Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Kultūra, paveldas » Mo­ky­to­ja, my­lė­ju­si mo­ki­nius ir Lie­tu­vą

Mo­ky­to­ja, my­lė­ju­si mo­ki­nius ir Lie­tu­vą

Vy­res­ni plun­giš­kiai pri­si­me­na ger­bia­mą pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ją, kraš­to­ty­ri­nin­kę, ke­liau­to­ją, Si­mo­no Dau­kan­to bib­lio­fi­lų klu­bo na­rę Jad­vy­gą Če­ka­vi­čiū­tę. Gruo­džio 27 d. jai bū­tų su­ėję 85 me­tai.

J. Če­ka­vi­čiū­tė gi­mė 1932 m. gruo­džio 27 d. Pa­go­jų kai­me, Ši­lu­vos vals­čiu­je (Ra­sei­nių apsk.). 1954 m. bai­gė Ši­lu­vos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o po dve­jų me­tų – Tel­šių dvi­me­tę pe­da­go­gi­nę mo­kyk­lą. At­vy­ko mo­ky­to­jau­ti į Plun­gę. Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą dir­bo pe­da­go­gi­nį dar­bą. Mi­rė 2003 m. sau­sio 1 d. Plun­gė­je, pa­lai­do­ta gim­to­jo­je Ši­lu­vo­je.
Da­lis mo­ky­to­ją me­nan­čių daik­tų sau­go­ma Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos ar­chy­ve. Tai kny­gos su įra­šais, ke­lio­nių po Lie­tu­vą nuo­trau­kos, že­mė­la­piai, tu­ris­ti­niai marš­ru­tai, kraš­to­ty­ri­niai dar­bai, laiš­kai, at­vi­ru­kai, iš­sau­go­ti kvie­ti­mai, lanks­ti­nu­kai, em­ble­mos, su­ve­ny­rai.
Di­džio­ji da­lis jos ar­chy­vo – tai su­rink­ti ir kruopš­čiai su­tvar­ky­ti kraš­to­ty­ri­niai dar­bai, jos pa­čios ati­duo­ti į Plun­gės I vi­du­ri­nės (da­bar Aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pa­grin­di­nė) mo­kyk­los mu­zie­jų. Ki­ta da­lis per­duo­ta į res­pub­li­ki­nes kraš­to­ty­ri­nių dar­bų sau­gyk­las, gal­būt į Lie­tu­vos Moks­lų aka­de­mi­jos (MA) bib­lio­te­ką ar dar ki­tur. Ne­di­de­lę da­lį ar­chy­vo mo­ky­to­ja prieš mir­tį at­rin­ko ir ati­da­vė kul­tū­ros drau­gi­jai „Sau­lu­tė“. Ji bu­vo ak­ty­vi šios drau­gi­jos na­rė, ra­šė į drau­gi­jos lei­džia­mą laik­raš­tį „Že­mai­čių sau­lu­tė“. Šią jos ar­chy­vo da­lį sau­go ir tvar­ko Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka. Tai kny­gos, do­ku­men­tai ir daik­tai, ku­rie apie sa­vi­nin­kę kal­ba kaip apie aist­rin­gą ke­liau­to­ją, ne­pa­pras­tai my­lė­ju­sią ir dėl to ty­ri­nė­ju­sią sa­vo kraš­tą, Lie­tu­vos pa­trio­tę. Tu­ri­mą me­džia­gą ga­li­ma bū­tų iš­skir­ti į pen­kias da­lis: tu­riz­mo, kraš­to­ty­ri­nės veik­los, nuo­trau­kų ir laiš­kų.
Iš tu­ri­mos mo­ky­to­jos ar­chy­vo da­lies apie tu­riz­mą ma­to­me jos po­mė­gį ke­liau­ti. Su eks­kur­si­jo­mis ir tu­ris­ti­niais marš­ru­tais ji ap­lan­kė dau­gy­bę ša­lių. Ar­chy­ve yra nuo­trau­kų iš šių ke­lio­nių. Ji ir pa­ti or­ga­ni­zuo­da­vo tu­ris­ti­nes ke­lio­nes, žy­gius, va­do­va­vo tu­ris­ti­nėms var­žy­boms. Mo­ky­to­ja drau­ge su mo­ki­niais ap­lan­kė be­veik vi­sas gra­žiau­sias ir įdo­miau­sias Lie­tu­vos vie­tas. Va­do­va­vo Jau­nų­jų tu­ris­tų bū­re­liui, ku­ris so­viet­me­čiu vei­kė gra­fų Zu­bo­vų laik­ro­di­nės pa­sta­te bu­vu­siuo­se Pio­nie­rių ir moks­lei­vių na­muo­se.
Ar­chy­ve yra bro­šiū­rų apie tu­ris­ti­nes ke­lio­nes; są­skry­džių pro­gra­mų po įvai­rias Lie­tu­vos vie­tas su marš­ru­tais, nuo­trau­ko­mis, die­not­var­kės iš 1960, 1961, 1962, 1963 m. (jo­se įra­šy­ta, kad šiuo­se są­skry­džiuo­se da­ly­va­vo ir mo­ky­to­ja J. Če­ka­vi­čiū­tė); 2 pa­reng­tų tu­ris­ti­nių marš­ru­tų (po Du­bin­gius ir po Drus­ki­nin­kus) ran­kraš­čiai. Sau­go­ma su­ve­ny­rų iš ke­lio­nių: mo­li­niai me­da­liai, trys di­de­li gin­ta­ro ga­ba­liu­kai, ska­ry­tės su už­ra­šais, vė­lia­vė­lės.
Be­ke­liau­da­ma mo­ky­to­ja su­si­do­mė­jo kraš­to­ty­ra. Daug J. Če­ka­vi­čiū­tės ver­tin­gų dar­bų eks­po­nuo­ta res­pub­li­ki­nė­se kraš­to­ty­ros pa­ro­do­se, daug nu­ke­lia­vo į res­pub­li­ki­nes kraš­to­ty­ros dar­bų sau­gyk­las, spaus­din­ta įvai­riuo­se lei­di­niuo­se, ra­jo­no ir res­pub­li­ki­nė­je ži­niask­lai­do­je. Mo­ky­to­ja la­bai daug nu­vei­kė rink­da­ma ra­jo­no mo­kyk­lų is­to­ri­ją, kaup­da­ma fak­tus apie kul­tū­rai ir švie­ti­mui nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. Ji da­ly­va­vo kraš­to­ty­ri­nė­je veik­lo­je ir Ne­pri­klau­so­my­bės me­tais.Ta­čiau jos ran­kraš­ti­nių kraš­to­ty­ros dar­bų bib­lio­te­ka, de­ja, ne­tu­ri. Jie ati­duo­ti ki­tur. Tu­ri­mo­je jos ar­chy­vo da­ly­je apie tai liu­di­ja ne pa­tys kraš­to­ty­ri­niai dar­bai, o įvai­riau­si ki­ti do­ku­men­tai: „Kraš­to­ty­ri­nių dar­bų pa­ro­dų ka­ta­lo­gai“, ku­riuo­se įra­šy­ti ir J. Če­ka­vi­čiū­tės pa­reng­ti kraš­to­ty­ri­niai dar­bai; „Gim­ti­nės“ laik­raš­čio bib­liog­ra­fi­nės ro­dyk­lės, ku­rio­se yra jos straips­nių ap­ra­šai; kvie­ti­mai da­ly­vau­ti Lie­tu­vos kraš­to­ty­ri­nin­kų su­va­žia­vi­muo­se, kraš­to­ty­ri­nė­se eks­pe­di­ci­jo­se; kraš­to­ty­ros me­to­di­nė li­te­ra­tū­ra; įsta­tai; ran­kraš­ti­niai nuo­sta­tai kon­kur­so ra­ši­nių ir fo­to­nuot­rau­kų kraš­to­ty­ri­ne te­ma; ap­do­va­no­ji­mai už pa­sie­ki­mus ir ge­rus re­zul­ta­tus dir­bant kraš­to­ty­ri­nį dar­bą ir kt. Ar­chy­ve yra jos tu­rė­ti „Lie­tu­vos kraš­to­ty­ros drau­gi­jos įsta­tai“ 1974–1977 m. ir 1989 m., „Lie­tu­vos jau­nų­jų kraš­to­ty­ri­nin­kų IX eks­pe­di­ci­jos nuo­sta­tai“, daug pa­dė­kų, gar­bės ir pa­gy­ri­mo raš­tų už dar­bą su jau­nai­siais kraš­to­ty­ri­nin­kais, už ak­ty­vią veik­lą kraš­to­ty­ri­nia­me dar­be.
Apie jos kraš­to­ty­ri­nę veik­lą by­lo­ja ir ar­chy­ve esan­tys su­ve­ny­rai: mo­li­nis me­da­lis – ap­do­va­no­ji­mas, gau­tas už nuo­pel­nus kraš­to­ty­rai ir pa­min­klų ap­sau­gai; me­da­lis – „Pa­min­klų ap­sau­gos ir kraš­to­ty­ros drau­gi­jai 25“; vė­lia­vė­lės „Kraš­to­ty­ros drau­gi­jos VII su­va­žia­vi­mas 1985 m.“, „Jau­nų­jų kraš­to­ty­ri­nin­kų kon­fe­ren­ci­ja Pa­lan­go­je 1983“.
J. Če­ka­vi­čiū­tė su­kau­pė ne­ma­žai kny­gų. Lei­di­ny­je „Bib­lio­fi­lai apie as­me­ni­nes bib­lio­te­kas“ (Vil­nius, 2001) mo­ky­to­ja ra­šo: „Kny­gų rin­ki­mo pra­džia – tar­pu­ka­rio Lie­tu­va <...> Vė­liau šį už­si­ė­mi­mą pra­tę­siau nuo 1954 m. Mė­gau ke­lio­nes. Kad ir kur nu­ke­liau­da­vau, pir­miau­sia už­ei­da­vau į kny­gy­ną. Ja­me ieš­ko­da­vau po­ezi­jos kny­gų, kny­gų apie tą ša­lį, vie­to­vę, kad ga­lė­čiau par­vež­ti kaip su­ve­ny­rą ge­riems drau­gams, sa­vo mo­ki­niams. Tu­riu la­bai daug do­va­no­tų kny­gų. <...> Nuo 1956 iki 1991 m. sa­vo bu­vu­siems mo­ki­niams pa­do­va­no­jau per tūks­tan­tį kny­gų su įra­šais, pa­lin­kė­ji­mais. O vė­liau jie, bai­gę vi­du­ri­nę, vėl sa­vo pir­ma­jai mo­ky­to­jai pa­lik­da­vo at­min­čiai kny­gą“.
Mo­ky­to­ja sa­vo as­me­ni­nė­je bib­lio­te­ko­je tu­rė­jo be­veik 2000 kny­gų. J. Če­ka­vi­čiū­tė kul­tū­ros drau­gi­jai iš tu­ri­mos ko­lek­ci­jos at­rin­ko 44. Be­veik vi­sos kny­gos ir dau­gu­ma bro­šiū­rų pa­žy­mė­tos jos nuo­sa­vy­bės žen­klu – pa­ra­šu.
Mo­ky­to­ja la­bai ver­ti­no ir džiau­gė­si kny­go­mis su au­to­rių įra­šais. Bib­lio­te­kos tu­ri­ma­me ar­chy­ve yra 12 to­kių kny­gų. Tai Ge­di­mi­no Ast­raus­ko, Ja­ni­nos Ugin­čie­nės, Vy­tau­to Ru­do­ko, Pau­liaus Šir­vio, Ig­no Pik­tur­nos, Al­gi­man­to Bal­ta­kio, Edu­ar­do Mie­že­lai­čio, An­ta­no Dim­žlio, Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus, A. Mi­ku­tos, Al­gir­do Po­ciaus, Gri­go­ri­jaus Ka­no­vi­čiaus įra­šai.
Mo­ky­to­ja Jad­vy­ga mėg­da­vo do­va­no­ti sa­vo mo­ki­niams ir drau­gams kny­gas ir, aiš­ku, pa­ti daž­nai gau­da­vo do­va­nų kny­gą. Ar­chy­ve tu­ri­me ke­le­tą jai do­va­no­tų kny­gų. Tai I vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės Ele­nos Ado­ma­vi­čie­nės do­va­na, tu­ris­tų bū­re­lio auk­lė­ti­nių, kla­sės auk­lė­ti­nio Kęs­tu­čio dar 1965 m. do­va­no­tos kny­gos. O vie­na kny­ga yra su už­ra­šu „Tel­šių pe­da­go­gi­nės mo­kyk­los II kur­so stu­den­tei, lai­mė­ju­siai li­te­ra­tū­ri­nė­je vik­to­ri­no­je I vie­tą“. Pa­si­ra­šo mo­kyk­los di­rek­to­rius ir li­te­ra­tū­ros bū­re­lio pir­mi­nin­

kas.
Be kny­gų, ar­chy­ve dar yra dvi Jo­no Už­pur­vio Sau­gų tar­me įkal­bė­tos ka­se­tės.
Bib­lio­te­ko­je sau­go­mi du nuo­trau­kų al­bu­mai su J. Če­ka­vi­čiū­tės nuo­trau­ko­mis. Vie­ną al­bu­mą bu­vo per­da­vu­si sa­vo drau­gei mo­ky­to­jai Liu­dai Gi­ka­rie­nei. 2012 m., mi­nint mo­ky­to­jos 10-ąsias mir­ties ir 80-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, L. Gi­ka­rie­nė ati­da­vė šį jos al­bu­mą bib­lio­te­kai, o taip pat – ir sa­vo pa­da­ry­tą ne­di­de­lį al­bu­mė­lį su J. Če­ka­vi­čiū­tės lai­do­tu­vių nuo­trau­ko­mis. Tai­gi bib­lio­te­ka tu­ri ir mo­ky­to­jos nuo­trau­kų ar­chy­vą, ku­rį su­da­ro 95 nuo­trau­kos. Dau­giau­sia tai mo­ky­to­jos nuo­trau­kos kar­tu su mo­ki­niais, mo­ki­nių kla­sė­mis, ku­rias ji mo­kė nuo 1956 m. Ir taip vi­są gy­ve­ni­mą. Kla­sė po kla­sės, vie­ni mo­ki­niai keitė ki­tus...
J. Če­ka­vi­čiū­tė ak­ty­viai dir­bo ir vi­suo­me­ni­nį dar­bą. Ji bu­vo vie­na iš Plun­giš­kių drau­gi­jos įkū­ri­mo ini­cia­to­rių, daug pri­si­dė­jo or­ga­ni­zuo­jant pir­mą­jį plun­giš­kių su­va­žia­vi­mą. Al­bu­me yra pir­mo­jo Plun­giš­kių drau­gi­jos pir­mi­nin­ko fi­zi­ko Adol­fo Ju­cio, vie­šė­ju­sio I vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, nuo­trau­ka. Taip pat – nuo­trau­kų iš jos ke­lio­nių ir įvai­rių ki­tų.
Tu­ri­mo­je ar­chy­vo da­ly­je yra 217 laiš­kų ir svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kų. Tai dau­giau­sia drau­gų, gal­būt ko­le­gų laiš­kai ir at­vi­ru­kai, mo­ki­nių svei­ki­ni­mai įvai­rių šven­čių pro­go­mis. Tarp jų – ne­ma­žai I vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės Ele­nos Ado­ma­vi­čie­nės laiš­kų ir svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kų, iš ku­rių ma­to­me, kad jos bu­vo la­bai ge­ros drau­gės. Taip pat – du prof. Do­mo Kau­no laiš­kai. J. Če­ka­vi­čiū­tė su­si­ra­ši­nė­jo ir su po­etu Jus­ti­nu Mar­cin­ke­vi­čiu­mi. Iš laiš­kų ma­to­me, kad ben­dra­vo su Lai­ma Va­lat­kie­ne, bu­vo ge­ros drau­gės su Jad­vy­ga Gri­ciū­te. Mo­ky­to­jos pa­čios at­ski­rai su­dė­ti 59 mo­ki­nių tė­vų svei­ki­ni­mai ir laiš­kai.
Iš­sau­go­ti ir įvai­rūs ki­ti pa­vie­niai do­ku­men­tai: mo­ky­to­jos kvie­ti­mai į Dau­kan­to skai­ty­mus, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus ir Plun­gės vie­šo­sios bib­lio­te­kos ren­gi­nius, vai­kų li­te­ra­tū­ri­nės kū­ry­bos šven­tes. Taip pat su­ve­ny­rai, pa­dė­kos raš­tai (už il­ga­me­tį ir nuo­šir­dų pe­da­go­gi­nį dar­bą 1997 m., už ne­pri­ekaiš­tin­gą dar­bą ir ak­ty­vią vi­suo­me­ni­nę veik­lą 1986 m., už ge­rą mo­ko­mą­jį auk­lė­ja­mą­jį dar­bą ir ak­ty­vią vi­suo­me­ni­nę veik­lą Mo­ky­to­jo die­nos pro­ga,1968 m.).
Bib­lio­te­kai ši jos ar­chy­vo da­lis – tai in­for­ma­ci­ja apie Plun­gės kraš­to­ty­ri­nin­kę, at­sklei­džian­ti jos as­me­ny­bę bei pa­sa­ko­jan­ti apie kraš­to­ty­ri­nę veik­lą ra­jo­ne, vy­ku­sius tu­ris­ti­nius są­skry­džius.
Ši ne­di­de­lė da­le­lė as­me­ni­nių daik­tų by­lo­ja apie mo­te­rį, tu­rė­ju­sią gra­žią sie­lą, ne­pa­pras­tai my­lė­ju­sią kny­gą ir Lie­tu­vą, sa­vo Tė­vy­nę. Tiek, kiek jos šir­dis ir pro­tas ga­lė­jo ap­rėp­ti, sklei­du­sią su­kaup­tą gė­rį sa­vo mo­ki­niams, jau­nie­siems kraš­to­ty­ri­nin­kams ir jau­nie­siems tu­ris­tams.
Mo­ky­to­ja yra pa­sa­ko­ju­si, kad iš­leis­tu­vėms ji kiek­vie­nam auk­lė­ti­niui pa­do­va­no­da­vo tai, kas, jos ma­ny­mu, bran­giau­sia – po kny­gą su pa­lin­kė­ji­mu my­lė­ti šį žmo­ni­jos su­kur­tą ste­buk­lą, kad mo­ki­nius vi­są gy­ve­ni­mą ly­dė­tų kny­ga.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama