Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

Jo­nas Nor­ke­vi­čius: „Ra­di­jas – ma­no gy­ve­ni­mo aist­ra“

Plun­giš­kis Jo­nas Nor­ke­vi­čius ne­daž­nai grįž­ta į gim­tą mies­tą, nors, kaip pats sa­ko, čia ap­si­lan­ky­ti vi­sa­da ma­lo­nu. Mėgs­ta­mas dar­bas, pa­pil­do­ma veik­la įtrau­kė Jo­ną į dar­bų sū­ku­rį, tad iš­trūk­ti pa­si­sve­čiuo­ti pas ar­ti­muo­sius pa­vyks­ta re­tai ir tik ypa­tin­go­mis pro­go­mis. Jo­nas – ra­di­jo sto­ties „Ra­dio­cen­tras“ lai­dų ve­dė­jas. O bu­vo lai­kas, kai su klau­sy­to­jais jis svei­ki­no­si Plun­gė­je įsi­kū­ru­sios ra­di­jo sto­ties „Spin­du­lys“ ban­go­mis. Va­sa­rio 13-oji – Pa­sau­li­nė ra­di­jo die­na. Ta pro­ga – po­kal­bis su J. Nor­ke­vi­čiu­mi.

Sau­lius Moc­kus: „Ge­o­lo­gi­ja įdo­mi, nes lei­džia su­ži­no­ti, kaip „vei­kia“ Že­mė“

Pra­ėju­sių me­tų lap­kri­tį Vil­niu­je, Už­upio gim­na­zi­jo­je, vy­ko XXVII Lie­tu­vos mo­ki­nių jau­nų­jų ge­o­lo­gų olim­pia­da. Jo­je da­ly­va­vo 70 mo­ki­nių ir 10 mo­ky­to­jų iš Vil­niaus li­cė­jaus, Šal­či­nin­kų Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio gim­na­zi­jos, Gargž­dų „Kran­to“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los, Ša­kių ra­jo­no Griš­ka­bū­džio gim­na­zi­jos, Plun­gės ra­jo­no Ku­lių gim­na­zi­jos, Skuo­do ra­jo­no Mo­sė­džio gim­na­zi­jos, Jo­na­vos Se­na­mies­čio gim­na­zi­jos, Vil­niaus Ga­bi­jos gim­na­zi­jos, Vil­niaus ra­jo­no Mai­šia­ga­los LDK Al­gir­do gim­na­zi­jos, Kau­no „San­ta­ros“ gim­na­zi­jos ir Vil­niaus Si­mo­no Dau­kan­to pro­gim­na­zi­jos. Ku­liš­kiai iš ren­gi­nio grį­žo su sva­riais lai­mė­ji­mais.

Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė: „Ar mes su­pran­ta­me, kiek ir ko­kio kul­tū­ri­nio pa­vel­do tu­ri­me?“

Sausio 16 dieną vy­ku­sia­me Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta 2016 me­tų Kul­tū­ros ver­ty­bių prie­mo­nės lė­šų, skir­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų tvar­ky­mui, pa­nau­do­ji­mo ata­skai­ta. Po­sė­džio me­tu ki­lo ne­men­ka dis­ku­si­ja, ku­rios me­tu iš­sa­ky­ta pa­sta­bų dėl ne­efek­ty­viai nau­do­ja­mų šios pro­gra­mos pi­ni­gų, prie­kaiš­tau­ta dėl pri­ori­te­to ne­bu­vi­mo ren­kan­tis, ku­riuos kul­tū­ros ob­jek­tus tvar­ky­ti pir­miau­sia. Si­tu­a­ci­ją dėl kul­tū­ros ver­ty­bių prie­žiū­ros Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti pa­pra­šė­me ko­mi­te­to na­rės, is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rės Jo­lan­tos Skur­daus­kie­nės.

Ma­te­ma­ti­nis tiks­lu­mas pa­deda būti ga­biu mu­zi­kan­tu

Plun­giš­kiai Gied­rius ir Li­ja­na Sta­bin­giai – moks­lo žmo­nės. Abu dir­ba aka­de­mi­nį dar­bą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, abie­jų „ar­kliu­kas“ – tiks­lie­ji moks­lai: ma­te­ma­ti­ka, in­for­ma­ti­ka. Kad jų sū­nus Ma­tas la­biau su­si­do­mėjo ne skai­čiais, o mu­zi­ka – šei­mai ma­lo­ni staig­me­na. De­šimt­me­tis ber­niu­kas ko­ne kas­dien ke­liau­ja į Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą ir su di­džiau­siu už­si­de­gi­mu pu­čia trom­bo­ną bei ne­kan­triai lau­kia for­te­pi­jo­no pa­mo­kų.

Už 10 do­le­rių gimtadieniui iš­si­nuo­mo­jo... sa­lą Ka­ri­buo­se

Iš Rie­ta­vo ki­lęs Jus­tas Rė­ka­šius vie­ną die­ną pa­bu­dęs su­pra­to, kad lai­kas įgy­ven­din­ti se­ną sva­jo­nę – su kup­ri­ne ant pe­čių leis­tis į nuo­ty­kiais al­suo­jan­čią ke­lio­nę. Pir­ma­jai sa­vo ke­lio­nei jis pa­si­rin­ko Cen­tri­nės Ame­ri­kos re­gio­ną, ku­ria­me – Ma­jų pi­ra­mi­dės, ne­gy­ve­na­mos Ka­ri­bų sa­los, tro­pi­nės džiun­glės, vul­ka­nai, bal­tas smė­lis ir skaid­raus van­dens pa­plū­di­miai. Svar­biau­si kri­te­ri­jai, ku­rių lai­kė­si ke­liau­to­jas, bu­vo per die­ną iš­leis­ti ne dau­giau kaip 25 do­le­rius, ap­lan­ky­ti kuo dau­giau tu­ris­ti­nių (ir ne tik) vie­tų, kiek­vie­no­je ša­ly­je pra­leis­ti apie 3–4 sa­vai­tes ir, svar­biau­sia, nie­kur ne­sku­bė­ti, nes jo bi­lie­tas – be at­ga­li­nės da­tos. Vai­ki­nas už­tru­ko be­veik pus­an­trų me­tų (7 mė­ne­sius ke­lia­vo, ki­tą lai­ką dir­bo Ame­ri­ko­je ir Ka­na­do­je), pa­bu­vo­jo dvy­li­ko­je vals­ty­bių, o tai – tik ma­ža pa­sau­lio da­le­lė.

Jo­lan­ta Mil­te­nė: „Pie­ši­mas do­va­no­ja at­ra­di­mo džiaugs­mą“

Dai­lės ir tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja Jo­lan­ta Mil­te­nė kiek su­klūs­ta pa­klaus­ta, kiek me­tų pra­ėjo nuo jos pir­mos dar­bo die­nos mo­kyk­lo­je. „Jau tur­būt tik­rai dau­giau kaip dvi­de­šimt“, – su­si­mąs­to ji. Kai kam tai gal­būt ir nė­ra la­bai įspū­din­gas skai­čius, ta­čiau tik mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją pa­si­rin­kę žmo­nės, jų ar­ti­mie­ji ga­li įver­tin­ti ir pa­sver­ti, kiek kiek­vie­ni me­tai to­kia­me dar­be pa­rei­ka­lau­ja kan­try­bės, už­si­spy­ri­mo ir iš­mo­nės sie­kiant per­teik­ti sa­vo ži­nias vai­kams.Ypač jei tuo pa­čiu dar ten­ka įro­di­nė­ti, kad dės­to­mas da­ly­kas ne ma­žiaus svar­bus už ma­te­ma­ti­ką ar lie­tu­vių kal­bą. „Iš tie­sų ta­py­ba ir pie­ši­mas la­bai įtrau­kia vai­kus, ir ne jiems, o jų tė­ve­liams pir­miau­sia rei­kia keis­ti po­žiū­rį ir su­pras­ti, kad dai­lė tik­rai nė­ra men­ka­ver­tis da­ly­kas“, – kal­ba J. Mil­te­nė.

Kris­ti­na Pau­laus­kai­tė: fo­to­gra­fi­jos me­no at­švai­tai Plun­gė­je

Tur­tin­go­je Plun­gės kul­tū­ri­nė­je ter­pė­je sklan­do ir fo­to­gra­fi­jos me­no dva­sia. Erd­vės ir lai­ko tėk­mė­je ypa­tin­gas aki­mir­kas fo­to­gra­fas pir­miau­sia už­fik­suo­ja aki­mis, šir­di­mi ir tik ta­da sprag­te­li fo­to­apa­ra­to už­rak­tą. Jei nuo­jau­ta apie iš­skir­ti­nį kad­rą pa­si­tvir­ti­na, nuo­trau­ka lie­ka bran­gia do­va­na at­ei­čiai, sa­vy­je neš­da­ma in­for­ma­ci­ją ne tik apie įvy­kius, žmo­nes, bet ir iš­sau­go­da­ma tos aki­mir­kos jaus­mą, ku­ris, ti­kė­ti­na, la­biau­siai ir pri­trau­kia lan­ky­to­jus į fo­to­gra­fi­jos pa­ro­das.
Min­ti­mis apie šį nuo­sta­bų­jį pa­sau­lį da­li­ja­si fo­to­me­ni­nin­kė Kris­ti­na Pau­laus­kai­tė – „Sau­lu­tės“ kul­tū­ros drau­gi­jos pir­mi­nin­kė, kul­tū­ros sa­vait­raš­čio „Že­mai­čių sau­lu­tė“ re­dak­to­rė, Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos dai­li­nin­kė, Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės at­mi­ni­mo me­da­lio „Tar­nau­ki­te Lie­tu­vai“ lau­re­a­tė.

Lai­mu­tė, ku­rią Nau­so­džio se­niū­ni­jo­je pa­žįs­ta vi­si

„Se­niū­ne, jau tu­ri­me 4000-ąjį se­niū­ni­jos gy­ven­to­ją!“, – gruo­džio pra­džio­je per vi­są Nau­so­džio se­niū­ni­jos pa­sta­to ant­rą­jį aukš­tą nu­skar­de­no links­mas rašt­ve­dės Lai­mu­tės Čer­kaus­kai­tės bal­sas. Lai­mu­tė Nau­so­džio se­niū­ni­jo­je yra žmo­gus, ge­riau­siai ži­nantis, ku­ris prie­mies­ti­nės se­niū­ni­jos kai­mas au­ga, o ku­ris – nyks­ta, kie­no šei­ma pa­gau­sė­jo, o kam te­ko at­si­svei­kin­ti su sa­vo ar­ti­mai­siais, kas emig­ra­vo į už­sie­nį, kas grį­žo, kiek per­si­kė­lė nau­ja­ku­rių. Prieš 39 me­tus Nau­so­dy­je L. Čer­kaus­kai­tė dar­bą pra­dė­jo kaip apy­lin­kės vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to sek­re­to­rė, tę­sia kaip se­niū­ni­jos rašt­ve­dė. Per tą lai­ką mo­te­ris pel­ny­tai už­si­tar­na­vo nau­so­diš­kių pa­gar­bą.

Vai­vos Ged­vi­lai­tės jau­nys­tės pro­ver­žis: „Pa­sau­lis yra gra­žus!”

Jau­nu­tė, gra­ži ir drą­si mer­gi­na pro sa­vo dar­bo­vie­tės lan­gą re­gin­ti tik dan­gų, ge­rai ži­no, kur sau­giau­sia pa­dė­ti lėk­tu­ve ras­tą bom­bą. Tai Vai­vos Ged­vi­lai­tės kas­die­ny­bė – ke­lio­nės po vi­są pa­sau­lį, kas­kart at­si­du­riant vis ki­ta­me že­my­ne. Vie­no­je ge­riau­sių (pa­gal sau­gu­mą, ap­tar­na­vi­mą, rū­pi­ni­mą­si dar­buo­to­jais bei ki­tus kri­te­ri­jus) oro li­ni­jų ben­dro­vė­je „Emi­ra­tes“ stiu­ar­de­se dir­ban­ti plun­giš­kė aki­na­mai šyp­so­si: „Ar be­ga­li bū­ti ge­riau, jei už ke­lio­nes dar ir su­mo­ka?“ Vos 22 me­tų mer­gi­nai šis mėgs­ta­mas dar­bas – tik­ras po­il­sis po tarp­tau­ti­nės žur­na­lis­ti­kos stu­di­jų An­gli­jo­je, Li­ver­pu­lio Džo­no Mu­ro uni­ver­si­te­te. Tar­si mė­gau­da­ma­si žur­na­lis­ti­ne veik­la, Vai­va fil­muo­ja sa­vo kas­die­ny­bę bei ap­lan­ky­tuo­sius pa­sau­lio kam­pe­lius ir sa­vo in­ter­ne­ti­nia­me „YouTube“ ka­na­le „Vai­va‘s world“ kas sa­vai­tę įke­lia nau­jus die­no­raš­čio (blogo) įra­šus. Trum­pam grį­žu­si į na­mus Plun­gė­je, Vai­va mie­lai su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti apie sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mą.

„Rei­kia at­ras­ti tai, kas da­ro ta­ve lai­min­gą“

Yra sa­ko­ma, kad kuo dau­giau žmo­gus tu­ri veik­los, tuo dau­giau ir grei­čiau vis­ką su­spė­ja pa­da­ry­ti. Lai­ma Pa­plaus­kai­tė – gy­vas pa­vyz­dys. Mer­gi­na ne­ap­si­ri­bo­ja tik mo­kyk­los lan­ky­mu ir abi­tū­ros eg­za­mi­nų lau­ki­mu. Jos kas­die­ny­bė­je – kal­bų mo­ky­ma­sis, gro­ji­mas įvai­riais mu­zi­kos in­stru­men­tais, dai­na­vi­mas baž­ny­čios cho­re, o kur dar do­mė­ji­ma­sis įvai­rio­mis mo­ty­va­ci­ją ke­lian­čio­mis ir tei­gia­mą po­žiū­rį į ap­lin­ką ku­rian­čio­mis pa­skai­to­mis. Ste­bi­na ir Lai­mos min­tys apie gy­ve­ni­mą. „No­riu mė­gau­tis gy­ve­ni­mu“, – pa­pras­tai sa­ko aš­tuo­nio­lik­me­tė.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama