Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Pasikalbėkim! » „Esu mo­ky­to­ja, ku­ri au­ga ir kei­čia­si kar­tu su vai­kais“

„Esu mo­ky­to­ja, ku­ri au­ga ir kei­čia­si kar­tu su vai­kais“

Lap­kri­čio 21 die­ną Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je vy­ko ino­va­ty­viau­sių ša­lies mo­ky­to­jų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. Kon­kur­sas Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mas jau ant­rus me­tus, šie­met ino­va­ty­viau­sio mo­ky­to­jo var­dą pel­ny­ti ban­dė dau­giau nei 200 pe­da­go­gų iš 150 švie­ti­mo įstai­gų. Ga­li­me džiaug­tis ir di­džiuo­tis, kad kon­kur­se da­ly­va­vo ir mū­siš­kė – Pla­te­lių gim­na­zi­jos pe­da­go­gė Vi­ta­li­ja Lu­ka­vi­čie­nė. Ne tik da­ly­va­vo, bet ir pel­nė lai­mė­ji­mą no­mi­na­ci­jo­je „Ino­va­ty­viau­sias pra­di­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jas“! V. Lu­ka­vi­čie­nė Pla­te­lių gim­na­zi­jo­je vai­kus mo­ko jau 22 me­tus. „Esu žmo­gus, ku­ris nuo­la­tos ieš­ko ge­riau­sio, nau­jau­sio, ir tai per­tei­kiu sa­vo mo­ki­niams”, – sa­ko ji.
Skai­ty­to­jų dė­me­siui – po­kal­bis su šia pe­da­go­ge.

– Lai­mė­jo­te no­mi­na­ci­jo­je „Ino­va­ty­viau­sias pra­di­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jas”. Ką Jums reiš­kia šis įver­ti­ni­mas?
– At­sa­ko­my­bę ir ėji­mą kar­tu su lai­ku. Ne­mėgs­tu už­si­sė­dė­ti, tad vis­kuo do­miuo­si, nau­jus me­to­dus sten­giuo­si tai­ky­ti pa­mo­ko­se. To­bu­lė­ji­mas ir mo­ky­ma­sis man daug reiš­kia, la­bai at­sa­kin­gai ren­kuo­si se­mi­na­rus, ži­nau, ko man rei­kia ir ko trūks­ta, kad bū­tų to­bu­la.
– Kaip ki­lo min­tis im­tis ino­va­ty­vių ug­dy­mo prie­mo­nių sa­vo dar­be?
– Tur­būt reik­tų pa­mi­nė­ti, kad šis žo­dis reiš­kia ne tik IKT, bet ir be­ga­lę ki­tų prie­mo­nių, ku­rios pa­leng­vi­ną iš­mo­ki­mą. Tai ban­dy­mai, ke­lio­nės ir žy­giai, dar­bas gam­to­je ir ap­lin­kos pri­tai­ky­mas ug­dy­mo pro­ce­se, „edu­ka Kla­sės“ nau­do­ji­mas, EMA pra­ty­bos. Tai su­sis­te­min­ta ir su­pla­nuo­ta veik­la, ku­ri įdo­mi man ir mo­ki­niui. Ta­čiau svar­biau­sia, kad tai bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti gy­ve­ni­me prak­tiš­kai. Ži­nios be prak­ti­kos ne­duo­da no­ri­mo tei­gia­mo re­zul­ta­to, tad ma­no dar­be daug veiks­mo.
Mo­kyk­lo­je dir­bu daug me­tų, to­dėl ga­liu pa­ly­gin­ti pir­mą­ją lai­dą ir šiuo me­tu mo­ko­mus vai­kus. Esu mo­ky­to­ja, ku­ri au­ga ir kei­čia­si kar­tu su vai­kais. Daug lai­ko ski­riu sa­viš­vie­tai, nau­jų, ino­va­ty­vių mo­ky­mo prie­mo­nių ana­li­zei. Į kla­sę at­ei­na la­bai skir­tin­gų ge­bė­ji­mų vai­kai iš skir­tin­gos so­cia­li­nės ap­lin­kos. To­dėl, tai­ky­da­ma di­fe­ren­ci­ja­vi­mą, ga­liu ste­bė­ti vai­ko in­di­vi­du­a­lią pa­žan­gą, ati­tin­ka­mai su vai­ku kal­bė­tis ir jį mo­ty­vuo­ti. Bū­na, kad pa­mo­ko­je aiš­ki­ni, de­monst­ruo­ji, nau­do­ji in­te­rak­ty­vią len­tą, ro­dai įvai­rias pa­teik­tis ku­ria nors te­ma, ir vis tiek at­si­ran­da vai­kų, ku­riems iš mi­nė­tų me­to­dų nė vie­nas ne­ti­ko. Ta­da rei­kia gal­vo­ti, kaip pa­dė­ti su­pras­ti, iš­mok­ti ir iš­mo­ki­mą pri­tai­ky­ti prak­ti­ko­je. Tik kū­ry­bin­gas ir lanks­tus mo­ky­to­jas ga­li grei­tai pa­rink­ti dar ke­le­tą mo­ky­mo me­to­dų be­si­for­muo­jan­čiai as­me­ny­bei, kad ji ne­nu­si­vil­tų sa­vimi ir iš­lai­ky­tų mo­ky­mo­si mo­ty­va­ci­ją. Re­flek­si­jos me­tu vai­kai at­vi­rau­ja, pa­sa­ko, ko­kiu bū­du jiems pa­vy­ko ge­riau­siai su­pras­ti, iš­mok­ti ir įtvir­tin­ti ži­nias. Daug reikš­mės ma­no dar­be tu­ri nuo­sek­lus kar­to­ji­mas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ino­va­ci­jos nau­do­ja­mos per Jū­sų pa­mo­kas? Kuo dar pa­si­reiš­kia ino­va­ty­vus pra­di­nis ug­dy­mas Pla­te­lių gim­na­zi­jo­je?
– Vi­sas pa­mo­kas pra­de­du nuo vai­kų nuo­tai­kos ap­ta­ri­mo, nes tik pa­to­giai įsi­tai­sęs, tu­rin­tis mo­ky­mo prie­mo­nes ir sau­gus vai­kas ga­li pra­dė­ti dar­bą. Ki­taip pa­ša­li­niai truk­džiai ne­leis jam su­si­kaup­ti, ak­ty­viai įsi­jung­ti į veik­las pa­mo­ko­se. Pa­vyz­džiui, lie­tu­vių kal­bos pa­mo­ka 1 kla­sė­je. Da­bar mo­ko­mės rai­des, su­si­pa­žįs­ta­me su gar­sais. Pa­mo­ko­je nau­do­ju lip­dy­mą iš plas­ti­li­no. Tai vai­kams pa­de­da su­si­kaup­ti, nu­ra­mi­na, psi­cho­lo­giš­kai pa­de­da bū­ti stip­riems tiems, ku­rie dar ne­pa­žįs­ta mo­ko­mos rai­dės. Vė­liau ap­ta­ria­mo gar­so ieš­ko­me įvai­riuo­se žo­džiuo­se, jį iš­ski­ria­me, įvar­di­ja­me jo ei­lę žo­dy­je. Nau­do­ja­me plan­še­ti­nius kom­piu­te­rius, to­dėl vė­liau vai­kai ga­li per „edu­ka KLASĖ“ ieš­ko­ti šio gar­so žais­da­mi, kai rei­kia su­skirs­ty­ti pa­veiks­lė­lius į at­ski­ras gra­fas. Kiek­vie­nas ga­li iš­ma­tuo­ti sa­vo sėk­mę. O jei ji vai­ko ne­ten­ki­na, tai žais­ti ga­li ir na­muo­se (pa­kar­to­ti). Kad pir­mo­kai ug­dy­tų­si ben­druo­me­niš­ku­mo kom­pe­ten­ci­ją, pa­pra­šau po­ro­mis su­ras­ti kla­sė­je ke­lis daik­tus, ku­rių pa­va­di­ni­mus tar­da­mi gir­dė­tu­mėme šį gar­są. Vaikš­čio­da­mi vai­kai pail­si, ben­drau­ja, sten­gia­si, kad kiek­vie­nai po­rai pa­si­sek­tų. Šio­je veik­lo­je mo­ky­to­jas yra ste­bė­to­jas ir pa­gal­bi­nin­kas. Vė­liau vai­kai ant grin­dų nu­pie­šia po vie­ną daik­tą (mū­sų mo­kyk­la re­no­vuo­ta, tad dė­jo­me spe­cia­lią dan­gą su spal­vin­go­mis ge­o­met­ri­nė­mis fi­gū­ro­mis, kad ga­lė­tu­me ant jų pieš­ti ir jos bū­tų nau­din­gos mo­ky­mui­si). Pa­mo­ka už­bai­gia­ma re­flek­si­ja. Kiek­vie­no pa­pra­šau pa­sa­ky­ti, kas pa­ti­ko, kas bu­vo sun­ku ir ar teks­te skirs šį žen­klą, mo­kės pa­sa­ky­ti jo gar­są.
Nupasakojau vie­ną pa­mo­ką, bet rei­kia su­pras­ti, kad ino­va­ty­vu­mas – tai lanks­tūs spren­di­mai, ku­rie tai­ko­mi, kad šiuo­lai­ki­nis vai­kas bū­tų kuo la­biau mo­ty­vuo­tas gi­lin­tis ir sem­tis ži­nių. Man, kaip mo­ky­to­jai, la­bai daug da­vė va­do­va­vi­mas UAB „Do­tus“ ben­druo­me­nei ir aso­cia­ci­jai „Šven­tor­kal­nis“. Tai va­dy­bi­niai ir eko­no­mi­niai pla­na­vi­mai, pro­jek­tų ra­šy­mas ir jų vyk­dy­mas.
– Kaip Jū­sų su­ma­ny­mus ver­ti­na mo­ki­niai, jų tė­ve­liai, ko­le­gos mo­ky­to­jai?
– Mo­ki­niai no­ri tuoj ir da­bar. Kai pa­skel­biu, kad ką nors da­ry­si­me per sa­vai­tę, jie nu­si­me­na, jog ne da­bar. Mo­kau pir­mo­kus, tad jų lau­kia la­bai įdo­mios veik­los. Vai­kai im­lūs ir at­vi­ri ži­nioms. Ma­nau ir ti­kiu, kad jie bus ak­ty­vi ir at­sa­kin­ga jau­no­ji kar­ta.
O tė­vai ne­la­bai mėgs­ta nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas. Mes esa­me kai­mo (mies­te­lio) vai­kai, ne vi­so­se šei­mo­se tė­vai ski­ria pa­kan­ka­mai dė­me­sio to­bu­lė­ti ir aug­ti kar­tu su vai­ku. Tad, vai­kams pra­dė­jus lan­ky­ti ma­no kla­sę, ten­ka mo­ky­tis ir tė­ve­liams, su­si­pa­žin­ti su kai ku­rio­mis pro­gra­mo­mis.
Su ko­le­go­mis ap­ta­ria­me idė­jas, pa­siū­lau vie­ną ki­tą min­ti ir jiems pa­nau­do­ti ug­dy­mo pro­ce­se.
– Sa­vo pa­vyz­džiu įro­dė­te, kad ne tik did­mies­čių mo­kyk­lo­se ga­li­ma mo­ky­ti nau­do­jan­tis šiuo­lai­kiš­ko­mis tech­no­lo­gi­jo­mis...
– Ma­ne ap­do­va­no­ji­mui no­mi­na­vo gim­na­zi­jos di­rek­to­rė, tad ma­nau, kad gim­na­zi­jos va­do­vė pa­ste­bė­jo ma­no ini­cia­ty­vą ir įver­ti­no 22 me­tų dar­bą. Mo­kyk­la ir kai­me, ir mies­te yra mo­kyk­la. Vi­sur – vai­kai ir mo­ky­to­jai. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad žmo­gus tu­ri no­rė­ti to­bu­lė­ti, ne­už­si­sė­dė­ti, vis­kuo do­mė­tis. Rei­kia ei­ti kar­tu su lai­ku.
– Ko­kių pla­nų, min­čių tu­ri­te at­ei­čiai? Rei­kia ma­ny­ti, kad ne­su­sto­si­te ties jau įgy­ven­din­to­mis idė­jo­mis?
– Lap­kri­čio 24 die­ną vy­kau į pa­ro­dą „Mo­kyk­la 2017“, ku­ri vy­ko Vil­niu­je. Kiek­vie­nais me­tais va­žiuo­ju. Man to rei­kia, kad bū­čiau šiuo­lai­kiš­ka mo­ky­to­ja. La­bai gai­la, kad Pa­sau­li­nės ly­de­rys­tės kon­fe­ren­ci­jos to­kios bran­gios ir jų mo­ky­to­jams ne­ap­mo­ka iš kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo lė­šų. Tai rak­tas į idė­jas ir at­ei­tį, mo­ky­to­jo ar va­do­vo su­stip­ri­ni­mas, mo­ky­mas telk­ti ben­druo­me­nę dar­bui.
Pla­nuo­se – daug dar­bų: rei­kia iš­mok­ti dirb­ti su ke­lio­mis pro­gra­mo­mis, kad ne­be­reik­tų in­te­rak­ty­vios len­tos, su­pla­nuo­ti tė­vų švie­ti­mo te­mas, po Nau­jų me­tų pa­ra­šy­ti ke­le­tą pro­jek­tų aso­cia­ci­jai „Šven­tor­kal­nis“. Taip pat – su­ras­ti pi­ni­gų Pla­te­lių baž­ny­čios var­pi­nės re­mon­tui, nes su Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­re Dia­na Var­nai­te su­ta­rė­me jų ieš­ko­ti drau­ge. Be to, – pla­nuo­ti va­sa­ros sto­vyk­lą vai­kams.
– Ačiū ir sėk­mės įgy­ven­di­nant už­si­brėž­tus tiks­lus.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama