Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

Robertas Petrauskas grįžta į komentatoriaus kėdę

Kokios sporto varžybos be komentatoriaus? Ypač jei kalbame apie visą Lietuvą iš proto vedantį krepšinį ir ilgą laiką varžybas komentavusį Robertą Petrauską. Sirgalių numylėtinis grįžta komentuoti didžiojo krepšinio, tame tarpe ir Kauno „Žalgirio“ kovas Eurolygoje, bei tarptautinių Vilniaus „Lietuvos Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ rungtynių. Tiesa, jo balsas “persikelia” į internetą bei mobiliuosius įrenginius, o tiksliau į TonyBet.lt lažybų svetainę.

Ki­ni­ja – ne sil­pnų ner­vų žiū­ro­vams

Kai prieš ket­ve­rius me­tus plun­giš­kė Sau­lė Bu­la­vai­tė bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, ren­kan­tis to­li­mes­nį ke­lią, akys už­kliu­vo už si­no­lo­gi­jos stu­di­jų Vil­niaus uni­ver­si­te­te (tai tarp­dis­cip­li­ni­nė moks­lo ša­ka, ty­ri­nė­jan­ti Ki­ni­ją – aut. past.). Ne­įpras­tas pa­va­di­ni­mas, o ir pa­ti spe­cia­ly­bė su­do­mi­no. Ir nors iš pra­džių mer­gi­na ma­nė pa­si­mo­ky­ti tik me­tus, ta­čiau ki­nų kal­bos ir kul­tū­ros stu­di­jos įtrau­kė. Pa­si­mo­kiu­si dve­jus me­tus, pui­kiai iš­lai­kiu­si ki­nų kal­bos ly­gio nu­sta­ty­mo tes­tą bei ga­vu­si Kon­fu­ci­jaus ins­ti­tu­to sti­pen­di­ją, plun­giš­kė pra­ėju­sią va­sa­rą vie­nuo­li­kai mė­ne­sių iš­vy­ko mo­ky­tis į Ki­ni­ją...

Nau­din­giau­sia LMKL žai­dė­ja pri­pa­žin­ta plun­giš­kė kar­je­rą tęs už­sie­ny­je

Aty­vi, ver­žli, daug dir­ban­ti per tre­ni­ruo­tes, drau­giš­ka, už­si­spy­ru­si, sim­pa­tiš­ka... To­kia yra 23 me­tų krep­ši­nin­kė Mo­ni­ka Gri­ga­laus­ky­tė. Svar­biau­sia – šir­dy­je vi­sa­da plun­giš­kė. Šiais me­tais ši Klai­pė­dos krep­ši­nio eki­pos „For­tū­na“ aukš­ta­ū­gė bu­vo iš­rink­ta nau­din­giau­sia 21-ojo Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) se­zo­no žai­dė­ja. Kol kas ji dar tre­ni­ruo­ja­si uos­ta­mies­ty­je, ta­čiau jau mė­ne­sio pa­bai­go­je iš­vyks į Veng­ri­ją, kur pra­dės le­gio­nie­rės kar­je­rą. Apie ke­lią į di­dį­jį krep­ši­nį, apie lais­va­lai­kį ir pri­si­mi­ni­mus, su­si­ju­sius su gim­tuo­ju mies­tu, – apie vi­sa tai ir dar dau­giau – in­ter­viu su Mo­ni­ka.

„Į Rie­ta­vą at­va­žia­vo­me ieš­ko­ti lai­mės“

Vil­nie­čiai Mig­lė ir Min­dau­gas Va­lai­čiai su duk­re­le Že­my­na iš sos­ti­nės į Va­ka­rus, t. y. Rie­ta­vą, per­si­kė­lė šį pa­va­sa­rį. Ko­dėl čia? Nes Rie­ta­ve gy­ve­na Min­dau­go se­ne­liai, šis mies­te­lis vy­rui aso­ci­juo­ja­si su vai­kys­te, sma­gio­mis va­sa­ros atos­to­go­mis. Ga­liau­siai ne­to­li Rie­ta­vo – Lo­pai­čiuo­se – šie­du jau­ni žmo­nės ir su­si­ti­ko.

„Am­bi­cin­ga kaip len­kė, už­si­spy­ru­si kaip že­mai­tė, ge­ros šir­dies kaip ru­sė“

Taip sa­ve api­bū­di­na Tve­rų se­niū­ni­jo­je vi­sų ge­rai ži­no­ma se­niū­nai­tė Va­len­ti­na Juk­nie­nė. Kai so­dy­bo­je, ku­rią ji va­di­na „Die­vo so­du“, pa­sa­ko­jo apie sa­vo gy­ve­ni­mą, ne­pa­lei­do min­tis, kad tas gy­ve­ni­mas da­li­na­mas ki­tiems. Au­gi­na, ren­ka, par­duo­da bei ne­tau­py­da­ma do­va­no­ja vais­ta­žo­les, lai­ko bi­te­les, au­gi­na net 23 avis, nar­šo in­ter­ne­te, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se mo­ky­muo­se ir... nuo­lat rū­pi­na­si kai­mo žmo­nė­mis, spren­džia jų pro­ble­mas.

Ša­tei­kiuo­se gy­ve­nan­čius se­ne­lius ap­lan­kė trys po­ros dvy­nu­kų

Tur­būt nė­ra daug se­ne­lių, ku­rie ga­lė­tų pa­si­gir­ti tu­rin­tys net tris po­ras anū­kų – dvy­nu­kų. Ši­to­kiu tur­tu di­džiuo­ja­si Ša­tei­kių mies­te­lio gy­ven­to­jai Vik­to­ras ir Bro­nis­la­va Mom­kai – iš pen­kių jų vai­kų net trys duk­ros yra su­si­lau­ku­sios dvy­nių. Prieš pat Tė­vo die­ną iš vi­so de­vy­nis anū­kus tu­rin­čių Mom­kų na­mai tie­siog „už­vi­rė“ – čia ne­trū­ko vai­kiš­ko kle­ge­sio, links­mo juo­ko, ma­žiau­sių­jų krykš­ta­vi­mo ir, ži­no­ma, ma­lo­nios be­tvar­kės...

Gri­ga­li­nis gie­do­ji­mas Plun­gės Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je

Nuo pra­ėju­sių me­tų ru­dens Plun­gės pa­ra­pi­jos baž­ny­čio­je kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį, va­ka­ri­nių šv. Mi­šių me­tu skam­ba gri­ga­liš­ka­sis cho­ra­las. Apie šį gie­do­ji­mą kal­ba­mės su Ro­ma Kaz­laus­kai­te.

Šim­tai ran­kų lėkš­tę ga­ruo­jan­čios sriu­bos ga­mi­na

Ką reiš­kia pa­mai­tin­ti tūks­tan­čius bur­nų kas­dien? Iš kur at­ke­liau­ja mais­tas į mū­sų mo­kyk­las ir dar­že­lius, kas nu­spren­džia, ko­kius pie­tus val­gys mū­sų vai­kai? Apie tai kal­ba­mės su mais­to tie­kė­jo – VšĮ „Kre­tin­gos mais­tas“ – di­rek­to­re Ali­sa Nor­ku­vie­ne.

Pa­leis­ti da­nie­liai pra­šo­si at­gal į ūki­nin­kų kie­mą

Siur­blių kai­me gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai Vi­li­ja ir Al­vy­das Mi­liai bū­re­lį da­nie­lių au­gi­na jau se­no­kai, ta­čiau tik šį pa­va­sa­rį ap­si­spren­dė da­lį pa­gau­sė­ju­sios ban­dos iš­leis­ti į lais­vę. Ko­kia bu­vo jų nuo­sta­ba, kai tą pa­čią die­ną gra­žus bū­re­lis par­bi­dze­no at­gal į ūki­nin­kų kie­mą!

Dvi­gu­bos dei­man­ti­nės ves­tu­vės

Re­tai su­tin­ka­mos po­ros, ku­rios kar­tu pra­gy­ve­na še­šias­de­šimt me­tų. Ta­čiau toks at­ve­jis, kad tą pa­čią die­ną bū­tų su­si­tuo­ku­sios dvi drau­gų po­ros ir abi nu­ė­ju­sios to­kį pat il­gą gy­ve­ni­mo ke­lią, ap­skri­tai at­ro­do ne­įti­kė­ti­nas. Plun­giš­kiams Pra­nui ir Va­le­ri­jai Ged­vi­lams bei Pet­rui ir Pet­rei Glo­biams šian­dien iš­skir­ti­nė šven­tė – jie dar kar­tą pa­si­ža­dės vie­nas ki­tam kaip ir 1955-ųjų ba­lan­džio 16-ąją, kai bu­vo vie­ni ki­tiems liu­di­nin­kais.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama