Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Pasikalbėkim! » Dė­me­sio: prie di­džė­jaus pul­to – DJ LUST!

Dė­me­sio: prie di­džė­jaus pul­to – DJ LUST!

Plun­gės kul­tū­ros cen­tro jau­ni­mo klu­bas „In­di­go”, va­do­vau­ja­mas Ai­dos Ru­pei­kie­nės, lap­kri­čio pa­bai­go­je mū­sų mies­te pir­mą kar­tą or­ga­ni­za­vo kon­kur­są „Be­at ma­kers 2017“, ku­ria­me var­žė­si šo­kių mu­zi­kos ger­bė­jai ir kū­rė­jai – di­džė­jai. Tarp da­ly­vių bu­vo ir Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­to­kas Lu­kas Striel­čiū­nas. Sep­ty­nio­lik­me­čio vai­ki­no pa­si­ro­dy­mas pub­li­ką ir ko­mi­si­ją su­ža­vė­jo la­biau­siai – Lu­kas pa­skelb­tas lai­mė­to­ju. „Per kiek­vie­ną pa­si­ro­dy­mą sten­giuo­si sa­vo mu­zi­ka žmo­nėms ati­duo­ti da­le­lę sa­vęs“, – sa­ko di­džė­jus, sa­ve pri­sta­tan­tis DJ LUST var­du. Su Lu­ku kal­bė­jo­mės apie šį lai­mė­ji­mą, mu­zi­ką, di­džė­jaus dar­bą.

– Lu­kai, kaip ta­vo gy­ve­ni­me at­si­ra­do mu­zi­ka?
– Mu­zi­ka ma­no gy­ve­ni­me už­ėmė ir vis dar už­ima di­de­lę da­lį. Vis­kas pra­dė­jo nuo pa­pras­tų kai­mo šo­kių ir ren­gi­nių įgar­si­ni­mo. Man bu­vo 12 me­tų. Po tru­pu­tį nuo mu­zi­kos per­jun­gi­nė­ji­mo pra­dė­jau ju­dė­ti link sa­vo sva­jo­nės – sa­vos mu­zi­kos ga­my­bos ir gro­ji­mo di­des­nėms au­di­to­ri­joms. Bū­da­mas 13-os, tu­rė­jau sa­vo pir­mą­jį DJ pul­tą, su ku­riuo ir pra­dė­jau to­bu­lin­ti įgū­džius, at­skleis­ti sa­ve.
– Ka­da pir­mą kar­tą at­si­sto­jai prie di­džė­jaus pul­to? Kur tai įvy­ko?
– Ma­no pir­ma­sis kar­tas prie DJ pul­to bu­vo La­bar­džių kai­me. Ten vy­ko kai­mo dis­ko­te­ka. Bu­vau 13-me­tis, su­pra­tau, kad man pa­tin­ka, ir pra­dė­jau ju­dė­ti į prie­kį.
– Ko­kią mu­zi­ką gro­ji?
– Ma­no pa­grin­di­niai sti­liai: EDM pro­gres­si­ve hou­se (elek­tro­ni­nė šo­kių mu­zi­ka), bass hou­se, tran­ce, tech­no, mi­ni­mal te­cho, fu­tu­re bass. Ren­kuo­si pa­gal pub­li­ką. Gro­ju to­kią mu­zi­ką, ku­ri pa­tik­tų tiek man, tiek au­di­to­ri­jai. Per kiek­vie­ną pa­si­ro­dy­mą sten­giuo­si sa­vo mu­zi­ka žmo­nėms ati­duo­ti da­le­lę sa­vęs.
– Di­džė­ja­vi­mas tau – dar­bas ar ma­lo­nu­mas?
– Daž­niau­siai dar­bas, bet kai ma­tau, kad žmo­nės pa­si­da­ro lai­min­ges­ni, pa­vyks­ta pra­skaid­rin­ti jų gal­būt niū­rią ir ne­pa­si­se­ku­sią die­ną, tai tam­pa di­de­liu ma­lo­nu­mu.

– Ar, no­rint tap­ti di­džė­ju­mi, pa­kan­ka tik do­mė­tis mu­zi­ka? Ko­kių sa­vy­bių dar rei­kia tu­rė­ti?
– Do­mė­tis mu­zi­ka ne­pa­kan­ka. Rei­kia dirb­ti su įvai­rio­mis pro­gra­mo­mis, tu­rė­ti mu­zi­ki­nę klau­są, su­pra­ti­mą apie mu­zi­ką, jos su­dė­tį. Svar­biau­sias fak­to­rius, no­rint bū­ti sėk­min­gu di­džė­ju­mi, – tu­rė­ti drą­sos sto­ti prieš di­de­lę au­di­to­ri­ją, ne­si­jau­din­ti. Taip pat svar­bu ne­bi­jo­ti klys­ti, nes klai­dos pa­de­da to­bu­lė­ti.
– Ar ruo­šie­si prieš kiek­vie­ną pa­si­ro­dy­mą?
– Daž­niau­siai taip. Pri­klau­so nuo to, ko iš ma­nęs ga­li rei­ka­lau­ti. Man pa­tin­ka apei­ti ne­ti­kė­tu­mus ir bū­ti pa­si­ren­gu­siam vis­kam.
– Di­džė­jai daž­nai va­di­na­mi va­ka­rė­lių sie­lo­mis. Tai tie­sa?
– Ži­no­ma, mes su­ke­lia­me emo­ci­jų, kvie­čia­me ju­dė­ti, mė­gau­tis mu­zi­ka.
– Kaip tap­ti sėk­min­gu ir po­pu­lia­riu di­džė­ju­mi?
– Šios for­mu­lės dar ne­ži­nau, ta­čiau jos ieš­kau. Ma­nau, svar­biau­sia yra dar­bas, už­si­de­gi­mas, ti­kė­ji­mas tuo, ką da­rai. Siek­da­mas sa­vo sva­jo­nių ir ti­kė­da­mas sa­vi­mi, tik­rai pa­siek­si, ko trokš­ti.
– Kuo dar už­si­i­mi gy­ve­ni­me?
– Esu moks­lei­vis. Lais­va­lai­kiu spor­tuo­ju, esu to­li­mų­jų dis­tan­ci­jų bė­gi­kas, žai­džiu krep­ši­nį, šach­ma­tais. Ben­drau­ju su už­sie­ny­je gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis. Be di­džė­ja­vi­mo, už­si­i­mu mu­zi­kos pro­diu­sa­vi­mu, gro­ju for­te­pi­jo­nu.
– Da­ly­va­vai „Be­at ma­kers 2017“ kon­kur­se Plun­gė­je. Ko­kie įspū­džiai? Juk lai­mė­jai pir­mą vie­tą!
– Vis­kas bu­vo VAU. La­bai sma­gu, di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja. Tik­rai ne­ma­niau, kad taip pa­si­seks. La­bai pa­ti­ko ma­no drau­go 4sBlaster pa­si­ro­dy­mas, bet pa­si­ge­dau ki­tų vie­ti­nių di­džė­jų. Pir­mo­ji vie­ta dar la­biau mo­ty­va­vo siek­ti sa­vo tiks­lo. Ma­nau, tai įneš daug nau­jo į ma­no gy­ve­ni­mą. Ti­kiuo­si, jog at­ei­ty­je to­kių kon­kur­sų dau­gės ir į šią kul­tū­rą įsi­trauks dar dau­giau jau­nų žmo­nių.
– Gal esi pa­sie­kęs pri­pa­ži­ni­mo ir ki­tuo­se kon­kur­suo­se, ren­gi­niuo­se?
– Mu­zi­ko­je iki šiol ne­tu­rė­jau di­de­lio pri­pa­ži­ni­mo. Pir­ma­sis pa­si­ro­dy­mas di­džė­jų kon­kur­se, ku­ris vy­ko Ma­žei­kiuo­se, man bai­gė­si penk­tą­ja vie­ta iš 16-os. Per­ga­lių esu pa­sie­kęs tik to­li­mų­jų dis­tan­ci­jų bė­gi­me, tu­riu daug me­da­lių ir di­plo­mų.
– Ar pla­nuo­ji sa­vo at­ei­tį sie­ti su di­džė­ja­vi­mu?
– Taip, mu­zi­ka įau­go į ma­no krau­ją, be jos ne­be­ga­lė­čiau. Sa­vo gy­ve­ni­mą tik­rai sie­siu su di­džė­ja­vi­mu.
– Ačiū už po­kal­bį.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama