Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Pasikalbėkim!

Du­e­tas, ku­rį su­jun­gė for­te­pi­jo­no gar­sai

Pla­te­liuo­se gy­ve­nan­čios Ag­nė Si­dab­rai­tė ir Aus­tė­ja Al­mi­nai­tė su­si­tin­ka ne tik šio mies­te­lio gim­na­zi­jos ko­ri­do­riuo­se, po­pa­mo­ki­nė­je veik­lo­je ar ben­drų drau­gų bū­ry­je, jos kar­tu – ir prie for­te­pi­jo­no kla­vi­šų. Mer­gi­nų du­e­tas yra pa­si­žy­mė­jęs įvai­riuo­se kon­kur­suo­se: ge­bė­ji­mas dvie­se pui­kiai at­lik­ti su­dė­tin­gus kū­ri­nius su­ža­vi ne vie­ną klau­sy­to­ją. „Gro­ji­mas nė­ra tik fi­zi­nė mu­zi­kos iš­raiš­ka, jis kei­čia žmo­gų iš vi­daus. Per mu­zi­ką mes iš­moks­ta­me pa­gar­bos žmo­gui, klau­sy­ti, nu­si­ra­min­ti, jaut­riau žiū­rė­ti į pa­sau­lį ir pa­ste­bė­ti ja­me dau­giau gro­žio“, – įsi­ti­ki­nu­si Aus­tė­ja. Mer­gi­nų mo­ky­to­ja – Alio­na Al­mi­nie­nė. Bū­tent ji su­ve­dė ta­len­tin­gas mer­gi­nas į for­te­pi­jo­ni­nį du­e­tą, ir štai jau de­šimt me­tų jos mu­zi­kuo­ja kar­tu. Po ke­lių die­nų Aus­tė­jos ir Ag­nės lau­kia iš­skir­ti­nis kon­cer­tas – Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je vyks jud­vie­jų re­či­ta­lis „Lap­kri­čio sen­ti­men­tai“.

Min­dau­gas Jo­nas Ur­bo­nas: „Skai­ty­mas ir me­no pa­sau­lis yra vi­sas ma­no lais­va­lai­kis“

Min­dau­gas Jo­nas Ur­bo­nas – jau­nas ra­šy­to­jas, gi­męs 1989 m., už­au­gęs Tve­rų se­niū­ni­jos Pa­ja­man­čio kai­me. Bai­gęs mo­kyk­lą, vai­ki­nas iš­sklei­dė spar­nus ir iš­vy­ko stu­di­juo­ti į sos­ti­nę. Jis vi­sa­da bu­vo kū­ry­bin­gas, me­niš­kos sie­los žmo­gus, o šiuo me­tu ga­na tvir­tai ski­na­si ke­lią į jau­nų­jų ra­šy­to­jų gre­tas. Nuo kny­gų ne­nu­tol­ti pa­de­da ir dar­bas mo­kyk­lo­je. Min­dau­gas lie­tu­vių kal­bos sub­ti­ly­bių mo­ko sep­tin­tų kla­sių moks­lei­vius.

Kai ne­si­no­ri lai­ko leis­ti vel­tui

Pla­te­lių gim­na­zi­jo­je mo­ko­si As­ta Ru­gi­ny­tė. Ši aš­tuo­nio­lik­me­tė, be abe­jo­nės, yra vie­na ak­ty­viau­sių moks­lei­vių. Rei­kia ve­dė­jo ren­gi­niui? As­ta ga­li pa­gel­bė­ti. Trūks­ta min­čių, kaip įgy­ven­din­ti ko­kį pro­jek­tą? Rei­kia, kad kas gra­žiai pa­dai­nuo­tų? As­ta vėl­gi jū­sų ne­nu­vils. Jos pil­na vi­sur ir vi­sa­da. „Man pa­tin­ka bū­ti ap­sup­tai žmo­nių“, – pri­si­pa­žįs­ta mer­gi­na. Abi­tu­rien­tė tu­ri tiks­lą – iš gy­ve­ni­mo kiek­vie­ną die­ną iš­peš­ti kiek įma­no­ma dau­giau, nes ne­ga­li ži­no­ti, ka­da koks įgū­dis pra­vers.

Ro­ži­nę „brit­vą“ po Nor­ve­gi­ją vai­ruo­jan­ti plun­giš­kė: „Mo­to­cik­las, vė­jas ir grei­tis – ge­riau­si an­ti­dep­re­san­tai“

Iš­skir­ti­nės spal­vos ga­lin­gas spor­ti­nis mo­to­cik­las „Hon­da CBR“, dar va­di­na­mas „brit­va“, ir leng­vai jį val­dan­ti liek­na vai­ruo­to­ja, iš po ro­ži­nio šal­mo be­si­plaiks­tan­čiais švie­siais plau­kais – toks vaiz­das ne­abe­jo­ti­nai at­krei­pia pra­ei­vių dė­me­sį. Tai 28 me­tų plun­giš­kė Vi­li­ja Viš­čiū­nai­tė-Rim­kė ir jos nu­my­lė­ta „šir­šė“. Jau­na mo­te­ris taip va­di­na sa­vo mo­to­cik­lą. Šiuo me­tu Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ti ir dir­ban­ti že­mai­tė mie­lai su­ti­ko at­sa­ky­ti į klau­si­mus ir pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo po­mė­gį.

Ar sunku merginai iš Italijos gyventi Rietave?

Jau beveik pusmetį Rietavo atviro jaunimo centre savanoriauja Simona Armenise, atvykusi iš Italijos, Bari miesto. Simona į Rietavą atkeliavo kovo 13 dieną ir praleis čia metus. Mergina papasakojo savo įspūdžius Rietave, apie savo veiklas, tikslus ir siekius. Nors pripažino, kad tokiame mažame mieste svetimšaliui gyventi nėra lengva, tačiau ją be galo žavi Rietavo jaukumas ir gamtos grožis.

Rank­dar­bius mėgs­tan­ti bu­dė­to­ja į šį po­mė­gį įtrau­kė ir mo­te­rų kri­zių cen­tro gy­ven­to­jas

„At­ei­nu čia bu­dė­ti pa­rai, tad rei­kia kaž­kuo už­si­im­ti“, – šyp­so­si Ra­mu­tė Ged­gau­die­nė, pa­klaus­ta, kaip rank­dar­biai „už­ka­ria­vo“ Plun­gės kri­zių cen­tro mo­te­rų sky­rių. Lai­ki­nai, daž­niau­siai va­sa­ro­mis įstai­gos dar­buo­to­jas pa­va­duo­jan­ti plun­giš­kė sa­vo ini­cia­ty­va kvie­čia čia gy­ve­nan­čias mo­te­ris pa­si­mo­ky­ti mie­lų dar­be­lių – ką nors pa­siū­ti, nu­megz­ti, su­kli­juo­ti, nu­pin­ti, pa­puoš­ti, iš­kep­ti... „Džiau­giuo­si, kai spin­di jų akys, kai sten­gia­si kaž­ko iš­mok­ti, kai nuo­šir­džiai ben­drau­ja ir nors trum­pam už­mirš­ta sa­vo pro­ble­mas“, – sa­ko bu­dė­to­ja, mie­lai su­ti­ku­si pa­pa­sa­ko­ti, kaip sa­vo po­mė­giu už­krė­tė mo­te­rų kri­zių sky­riaus gy­ven­to­jas.

„Nuo šiol pri­klau­sau di­džiu­lei tarp­tau­ti­nei šei­mai“

Taip sa­ko plun­giš­kė Gin­ta­rė Pet­rei­ky­tė. Mer­gi­na vi­sai ne­se­niai grį­žo iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, kur da­ly­va­vo Ame­ri­kos Vals­ty­bės De­par­ta­men­to re­mia­mo­je Ben­ja­min Fran­klin Trans­at­lan­tic Fel­low­ship va­sa­ros pro­gra­mo­je. Įspū­džių – be­ga­lė! Įgy­ta pa­tir­tis – ne­įkai­no­ja­ma! Bū­si­ma Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė įpra­tu­si gy­ven­ti ak­ty­viai ir nau­do­tis vi­so­mis gy­ve­ni­mo siū­lo­mo­mis ga­li­my­bė­mis, kad ir pa­čio­mis, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti, ne­įti­ki­na­miau­sio­mis (kaip bu­vo šį kar­tą). Gin­ta­rė – Plun­gės Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos na­rė, Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos Plun­gės mo­ki­nių sa­vi­val­dos in­for­ma­vi­mo cen­tro pir­mi­nin­kė, Bal­tų­jų pirš­ti­nių Tel­šių re­gio­no ko­or­di­na­to­rė, to­dėl ra­mus moks­lei­vės gy­ve­ni­mas – ne jai. Ga­li­my­bė ap­si­lan­ky­ti už At­lan­to reng­tuo­se tarp­tau­ti­niuo­se mo­ky­muo­se – dar vie­nas žings­nis link sa­vo idė­jų įgy­ven­di­ni­mo.

Mer­gi­na, ku­ri tvir­tai ži­no, ko no­ri gy­ve­ni­me

Li­vi­jai Ge­mai Šiaud­vir­tai­tei – vos pen­kio­li­ka me­tų. Ta­čiau šiai mer­gi­nai – ne vai­kiš­ki vė­jai gal­vo­je. Ku­lių gim­na­zi­jos de­vin­to­kė tu­ri tiks­lą ir ei­na link jo drą­siais žings­niais. Li­vi­ja dai­nuo­ja. „Dai­na­vi­mas yra da­le­lė ma­nęs“, – sa­ko ji. To­dėl per­ne­lyg ne­rei­kė­tų nu­steb­ti, jei po ke­le­rių me­tų apie Li­vi­ją iš­gir­si­me kaip apie la­bai ta­len­tin­gą ir per­spek­ty­vią Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos stu­den­tę. Ir da­bar ku­liš­kės pa­sie­ki­mų ba­ga­žas – pui­kus. Ta­čiau, kaip ti­ki­na pen­kio­lik­me­tė, dar tik­rai rei­kia daug ir kan­triai dirb­ti, kad sva­jo­nės iš­si­pil­dy­tų. O kol sva­jo­ja apie pro­fe­sio­na­lias so­lis­tės stu­di­jas, Li­vi­ja su­ran­da lai­ko bei no­ro bū­ti ir ak­ty­via Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos na­re, be to, yra Ku­lių gim­na­zi­jos mo­ki­nių sa­vi­val­dos pir­mi­nin­kė.

Gim­na­zis­tė iš Al­sė­džių: „Jau­čiu, kad ma­ne ly­di sėk­mė“

Ir dai­nuo­ja, ir spor­tuo­ja, ir taik­liai šau­do, ir mo­ki­nių sa­vi­val­do­je bei įvai­rio­je pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je da­ly­vau­ja, ak­ty­vi Šau­lių są­jun­gos jau­no­ji na­rė. Kas? Ogi bū­si­ma Al­sė­džių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Ive­ta Sil­kaus­kai­tė. Tai mer­gi­na, ku­rią, kaip sa­ko­ma, kur dė­si, ten pa­dė­si. „Šau­nuo­lė mū­sų, Al­sė­džių ly­de­rė, ge­riau­sia vi­so­se sri­ty­se“, – to­kie ir pa­na­šūs epi­te­tai skren­da Ive­tos ad­re­su iš ją pa­žįs­tan­čių žmo­nių lū­pų. Laks­ty­ti kaip pa­šė­lu­siai iš vie­nos vie­tos į ki­tą, kad tik su­spė­tų vi­sur su­da­ly­vau­ti, Ine­tai įpras­ta. „Svar­biau­sia – rei­kia no­ro, už­si­de­gi­mo, ta­da veik­los tik­rai įma­no­ma su­ras­ti ir kai­mo mo­kyk­lo­je“, – sa­ko jau­no­ji al­sė­diš­kė.

Plun­gė­je bu­ria­si sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė

„Jūs ne­sa­te vie­nas. Mes kar­tą per mė­ne­sį su­si­tin­ka­me da­lin­tis iš­gy­ve­ni­mais ir taip pa­dė­ti vie­ni ki­tiems iš­gy­ven­ti skau­džią ne­tek­tį. Mū­sų is­to­ri­jos skir­tin­gos, bet jaus­mai pa­na­šūs. Sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė­je pa­si­da­lin­ti iš­gy­ve­ni­mai tu­ri gy­dan­tį po­vei­kį ne tik jums, bet ir ki­tiems gru­pės da­ly­viams“, – to­kiais žo­džiais į nu­si­žu­džiu­sių­jų ar­ti­muo­sius pa­pras­tai krei­pia­si sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pės va­do­vai psi­cho­lo­gai psi­cho­te­ra­peu­tai. Nuo ge­gu­žės sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pė nu­si­žu­džiu­sių ar­ti­mie­siems bu­ria­ma ir Plun­gė­je. Pa­gal­ba tei­kia­ma ne­mo­ka­mai, po­kal­biai vyks­ta kiek­vie­no mė­ne­sio an­trą ant­ra­die­nį, nuo 17.30 va­lan­dos, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro (J. Tu­mo-Vaiž­gan­to g. 89) pa­tal­po­se. Apie tai – ir šis po­kal­bis su gru­pės va­do­vu psi­cho­lo­gu psi­cho­te­ra­peu­tu Eval­du Si­mu­čiu.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama