Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

Ja­po­nų kal­bos kon­kur­se gim­na­zis­tas bu­vo ne­pra­len­kia­mas

Ry­tie­tiš­ka kul­tū­ra Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja. Ko­vo 5 die­ną Kau­ne, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, vy­ko jau penk­ta­sis ja­po­nų šne­ka­mo­sios kal­bos kon­kur­sas. Sma­gu, jog ab­so­liu­čiu kon­kur­so nu­ga­lė­to­ju ir pra­de­dan­čių­jų gru­pės pir­mo­sios vie­tos lai­mė­to­ju ta­po mū­siš­kis Aud­rius Kum­pis, 17-me­tis Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­to­kas. Pa­klaus­tas, ar ti­kė­jo­si su­lauk­ti to­kio įver­ti­ni­mo, Ka­dai­čių kai­me gy­ve­nan­tis jau­nuo­lis bu­vo at­vi­ras: „Apie tai ne­drį­sau nė pa­sva­jo­ti.“

Dvi­de­šimt me­tų už Ju­li­jos Žy­man­tie­nės pe­čių

„Lai­ma, juk ne­si žiop­la, su­si­imk!“ – taip ly­giai prieš dvi­de­šimt me­tų sa­ve nu­tei­kė ra­šy­to­jos Ju­li­jos Žy­man­tie­nės-Že­mai­tės tė­viš­kės Bu­kan­tė­je pri­žiū­rė­to­ja Lai­mu­tė Ar­laus­kie­nė, kai su­ži­no­jo, jog pir­mą jos dar­bo die­ną iš Plun­gės į Go­de­lius at­vyks pil­nas au­to­bu­sas žmo­nių, o kar­tu su jais – ir gar­baus am­žiaus kraš­to­ty­ri­nin­kė Ele­o­no­ra Ra­vic­kie­nė. Nuo šios pir­mos die­nos, ga­vu­si to­kį krikš­tą, Lai­mu­tė Že­mai­tės eks­po­zi­ci­jos lan­ky­to­jų ne­be­si­bai­dė, prie­šin­gai – kas­kart la­bai jų lau­kia, kiek­vie­ną su­tin­ka kaip gi­mi­nę: pa­pa­sa­ko­ja apie Že­mai­tės Bu­kan­tė­je pra­leis­tus me­tus, dva­rą ap­ro­do ir dar... pa­vai­ši­na! Sve­tin­gai pri­im­ti ir iš­ly­dė­ti eks­po­zi­ci­jos lan­ky­to­jai daž­niau­siai po kiek lai­ko grįž­ta ve­ži­ni sa­vo drau­gais ar ben­dra­dar­biais. Taip ple­čia­si Že­mai­tės, o kar­tu – ir jos pa­li­ki­mą Bu­kan­tė­je sau­gan­čios Lai­mu­tės drau­gų ra­tas.

Gro­žis iš­gel­bės pa­sau­lį

„Sva­jo­nės pil­do­si“ – šią fra­zę, ko ge­ro, ga­lė­tų drą­siai pa­kar­to­ti Da­lia Čes­nie­nė, kaip ir jos my­li­mi au­ga­lai jau ge­rai pri­gi­ju­si Že­mai­ti­jos že­mė­je. Klai­pė­do­je gi­mu­si, au­gu­si, ver­slą puo­se­lė­ju­si mo­te­ris pri­si­pa­ži­no nuo ma­žens sva­jo­ju­si gy­ven­ti ne mies­te, o kai­me – ar­ti lau­kų, miš­kų ir upės. Jos sva­jo­nė iš­si­pil­dė – pa­va­sa­rį bus de­vy­ne­ri me­tai, kai na­mais va­di­na so­dy­bą Juo­dei­kių kai­me. D. Čes­nie­nė nuo pir­mų die­nų kai­my­nams bu­vo įdo­mi dėl ne­ei­li­nių ga­bu­mų, sub­ti­laus gro­žio pa­jau­ti­mo kom­po­nuo­jant in­ter­je­ruo­se au­ga­lus, ku­riant puokš­tes, mo­kant šio me­no ir ki­tus žmo­nes. Su­si­pa­ži­no su po­nia Da­lia juo­dei­kiš­kiai, su­si­pa­žin­ki­me ir mes.

Pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas ir­kluo­ti pra­dė­jo Plun­gės jū­ro­je

Dar prieš ke­le­tą me­tų Hen­ri­kas Žus­tau­tas lan­kė Plun­gės „Ry­to“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą ir ir­kla­vo ka­no­ją va­di­na­mo­je Plun­gės jū­ro­je. Šian­dien 20-me­tis že­mai­tis jau yra ta­pęs pa­sau­lio jau­ni­mo ka­no­jų ir­kla­vi­mo čem­pio­nu ir la­bai rim­tai ruo­šia­si pa­ko­vo­ti dėl „ke­lia­la­pio“ į 2016-ųjų me­tų olim­pi­nes žai­dy­nes Rio De Ža­nei­re. „Vis­kas yra įma­no­ma“ – bu­vu­sio sa­vo auk­lė­ti­nio sie­kiais ti­ki bai­da­rių ir ka­no­jų ir­kla­vi­mo tre­ne­ris Ed­mun­das Gel­čins­kas, pri­si­min­da­mas, jog Hen­ri­kas vi­sa­da no­rė­jo lai­mė­ti ir bū­ti pats ge­riau­sias.

Me­ro ir ži­niask­lai­dos va­lan­da: apie tai, kas ak­tu­a­lu

Ant­ra­die­nio ry­tą sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pa­kvie­tė ra­jo­no ži­niask­lai­dos at­sto­vus. Kal­bė­ta apie ak­tu­a­lius pas­ta­rų­jų die­nų įvy­kius, pa­si­džiaug­ta ge­rais dar­bais, už­si­min­ta apie su­si­rū­pi­ni­mą ke­lian­čius klau­si­mus. Po­kal­by­je da­ly­va­vo ir vi­ce­me­ras Min­dau­gas Jur­čius.

„Kuo dau­giau da­rai, tuo dau­giau pa­da­rai“

Pla­te­liuo­se gy­ve­nan­ti sep­ty­nio­lik­me­tė Eg­lė Vi­liū­tė – ne­ei­li­nė mer­gi­na. Ga­li­ma sa­ky­ti, la­bai eu­ro­pie­tiš­ka. Iš pir­mo žvilgs­nio gal­būt ji to­kia pat, kaip ir jos ben­dra­am­žiai – kas­dien ei­na į pa­mo­kas mies­te­lio gim­na­zi­jo­je, pas­kui ruo­šia na­mų dar­bus, su­si­tin­ka su drau­gais, bet la­biau pa­ben­dra­vęs su­pran­ti, jog ši moks­lei­vė sa­vo ži­nio­mis, veik­la, idė­jo­mis ir en­tu­ziaz­mu len­kia dau­gu­mą ki­tų. „Yra te­kę ves­ti pa­mo­kas apie Eu­ro­pos Są­jun­gą ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, šian­dien mo­ki­niams kal­bė­jau apie Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­dą ir jos veik­lą, pa­sa­ko­jau apie sa­vo ke­lio­nę į Briu­se­lį. Šį penk­ta­die­nį Vil­niu­je da­ly­vau­siu „Eu­ro­pos na­muo­se“ vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­jo­je apie eu­ro įve­di­mą Lie­tu­vo­je...“ – tai tik ke­le­tas vie­nuo­lik­to­kės Eg­lės už­si­ė­mi­mų, ku­rių jai nie­ka­da ne­trūks­ta. Pla­te­lių gim­na­zi­jos mo­ki­nių pre­zi­den­tė, aktyviai dalyvaujanti Europos socialinio fondo (ESF) veikloje, mo­ki­nių sa­vi­val­dos ir ly­de­rių gru­pės pir­mi­nin­kė, Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­dos (JEK) na­rė, įvai­rių ren­gi­nių ir pro­jek­tų su­ma­ny­to­ja – ši šau­ni mer­gi­na tie­siog ste­bi­na sa­vo veik­lu­mu.

„Kar­tu kvad­ra­tu“ – du­kart sma­giau!

Iš­ties daug gra­žaus jau­ni­mo gy­ve­na ne vien Plun­gės mies­te, bet ir sa­vi­val­dy­bės mies­te­liuo­se. Šį kar­tą – po­kal­bis su Že­mai­čių Kal­va­ri­jos jau­ni­mo klu­bo „Kar­tu kvad­ra­tu“ na­re Ro­si­ta Ur­ni­ky­te.

Sa­va­no­ris iš Pran­cū­zi­jos: „Plun­gė pa­tin­ka, nes čia daug lie­tu­viš­ku­mo“

„Vaikš­čio­da­mas gat­vė­mis ma­tau žmo­nių, ku­rie įni­kę į mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus. Ma­no drau­gai Pran­cū­zi­jo­je taip pat daug nau­do­ja­si mo­bi­liai­siais ar „Fa­ce­bo­o­k‘u“. Tai pro­ble­ma. Jau­ni­mas per daug lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rio ar mo­bi­lių­jų ir per ma­žai lai­ko ski­ria tik­ram ben­dra­vi­mui“, – su „Plun­gės ži­nių“ skai­ty­to­jais sa­vo įspū­džiais apie Plun­gę, žmo­nes, mais­tą ir kul­tū­ri­nius skir­tu­mus da­li­ja­si sa­va­no­ris iš Pran­cū­zi­jos Ro­mai­nas Asen­sio.
Links­mas, kal­bus, jau ke­tu­ris mė­ne­sius Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je sa­va­no­riau­jan­tis jau­nuo­lis Lie­tu­vą pa­si­rin­ko to­dėl, kad nie­ko apie ją ne­ži­no­jo. „Vil­nius la­bai ar­ti Pa­ry­žiaus – tik trys va­lan­dos skry­džio lėk­tu­vu, ta­čiau tarp šių mies­tų la­bai daug kul­tū­ri­nių skir­tu­mų. Bū­tent šie skir­tu­mai ir bu­vo įdo­mūs, nes stu­di­ja­vau is­to­ri­ją ir ma­ne do­mi­no Lie­tu­vos so­vie­ti­nė pra­ei­tis“, – sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­vo pran­cū­zas ir pri­dū­rė, kad tik­rą lie­tu­viš­ku­mą ga­li­ma pa­jus­ti tik ma­ža­me – to­kia­me kaip Plun­gė – mies­te­ly­je.

„Kran­to“ jau­ni­mas sa­ve re­a­li­zuo­ja ir tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je

Re­ta ku­ri or­ga­ni­za­ci­ja, ypač įkur­ta sa­va­no­rys­tės pa­grin­dais, ga­li pa­si­gir­ti sėk­min­gai gy­vuo­jan­ti dau­giau nei de­šimt me­tų. Pa­pras­tai stei­gė­jams en­tu­ziaz­mo ne­pri­trūks­ta tik pra­de­dant veik­lą, vėliau į prie­kį ve­dan­ti ug­ne­lė ne­re­tai pri­gęs­ta. To ne­pa­sa­ky­si apie Plun­gės jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nę or­ga­ni­za­ci­ją „Kran­tas“. Ki­tais me­tais 15-ąjį gy­va­vi­mo ju­bi­lie­jų švę­sian­ti or­ga­ni­za­ci­ja ne tik ne­ma­ži­na veik­los ap­im­čių, bet ir ne­sto­ko­ja idė­jų, kaip dar la­biau su­ak­ty­vin­ti dar­bą. Kur sly­pi „Kran­to“ sėk­mės pa­slap­tis? Pa­de­da jau­ni­mo vie­ny­bė ir sie­kis bū­ti ak­ty­viems? Ge­bė­ji­mas sa­vy­je at­ras­ti kū­ry­bi­nių ga­lių, or­ga­ni­zuo­tu­mas, o gal­būt ti­kė­ji­mas, kad ga­li bū­ti nau­din­gas ir ko nors iš­mo­ky­ti ki­tus? Apie „Kran­to“ or­ga­ni­za­ci­ją kal­ba­mės su jos pre­zi­den­te Vik­to­ri­ja Ga­ba­ly­te.

Žmo­gaus ver­tė – jo dar­bai

„Ko no­rė­jau, tą įgy­ven­di­nau. Išei­nu bū­da­mas ge­ros nuo­tai­kos“, – pa­sku­ti­nę dar­bo die­ną Plun­gės spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je sa­kė tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas eks­per­tas Vy­tau­tas Jo­cys, šio­je mo­kyk­lo­je dir­ban­tis nuo pir­mo­sios įstai­gos gy­va­vi­mo die­nos. 37-erius me­tus pe­da­go­gas ug­dė spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­čius vai­kus, pa­dė­jo jiems su­si­drau­gau­ti su me­džiu, pri­si­dė­jo prie mo­kyk­los kū­ri­mo, ak­ty­viai da­ly­va­vo me­to­di­nė­je veik­lo­je. Su mo­ky­to­ju kal­bė­jo­me apie jo dar­bą, po­mė­gius ir pla­nus pūs­te­lė­jus už­tar­nau­to poil­sio vė­jams.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama