Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

„Am­bi­cin­ga kaip len­kė, už­si­spy­ru­si kaip že­mai­tė, ge­ros šir­dies kaip ru­sė“

Taip sa­ve api­bū­di­na Tve­rų se­niū­ni­jo­je vi­sų ge­rai ži­no­ma se­niū­nai­tė Va­len­ti­na Juk­nie­nė. Kai so­dy­bo­je, ku­rią ji va­di­na „Die­vo so­du“, pa­sa­ko­jo apie sa­vo gy­ve­ni­mą, ne­pa­lei­do min­tis, kad tas gy­ve­ni­mas da­li­na­mas ki­tiems. Au­gi­na, ren­ka, par­duo­da bei ne­tau­py­da­ma do­va­no­ja vais­ta­žo­les, lai­ko bi­te­les, au­gi­na net 23 avis, nar­šo in­ter­ne­te, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se mo­ky­muo­se ir... nuo­lat rū­pi­na­si kai­mo žmo­nė­mis, spren­džia jų pro­ble­mas.

Ša­tei­kiuo­se gy­ve­nan­čius se­ne­lius ap­lan­kė trys po­ros dvy­nu­kų

Tur­būt nė­ra daug se­ne­lių, ku­rie ga­lė­tų pa­si­gir­ti tu­rin­tys net tris po­ras anū­kų – dvy­nu­kų. Ši­to­kiu tur­tu di­džiuo­ja­si Ša­tei­kių mies­te­lio gy­ven­to­jai Vik­to­ras ir Bro­nis­la­va Mom­kai – iš pen­kių jų vai­kų net trys duk­ros yra su­si­lau­ku­sios dvy­nių. Prieš pat Tė­vo die­ną iš vi­so de­vy­nis anū­kus tu­rin­čių Mom­kų na­mai tie­siog „už­vi­rė“ – čia ne­trū­ko vai­kiš­ko kle­ge­sio, links­mo juo­ko, ma­žiau­sių­jų krykš­ta­vi­mo ir, ži­no­ma, ma­lo­nios be­tvar­kės...

Gri­ga­li­nis gie­do­ji­mas Plun­gės Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je

Nuo pra­ėju­sių me­tų ru­dens Plun­gės pa­ra­pi­jos baž­ny­čio­je kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį, va­ka­ri­nių šv. Mi­šių me­tu skam­ba gri­ga­liš­ka­sis cho­ra­las. Apie šį gie­do­ji­mą kal­ba­mės su Ro­ma Kaz­laus­kai­te.

Šim­tai ran­kų lėkš­tę ga­ruo­jan­čios sriu­bos ga­mi­na

Ką reiš­kia pa­mai­tin­ti tūks­tan­čius bur­nų kas­dien? Iš kur at­ke­liau­ja mais­tas į mū­sų mo­kyk­las ir dar­že­lius, kas nu­spren­džia, ko­kius pie­tus val­gys mū­sų vai­kai? Apie tai kal­ba­mės su mais­to tie­kė­jo – VšĮ „Kre­tin­gos mais­tas“ – di­rek­to­re Ali­sa Nor­ku­vie­ne.

Pa­leis­ti da­nie­liai pra­šo­si at­gal į ūki­nin­kų kie­mą

Siur­blių kai­me gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai Vi­li­ja ir Al­vy­das Mi­liai bū­re­lį da­nie­lių au­gi­na jau se­no­kai, ta­čiau tik šį pa­va­sa­rį ap­si­spren­dė da­lį pa­gau­sė­ju­sios ban­dos iš­leis­ti į lais­vę. Ko­kia bu­vo jų nuo­sta­ba, kai tą pa­čią die­ną gra­žus bū­re­lis par­bi­dze­no at­gal į ūki­nin­kų kie­mą!

Dvi­gu­bos dei­man­ti­nės ves­tu­vės

Re­tai su­tin­ka­mos po­ros, ku­rios kar­tu pra­gy­ve­na še­šias­de­šimt me­tų. Ta­čiau toks at­ve­jis, kad tą pa­čią die­ną bū­tų su­si­tuo­ku­sios dvi drau­gų po­ros ir abi nu­ė­ju­sios to­kį pat il­gą gy­ve­ni­mo ke­lią, ap­skri­tai at­ro­do ne­įti­kė­ti­nas. Plun­giš­kiams Pra­nui ir Va­le­ri­jai Ged­vi­lams bei Pet­rui ir Pet­rei Glo­biams šian­dien iš­skir­ti­nė šven­tė – jie dar kar­tą pa­si­ža­dės vie­nas ki­tam kaip ir 1955-ųjų ba­lan­džio 16-ąją, kai bu­vo vie­ni ki­tiems liu­di­nin­kais.

Ja­po­nų kal­bos kon­kur­se gim­na­zis­tas bu­vo ne­pra­len­kia­mas

Ry­tie­tiš­ka kul­tū­ra Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja. Ko­vo 5 die­ną Kau­ne, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, vy­ko jau penk­ta­sis ja­po­nų šne­ka­mo­sios kal­bos kon­kur­sas. Sma­gu, jog ab­so­liu­čiu kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju ir pra­de­dan­čių­jų gru­pės pir­mo­sios vie­tos lai­mė­to­ju ta­po mū­siš­kis Aud­rius Kum­pis, 17-me­tis Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­to­kas. Pa­klaus­tas, ar ti­kė­jo­si su­lauk­ti to­kio įver­ti­ni­mo, Ka­dai­čių kai­me gy­ve­nan­tis jau­nuo­lis bu­vo at­vi­ras: „Apie tai ne­drį­sau nė pa­sva­jo­ti.“

Dvi­de­šimt me­tų už Ju­li­jos Žy­man­tie­nės pe­čių

„Lai­ma, juk ne­si žiop­la, su­si­imk!“ – taip ly­giai prieš dvi­de­šimt me­tų sa­ve nu­tei­kė ra­šy­to­jos Ju­li­jos Žy­man­tie­nės-Že­mai­tės tė­viš­kės Bu­kan­tė­je pri­žiū­rė­to­ja Lai­mu­tė Ar­laus­kie­nė, kai su­ži­no­jo, jog pir­mą jos dar­bo die­ną iš Plun­gės į Go­de­lius at­vyks pil­nas au­to­bu­sas žmo­nių, o kar­tu su jais – ir gar­baus am­žiaus kraš­to­ty­ri­nin­kė Ele­o­no­ra Ra­vic­kie­nė. Nuo šios pir­mos die­nos, ga­vu­si to­kį krikš­tą, Lai­mu­tė Že­mai­tės eks­po­zi­ci­jos lan­ky­to­jų ne­be­si­bai­dė, prie­šin­gai – kas­kart la­bai jų lau­kia, kiek­vie­ną su­tin­ka kaip gi­mi­nę: pa­pa­sa­ko­ja apie Že­mai­tės Bu­kan­tė­je pra­leis­tus me­tus, dva­rą ap­ro­do ir dar... pa­vai­ši­na! Sve­tin­gai pri­im­ti ir iš­ly­dė­ti eks­po­zi­ci­jos lan­ky­to­jai daž­niau­siai po kiek lai­ko grįž­ta ve­ži­ni sa­vo drau­gais ar ben­dra­dar­biais. Taip ple­čia­si Že­mai­tės, o kar­tu – ir jos pa­li­ki­mą Bu­kan­tė­je sau­gan­čios Lai­mu­tės drau­gų ra­tas.

Gro­žis iš­gel­bės pa­sau­lį

„Sva­jo­nės pil­do­si“ – šią fra­zę, ko ge­ro, ga­lė­tų drą­siai pa­kar­to­ti Da­lia Čes­nie­nė, kaip ir jos my­li­mi au­ga­lai jau ge­rai pri­gi­ju­si Že­mai­ti­jos že­mė­je. Klai­pė­do­je gi­mu­si, au­gu­si, ver­slą puo­se­lė­ju­si mo­te­ris pri­si­pa­ži­no nuo ma­žens sva­jo­ju­si gy­ven­ti ne mies­te, o kai­me – ar­ti lau­kų, miš­kų ir upės. Jos sva­jo­nė iš­si­pil­dė – pa­va­sa­rį bus de­vy­ne­ri me­tai, kai na­mais va­di­na so­dy­bą Juo­dei­kių kai­me. D. Čes­nie­nė nuo pir­mų die­nų kai­my­nams bu­vo įdo­mi dėl ne­ei­li­nių ga­bu­mų, sub­ti­laus gro­žio pa­jau­ti­mo kom­po­nuo­jant in­ter­je­ruo­se au­ga­lus, ku­riant puokš­tes, mo­kant šio me­no ir ki­tus žmo­nes. Su­si­pa­ži­no su po­nia Da­lia juo­dei­kiš­kiai, su­si­pa­žin­ki­me ir mes.

Pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas ir­kluo­ti pra­dė­jo Plun­gės jū­ro­je

Dar prieš ke­le­tą me­tų Hen­ri­kas Žus­tau­tas lan­kė Plun­gės „Ry­to“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą ir ir­kla­vo ka­no­ją va­di­na­mo­je Plun­gės jū­ro­je. Šian­dien 20-me­tis že­mai­tis jau yra ta­pęs pa­sau­lio jau­ni­mo ka­no­jų ir­kla­vi­mo čem­pio­nu ir la­bai rim­tai ruo­šia­si pa­ko­vo­ti dėl „ke­lia­la­pio“ į 2016-ųjų me­tų olim­pi­nes žai­dy­nes Rio De Ža­nei­re. „Vis­kas yra įma­no­ma“ – bu­vu­sio sa­vo auk­lė­ti­nio sie­kiais ti­ki bai­da­rių ir ka­no­jų ir­kla­vi­mo tre­ne­ris Ed­mun­das Gel­čins­kas, pri­si­min­da­mas, jog Hen­ri­kas vi­sa­da no­rė­jo lai­mė­ti ir bū­ti pats ge­riau­sias.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama