Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Ra­jo­no kraš­to­ty­ros tur­tai

„Kraš­to­ty­ra – tai iš­sa­mus ar te­mi­nis ša­lies, re­gio­no ar gy­ven­vie­tės ty­ri­mas vi­suo­me­nės jė­go­mis. Dau­giau­sia ap­ima tam tik­ros vie­to­vės gam­tos ir so­cia­li­nių reiš­ki­nių ty­ri­mą; ren­ka­mi duo­me­nys apie ša­lies, re­gio­no gam­tą, gy­ven­to­jus, ūkį, bui­tį, is­to­ri­ją, kal­bą, kau­pia­mi ma­te­ria­lio­sios kul­tū­ros pa­vyz­džiai, už­ra­ši­nė­ja­ma tau­to­sa­ka“, – ra­šo­ma Vi­suo­ti­nė­je lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jo­je (2006, t. 10, p. 722). Kraš­to­ty­ri­nį dar­bą ga­li dirb­ti vi­si – pra­de­dant moks­lei­viais ir bai­giant se­no­liais, be­si­do­min­čiais sa­vo kraš­to pra­ei­ti­mi bei iš­skir­ti­nu­mais.

Ma­tyt, yra to­kia žmo­giš­ka sa­vy­bė, ska­ti­nan­ti mus ieš­ko­ti, ty­ri­nė­ti, o su­ra­dus ar su­ži­no­jus pa­sa­ky­ti apie tai vi­siems. Tai ne tik įdo­mu, bet ir nau­din­ga. Kraš­to­ty­ri­nin­kų su­rink­ta me­džia­ga ga­li bū­ti di­džiu­lė pa­gal­ba is­to­ri­kams, et­no­lo­gams, ki­tiems įvai­rių sri­čių moks­li­nin­kams. Už­ra­šy­ti se­nų žmo­nių pri­si­mi­ni­mai kar­tais bū­na vie­nin­te­lis šal­ti­nis apie ko­kį nors itin svar­bų ob­jek­tą, is­to­ri­nį įvy­kį ar as­me­ny­bę. Šiuo šal­ti­niu rem­da­mie­si moks­li­nin­kai ga­li at­lik­ti ty­ri­mus. Kraš­to­ty­ri­nin­kai yra sa­vo veik­los en­tu­zias­tai, pa­pras­tai dir­ban­tys ne dėl at­ly­gio, o dėl įdo­mu­mo.
Ra­jo­nuo­se bib­lio­te­kos daž­niau­siai bū­na vie­nin­te­lė ofi­cia­li vie­ta, ku­rio­se kau­pia­ma kraš­to­ty­ri­nė li­te­ra­tū­ra. Tai ga­li bū­ti kraš­to­ty­ros sky­riai, skai­tyk­los, bet daž­niau­siai vie­nas Bib­liog­ra­fi­jos ar­ba Ap­tar­na­vi­mo sky­riaus dar­buo­to­jas bū­na at­sa­kin­gas už kraš­to­ty­ri­nį fon­dą. Vie­šo­sioms bib­lio­te­koms kraš­to­ty­ra – tai vi­si do­ku­men­tai, vie­naip ar ki­taip su­si­ję su ra­jo­nu.
Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je yra Kraš­to­ty­ros skai­tyk­la, ku­rio­je kau­pia­ma pub­li­kuo­ta ir ne­pub­li­kuo­ta li­te­ra­tū­ra bei įvai­rūs do­ku­men­tai apie ra­jo­ną: mies­to ir kai­mų is­to­ri­jos, žy­mūs kraš­tie­čiai, ra­jo­no pra­mo­nės įmo­nės, mo­kyk­los, baž­ny­čios, dva­rai, lan­ky­ti­nos, vie­tos, kul­tū­ros, ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klai, ra­jo­no gam­ta ir vi­sa ki­ta, kas nors kiek su­si­ję su Plun­ge ar Plun­gės ra­jo­nu. Tai ne­bū­ti­nai kraš­to­ty­ri­niai lei­di­niai – kai ku­rie pa­ra­šy­ti pro­fe­sio­na­lių is­to­ri­kų, me­no­ty­ri­nin­kų. Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je jie kar­tu su­da­ro vi­su­mą rei­ka­lin­gų ži­nių apie vie­ną ar ki­tą įvy­kį, ob­jek­tą. Bib­lio­te­ka yra vie­ta, į ku­rią skai­ty­to­jai at­ei­na in­for­ma­ci­jos sa­vo veik­lai ar­ba ma­lo­nu­mui. Skai­ty­to­jų po­rei­kiai la­bai įvai­rūs. Kar­tais ne­už­ten­ka vien kny­gų, ku­rio­se bū­tų pa­kan­ka­mai me­džia­gos apie sa­vo kraš­tą. To­dėl bib­lio­te­ki­nin­kai da­ro straips­nių iš­kar­pas ar­ba ko­pi­jas, pa­gal ga­li­my­bes ieš­ko do­ku­men­tų ša­lies ar­chy­vuo­se, už­ra­ši­nė­ja žmo­nių pri­si­mi­ni­mus, ra­šo bib­lio­te­kų, kai­mų, mo­kyk­lų is­to­ri­jas.
Bib­lio­te­ki­nin­kai taip pat sten­gia­si pa­lai­ky­ti ry­šius su ra­jo­no kraš­to­ty­ri­nin­kais, ku­rie ne tik nau­do­ja­si bib­lio­te­kos Kraš­to­ty­ros skai­tyk­la, bet ir pa­tys su­tei­kia ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos, o kar­tais net pa­do­va­no­ja bib­lio­te­kai sa­vo su­ras­tų kraš­to­ty­ri­nių do­ku­men­tų ar­ba lei­džia pa­si­da­ry­ti jų ko­pi­jas. Kiek Plun­gė­je yra kraš­to­ty­ri­nin­kų, sun­ku pa­sa­ky­ti, nes ne vi­si jie sa­ve taip įvar­di­ja. Dau­gu­ma iš mū­sų dar pri­si­me­na­me švie­sios at­min­ties Plun­gės kraš­to­ty­ri­nin­kę Ele­o­no­rą Ra­vic­kie­nę, iš sa­vo surinktos me­džia­gos iš­lei­du­sią dvi kny­gas – „Šimt­me­čių ta­kais“ (1997) ir „At­si­svei­ki­ni­mas su Tė­vy­ne“ (1992). Šios kny­gos bib­lio­te­ko­je ir da­bar tu­ri di­de­lę pa­klau­są. Vie­na kar­ta kei­čia ki­tą, ir vi­siems įdo­mu su­ži­no­ti sa­vo ra­jo­no le­gen­das, už­fik­suo­tus se­nų žmo­nių pri­si­mi­ni­mus.
Plun­gė­je yra ir dau­giau kraš­to­ty­ri­nin­kų. Juos 2013 m. pa­kvie­čiau bur­tis į klu­bą, kad ga­lė­tų vie­ni ki­tiems pa­dė­ti šio­je veik­lo­je, pa­si­da­lin­ti su­rink­to­mis kraš­to­ty­ri­nė­mis ver­ty­bė­mis. Klu­bas pa­si­va­di­no „Pi­lai­te“, ren­ka­si Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Tai, be abe­jo, nau­din­ga. Klu­bo dė­ka kas­met bib­lio­te­ko­je or­ga­ni­zuo­ja­mos kraš­to­ty­ri­nin­kų su­rink­tos me­džia­gos pa­ro­dos ir ki­to­kie ren­gi­niai vi­suo­me­nei. Vis dau­giau kraš­to­ty­ri­nin­kų su­rink­ta me­džia­ga, fo­to­gra­fi­jo­mis pa­si­da­li­na su bib­lio­te­ka. Pa­vyz­džiui, pra­ėju­siais me­tais kraš­to­ty­ri­nin­kė Apo­lo­ni­ja Gir­džiū­nie­nė bib­lio­te­kai per­da­vė sa­vo su­rink­tos me­džia­gos apie gi­ri­nin­ką Alek­san­drą Te­ni­so­ną ir jo laiš­kų ko­pi­jas, Bro­nis­lo­vas Po­cius – Plun­gės gim­na­zi­jos 1942–1943 m. do­ku­men­tų ori­gi­na­lų seg­tu­vą. O Al­gir­das Ma­tas Duob­lys bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo su­kaup­tą me­džia­gą apie bur­mist­rą Ed­var­dą Mi­se­vi­čių, apie Są­jū­dį Plun­gė­je, pir­muo­sius me­tus (1990–1995) at­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, bu­vu­sią Plun­gės dirb­ti­nių odų ga­myk­lą, po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių cho­rą bei jų dai­nas. Nau­din­ga ir tai, kad bib­lio­te­ka iš kraš­to­ty­ri­nin­kų vi­sa­da ga­li pa­si­sko­lin­ti rei­kia­mų nuo­trau­kų, se­nų kny­gų ar ki­tų do­ku­men­tų.
Šiuo me­tu Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je yra per 880 kny­gų, vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sių su mū­sų ra­jo­nu. Tai ir kny­gos ne apie Plun­gę, ta­čiau, pa­ra­šy­tos Plun­gė­je gi­mu­sių ar ku­rį lai­ką gy­ve­nu­sių žmo­nių. At­ski­rai su­skirs­ty­tos kny­gos apie iš Plun­gės ki­lu­sius ar čia gy­ve­nu­sius žy­mius kraš­tie­čius: Vy­tau­tą Ma­čer­nį, Juo­zą Tu­mą-Vaiž­gan­tą, Mi­ka­lo­jų Kon­stan­ti­ną Čiur­lio­nį, Lau­ry­ną Ivins­kį, Mo­tie­jų Va­lan­čių, Šat­ri­jos Ra­ga­ną, Ig­ną Kon­čių, Ogins­kius ir dau­gy­bę ki­tų.
Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je tu­ri­me tri­jų ana­pi­lin iš­ėju­sių žy­mių plun­giš­kių as­me­ni­nių kny­gų ko­lek­ci­jas. Tai iš­ei­vi­jos dai­li­nin­ko Juo­zo Bag­do­no, kraš­to­ty­ri­nin­kės Jad­vy­gos Če­ka­vi­čiū­tės ir šiais me­tais gau­ta tau­to­dai­li­nin­ko Ja­ko­vo Bun­kos. Kny­gos, esan­čios šio­se ko­lek­ci­jo­se, daug pa­sa­ko apie jas kau­pu­sias as­me­ny­bes. Vi­sos kny­gos iš­skir­ti­nės. Tai ne­bū­ti­nai lei­di­niai apie Plun­gę, nors yra ir to­kių. J. Bag­do­no ko­lek­ci­jo­je ma­to­me jo ke­lią iš Lie­tu­vos per Vo­kie­ti­ją į Ko­lum­bi­ją, JAV, ir vėl grį­ži­mą at­gal į Lie­tu­vą. Tai lie­tu­vių iš­ei­vi­jos lei­di­niai dau­giau­sia me­no te­ma, kaip gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vai ke­lia­vę kar­tu su dai­li­nin­ku. J. Če­ka­vi­čiū­tės ko­lek­ci­ja at­spin­di jos jaut­rų po­lin­kį į lie­tu­vių po­ezi­ją ir li­te­ra­tū­rą. Au­to­gra­fuo­tos kny­gos pa­sa­ko­ja apie jos pa­žin­tis su žy­miais ra­šy­to­jais. J. Bun­kos ko­lek­ci­jo­je ra­si­me ir jo pa­ties kny­gą apie Plun­gės žy­dų is­to­ri­ją, ir To­rą, ir dau­gy­bę ki­tų įdo­mių kny­gų žy­dų te­ma, iš­leis­tų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Be to, ko­lek­ci­jo­je ne­ma­žai kny­gų me­no te­ma.
Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je yra per 200 ap­lan­kų straips­nių iš­kar­pų ar­ba jų ko­pi­jų įvai­rio­mis te­mo­mis. Bib­lio­te­ki­nin­kai ren­ka straips­nius ži­no­da­mi dau­gu­mos skai­ty­to­jų po­rei­kius, ta­čiau pa­si­tai­ko, kad pa­gei­da­vi­mų ne­pa­vyks­ta iš­pil­dy­ti. Tuo­met ga­li­ma ieš­ko­ti me­džia­gos per LIBIS pa­ieš­kos sis­te­mą Na­cio­na­li­nės bib­liog­ra­fi­jos duo­me­nų ban­ke http://www.lnb.lt/at­ra­di­mai/ka­ta­lo­gai/na­cio­na­li­nes-bib­liog­ra­fi­jos-duo­me­nu-ban­kas ar­ba Bib­liog­ra­fi­nė­je pe­ri­odi­nės spau­dos ir straips­nių ba­zė­je http://www.lnb.lt/at­ra­di­mai/ka­ta­lo­gai/bib­liog­ra­fi­ne-lie­tu­vos-pe­ri­odi­nes-spau­dos-straips­niu-ba­ze.
Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad pa­pras­tai bib­lio­te­ko­se kraš­to­ty­ri­nė me­džia­ga ne­nu­ra­šo­ma. Prie kraš­to­ty­ri­nio fon­do rei­kė­tų pri­skir­ti ir vi­sų ra­jo­ni­nių laik­raš­čių kom­plek­tus, pra­de­dant 1964 m. „Ki­birkš­ti­mi“. Pir­mai­siais so­viet­me­čio me­tais, prieš „Ki­birkš­tį“, ėjo „So­cia­lis­ti­nis ke­lias“. Tu­ri­me šio laik­raš­čio 1950–1952 me­tų kom­plek­tus. Rie­ta­ve ėjo „Sta­li­no ke­lias“, tu­ri­me 1953 m. kom­plek­tą. Jei­gu trūks­ta ra­jo­ni­nių laik­raš­čių Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je, ga­li­ma kreip­tis į Na­cio­na­li­nę bib­lio­te­ką. Ten sau­go­mi vi­sos Lie­tu­vos pe­ri­odi­niai lei­di­niai.

Vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je yra ir ran­kraš­čių. Iš jų rei­kė­tų pa­mi­nė­ti už­ra­šy­tus pri­si­mi­ni­mus apie Plun­gės ra­jo­no knyg­ne­šius, dva­rus, bib­lio­te­kų ir kai ku­rių kai­mų is­to­ri­jas, kraš­to­ty­ri­nin­kės E. Ra­vic­kie­nės bib­lio­te­kai per­duo­tą ran­kraš­tį „Iš Plun­gės ra­jo­no is­to­ri­jos“ (1985), Jur­gio Va­lan­čiaus „Plun­gės is­to­ri­ją“ (1981), plun­giš­kio Ze­no­no Šeš­kaus­ko „Vy­dei­kių kai­mo is­to­ri­ją“ (1996), kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos al­bu­mus „M. K. Čiur­lio­nis Plun­gė­je“, „Že­mai­tė“, „Sta­nis­lo­vas Riau­ba“. Čia taip pat yra laiš­kų ir nuo­trau­kų ar­chy­vai. Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je tu­ri­me Plun­gės tar­pu­ka­rio do­ku­men­tų iš Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo (LCVA) ko­pi­jas, ku­rias pa­da­rė kraš­to­ty­ri­nin­kas Juo­zas Šim­kus.
Šiuo me­tu Kraš­to­ty­ros skai­tyk­lo­je yra dai­li­nin­ko Juo­zo Bag­do­no ir Dr. Bo­ri­so Ef­ro­so do­ku­men­tų ar­chy­vai. Šie ar­chy­vai yra su­tvar­ky­ti, jų apy­ra­šus ga­li­ma ras­ti bib­lio­te­kos sve­tai­nė­je http://www.plun­ge.rvb.lt/lt/dai­li­nin­ko-juo­zo-bag­do­no-ar­chy­vas ir http://www.plun­ge.rvb.lt/lt/chi­rur­go-bo­ri­so-ef­ro­so-ar­chy­vas. Taip pat tu­ri­me da­lį kraš­to­ty­ri­nin­kės Jad­vy­gos Če­ka­vi­čiū­tės as­me­ni­nių laiš­kų ir kny­gų bei plun­giš­kio Al­gir­do Ma­to su­rink­tos kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos ar­chy­vą.
Kraš­to­ty­ri­nė me­džia­ga iš se­nų ap­lan­kų ir už­da­rų spin­tų bib­lio­te­ko­se ski­na­si ke­lią į in­ter­na­tą. Kiek lei­džia lai­kas ir ga­li­my­bės, bib­lio­te­ki­nin­kai ke­lia ver­tin­gą kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą į sa­vo sve­tai­nes, ku­ria kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos por­ta­lus. 2006 m. Klai­pė­dos ap­skri­ties I. Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­ji bib­lio­te­ka pa­kvie­tė vi­sas re­gio­no bib­lio­te­kas da­ly­vau­ti por­ta­lo „Klai­pė­dos re­gio­no bib­lio­te­kų et­no­kul­tū­ros lo­biai“ kū­ri­mo pro­jek­te. Bu­vo skait­me­ni­na­ma kraš­to­ty­ri­nė me­džia­ga, esan­ti bib­lio­te­ko­se, ir de­da­ma į por­ta­lą http://www.klavb.lt/EL_LEIDINIAI/KRASTOTYRA/in­dex.htm. Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka taip pat da­ly­va­vo pro­jek­te, to­dėl mi­nė­ta­me por­ta­le ra­si­te pil­na­teks­čius do­ku­men­tus apie ke­lis Plun­gės kai­mus ir M. K. Čiur­lio­nį Plun­gė­je. Dau­giau kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos yra Vie­šo­sios bib­lio­te­kos sve­tai­nė­je. Be dvie­jų jau mi­nė­tų as­me­ny­bių ar­chy­vų, yra rub­ri­ka „Kraš­to is­to­ri­ja“, ku­rio­je ra­si­te Žy­mių da­tų ka­len­do­rių, Plun­giš­kių kar­to­te­ką, kai­mų is­to­ri­jų. O iš žy­mių ra­jo­no vie­tų kol kas iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja su­rink­ta tik apie Gan­din­gą, šią me­džia­gą pa­ruo­šė sa­va­no­rė Jū­ra­tė Vai­če­kaus­kai­tė. Kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos apie ra­jo­ną, pa­sie­kia­mos in­ter­ne­tu, bib­lio­te­kos sve­tai­nė­je vis dau­gės.
Kraš­to­ty­ros skai­tyk­los in­for­ma­ci­ja – tai vie­tos ben­druo­me­nės tur­tas, skir­tas sa­vo kraš­to ty­ri­nė­ji­mui ir pa­ži­ni­mui. Vie­nas bib­lio­te­ki­nin­kas vis­ko apie ra­jo­ną ne­su­žiū­rė­tų ir ne­su­rink­tų, to­dėl jam pa­de­da ne tik ko­le­gos, bet ir Plun­gės ben­druo­me­nė, kraš­tie­čiai, iš­vy­kę ki­tur, bei vi­si ne­abe­jin­gi sa­vo kraš­tui ir no­rin­tys, kad bib­lio­te­ko­je bū­tų su­kaup­ta kuo dau­giau ver­tin­gos li­te­ra­tū­ros, ki­tų do­ku­men­tų apie ra­jo­ną bei jo žmo­nes. Kar­tais net vi­sai ne­pa­žįs­ta­mi at­ne­ša į bib­lio­te­ką se­nų fo­to­gra­fi­jų su Plun­gės vaiz­dais, tar­pu­ka­ry­je spaus­din­tų straips­nių apie mū­sų kraš­tą ir jo žmo­nes, laiš­kų ar ki­to­kių do­ku­men­tų. Žmo­nės do­va­no­ja ir da­bar iš­ėju­sius lei­di­nius, daž­niau­siai sa­vo iš­leis­tas kny­gas, su­si­ju­sias su ra­jo­nu, ku­rių bib­lio­te­ka ne­tu­ri. Ga­li nu­tik­ti ir taip, kad se­ne­lių ati­duo­tas fo­to­gra­fi­jas, už­ra­šy­tus pri­si­mi­ni­mus ar do­va­no­tas kny­gas po dau­ge­lio me­tų bib­lio­te­ko­je ras vai­kai­čiai ar pro­vai­kai­čiai ir gal­būt pa­nau­dos to­les­niam sa­vo kraš­to ty­ri­mui.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama