­ta­po kai ku­rių me­ni­nin­kų po­žiū­ris į tą pa­tį pa­vel­dą, dėl to ir at­si­ra­do ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.
Vi­si ši­tie prie­kaiš­tai ir su­si­rū­pi­ni­mas grei­čiau yra vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja. Kiek­vie­nas ra­jo­no ta­ry­bos na­rys tu­ri tei­sę ini­ci­juo­ti ko­mi­si­jų, dar­bo gru­pių at­si­ra­di­mą jiems rū­pi­mu klau­si­mu. Gali net­gi pats bū­ti na­riu, ta­čiau ne­re­tai at­si­tin­ka taip, kad kai rei­kia im­tis kon­kre­taus dar­bo, reng­ti pa­siū­ly­mus, at­si­ran­da įvai­rių prie­žas­čių, ko­dėl ne­ga­li da­ly­vau­ti pa­si­ta­ri­muo­se, po­sė­džiuo­se ir pan.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama