Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Kultūra, paveldas » Tarp pa­ro­dos eks­po­na­tų – net Ma­žo­sios Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės ak­tas!

Tarp pa­ro­dos eks­po­na­tų – net Ma­žo­sios Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės ak­tas!

Iki spalio 6 die­nos Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je veiks se­nų do­ku­men­tų pa­ro­da, skir­ta Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui. Tar­pu­ka­rio ir po­ka­rio Lie­tu­vos do­ku­men­tus iš as­me­ni­nių ar­chy­vų rug­sė­jo 5-ąją pri­sta­tė pa­tys pa­ro­dos au­to­riai – kraš­to­ty­ri­nin­kų klu­bo „Pi­lai­tė“ na­riai Bro­nis­lo­vas Po­cius ir Al­gir­das Ma­tas Duob­lys.

Tai pir­mo­ji bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da, skir­ta Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui. Pa­ro­dos au­to­riai – plun­giš­kiai B. Po­cius ir A. M. Duob­lys – iš as­me­ni­nių ar­chy­vų at­rin­ko net 87 įvai­rius do­ku­men­tus ir apie juos pa­pa­sa­ko­jo pa­ro­dos lan­ky­to­jams.

Daug me­tų is­to­ri­jos mo­ky­to­ju dir­bęs B. Po­cius ne­slė­pė, kad di­dži­ą­ją da­lį ar­chy­vo su­kaup­ti pa­dė­jo bu­vę mo­ki­niai, ku­rie, ži­no­da­mi jo aist­rą se­niems daik­tams, mo­ne­toms, ban­kno­tams, fo­to­gra­fi­joms ar do­ku­men­tams, vis, tvar­ky­da­mi sa­vo šei­mos ar­chy­vus, ką nors pa­siū­lo.
B. Po­cius sa­kė, kad vie­na to­kių bu­vu­sios mo­ki­nės do­va­nų jam – Ma­žo­sios Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės ak­tas, ku­ris kar­tu su mo­ters gi­mi­nai­čiais pa­bu­vo­jo trem­ty­je Si­bi­re, po to grį­žo į Lie­tu­vą ir bu­vo sau­go­tas il­gus so­viet­me­čius.
„Pa­žiū­rė­ki­te: šiam ak­tui be­veik šim­tas me­tų, o do­ku­men­to ko­ky­bė la­bai ge­ra, ak­tas ne­su­lanks­ty­tas, ne­su­lam­dy­tas, nes bu­vo sau­go­tas su­suk­tas ir su­vy­nio­tas“, – ro­dė ori­gi­na­lų do­ku­men­tą pa­ro­dos lan­ky­to­jams B. Po­cius.
Tarp pa­ro­dos eks­po­na­tų – ir I pa­sau­li­nio ka­ro Ru­si­jos ca­ro ar­mi­jos ka­rei­vio kny­gu­tė, ir kvo­tos kvi­tas ūki­nin­kui ka­ro me­tu pa­rū­pin­ti vo­kie­čiams 90 kg kiau­lie­nos ir 110 kg jau­tie­nos. Yra ir 1000 li­tų ver­tės vek­se­lis (sko­los la­pas).
„Tais lai­kais tai bu­vo bai­siai di­de­lė pi­ni­gų su­ma. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­no ma­mai bū­tų rei­kė­ję Ku­čins­ko li­nų fab­ri­ke dirb­ti 8 mė­ne­sius kas­dien po 10 va­lan­dų, kad tiek už­dirb­tų“, – skai­čia­vo B. Po­cius.
Pa­ro­dos lan­ky­to­jai tu­ri ga­li­my­bę įver­tin­ti, kaip po­ka­rio me­tais at­ro­dė Ame­ri­kos ža­lio­ji kor­ta, su­tei­kian­ti tei­sę ki­tų ša­lių žmo­nėms gy­ven­ti iš­sva­jo­to­je ša­ly­je. Tarp eks­po­na­tų – ir 1942 me­tų „Sau­lės“ gim­na­zi­jos dar­buo­to­jų al­ga­la­piai, ir ru­sų val­džios 1945 me­tais lie­tu­viams da­lin­ti že­mės su­tei­ki­mo do­ku­men­tai, nors po po­ros me­tų ta že­mė iš žmo­nių bu­vo at­im­ta ir vi­si va­ru su­va­ry­ti į ko­lū­kius...
Po­lin­kio kaup­ti ar­chy­vą ne­slė­pė ir ki­tas pa­ro­dos au­to­rius, bu­vęs są­jū­die­tis, 1990 me­tų Plun­gės mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas A. M. Duob­lys, da­lį su­kaup­tos me­džia­gos jau per­da­vęs Plun­gės bib­lio­te­kai.

A. M. Duob­lys pa­pa­sa­ko­jo apie dvie­jų sa­vo gi­mi­nai­čių – dė­džių iš ma­mos ir tė­vo pu­sės – biog­ra­fi­jų vin­gius, iliust­ruo­da­mas šei­mos ar­chy­ve sau­go­mais do­ku­men­tais. Abu dė­dės – Duob­lys ir Vai­čius – mo­kė­si Plun­gės gim­na­zi­jo­je, abu 1923 me­tais da­ly­va­vo Klai­pė­dos kraš­to at­va­da­vi­me, po to abu ta­po di­plo­muo­tais ag­ro­no­mais, o 1940 me­tais abu pa­te­ko į Ma­ri­jam­po­lės ka­lė­ji­mą. Duob­lys bu­vo 8 me­tams iš­trem­tas į Ru­si­ją, o Vai­čiui, nu­teis­tam 12 me­tų, pa­vy­ko pa­spruk­ti su vo­kie­čiais į va­ka­rus. Pa­ro­dos au­to­rius sa­kė, kad jo dė­dė kar­tu su pre­zi­den­tu V. Adam­ku­mi pas tą pa­čią mo­te­rį Vo­kie­ti­jo­je mo­kė­si an­glų kal­bos. Tai iliust­ruo­jan­ti nuo­trau­ka yra au­to­biog­ra­fi­nė­je Pre­zi­den­to kny­go­je. Nors dė­dė są­mo­nin­gai ne­pri­ėmė JAV pi­lie­ty­bės, jam vis tiek bu­vo su­teik­ta tei­sė gy­ven­ti Ame­ri­ko­je. Prieš mir­tį at­siun­tė į Lie­tu­vą sa­vo san­tau­pas, už ku­rias jo pa­gei­da­vi­mu Nas­rė­nuo­se bu­vo pa­sta­ty­ti se­ne­lių na­mai.
A. M. Duob­lys pa­pa­sa­ko­jo, kad jo pa­pra­šy­ta plun­giš­kė Ro­žė Va­liū­nie­nė krikš­ta­tė­vio at­mi­ni­mui pa­ra­šė jaut­rų ei­lė­raš­tį, ku­rį pa­ro­dos ati­da­ry­mo va­ka­rą pa­pra­šė per­skai­ty­ti bib­lio­te­kos di­rek­to­rės Vio­le­tos Skie­rie­nės. „Nu­vež­kit ma­ne į Kal­na­lį, ten il­sė­sis ma­no kū­no su­de­gu­sios plė­nys“, – to­kia bu­vo Ame­ri­ko­je gy­ve­nu­sio dė­dės va­lia.
„Į Ame­ri­ką iš­vy­kęs dė­dė mi­rė 97 me­tų, o ki­tas dė­dė – 67-erių... Iš­ei­tų, kad ru­sų la­ge­ris svei­ka­tai ken­kė la­biau“, – svars­tė A. M. Duob­lys.
Šis se­nų do­ku­men­tų ko­lek­cio­nie­rius pri­si­pa­ži­no ren­kan­tis do­ku­men­tus nuo 1951 me­tų, nuo tar­ny­bos ta­ry­bi­nė­je ka­riuo­me­nė­je lai­kų, kai pra­dė­jo su­si­ra­ši­nė­ti su bū­si­ma žmo­na.
„Aš jos laiš­kų dėl tar­ny­bo­je ga­lio­ju­sios tvar­kos ne­iš­sau­go­jau, o ji ir šian­dien tu­ri vi­sus ma­no ra­šy­tus laiš­kus“, – pri­si­pa­ži­no A. M. Duob­lys, ra­gin­da­mas pa­ro­dos da­ly­vius taip pat kaup­ti sa­vo šei­mos ar­chy­vą.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama