Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Kultūra, paveldas » Mo­kyk­lų so­vie­ti­ni­mas ir mo­ky­to­jų trė­mi­mai 1941 me­tais

Mo­kyk­lų so­vie­ti­ni­mas ir mo­ky­to­jų trė­mi­mai 1941 me­tais

Prieš 75–erius me­tus so­vie­tų oku­pa­ci­nė val­džia pra­dė­jo nai­kin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę, jos žmo­nes.

Mies­to ir kai­mo mo­kyk­lų so­vie­ti­ni­mas 1940 me­tais
1940 m. bir­že­lio 15–17 d. iš­leis­tais raš­tais pra­dė­ta so­vie­tiš­kai per­tvar­ky­ti vi­są Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mą.
1940 m. bir­že­lio 19 d. švie­ti­mo mi­nist­ru pa­skir­ta­sis An­ta­nas Venc­lo­va – Lie­tu­vos SSR švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ras – iš­lei­do vi­soms mo­kyk­loms pri­va­lo­mus vyk­dy­ti raš­tus.
Di­džiau­sią so­vie­ti­nės per­tvar­kos mas­tą mo­ky­to­jai pa­ty­rė jau rug­pjū­tį. Iš mo­kyk­lų bu­vo pa­ša­lin­ti tau­ti­niai ir re­li­gi­niai sim­bo­liai – Lie­tu­vos Vy­tis, Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių ir At­gi­mi­mo bei 1918–1940 m. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pio vals­ty­

bės vei­kė­jų por­tre­tai. Vie­toj jų klasėse ant sie­nų bu­vo ka­bi­na­mi Mark­so, Le­ni­no, Sta­li­no, ki­tų bol­še­vi­kų vei­kė­jų por­tre­tai.
Už­draus­ta mal­da prieš pa­mo­kas ir po jų.
Me­din­gė­nuo­se, kaip ir dau­ge­ly­je Ža­rė­nų vals­čiaus mo­kyk­lų, kas­met dau­gė­jo no­rin­čių mo­ky­tis vai­kų.
„1939–1940 moks­lo me­tais Me­din­gė­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ve­dė­jas mo­ky­to­jas Vi­lius Ber­tu­lai­tis ir mo­ky­to­ja Eme­ren­ci­ja Tu­mi­nai­tė mo­kė 96 vai­kus. Tė­vų ko­mi­te­tas iš­rink­tas 1939 m. gruo­džio 10 d.“, – 1940 m. va­sa­rio 28 d. ra­šė ins­pek­to­rius A. Venc­laus­kas.
1940 m., už­si­da­rius trik­la­sei mokyklai Ge­di­kė­nuo­se, Me­din­gė­nų pra­di­nė mo­kyk­la pa­pil­dy­ta dviem kla­sė­mis. Jos ati­da­ry­tos Juo­zo Pet­ra­vi­čiaus ūky­je ir Hen­ri­ko Sa­ke­lio dva­re (va­žiuo­jant ke­liu iš Me­din­gė­nų link ka­pi­nių, kai­rė­je). Jo­se pir­ma­me ir ant­ra­me sky­riuo­se mo­kė­si po 15–20 vai­kų.
„1940 m. ėjau į Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los an­trą sky­rių. Pa­pil­do­ma Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los kla­sė bu­vo ati­da­ry­ta Hen­ri­ko Sa­ke­lio dva­re. Mo­kyk­los du sky­riai bu­vo įsi­kū­rę H. Sa­ke­lio dva­ro gy­ve­na­ma­ja­me na­me. Di­džiu­lė kla­sė, aukš­tos lu­

bos, di­de­li lan­gai su bal­to­mis lan­gi­ny­čio­mis. Kla­sė­je ant sie­nos – kry­že­lis, pa­veiks­lai. Mo­ky­to­ja mo­kė apie 40 vai­kų.
Anks­čiau vei­kė du sky­riai Juo­zo Pet­ra­vi­čiaus ūky­je (va­žiuo­jant iš Me­din­gė­nų link Rie­ta­vo, kai­rė­je). Man tie moks­lai ant­ra­ja­me sky­riu­je Sa­ke­lių dva­re ža­di­na gra­žius, šil­tus pri­si­mi­ni­mus“, – 1957 m. pa­sa­ko­jo Klai­pė­do­je ap­lan­ky­tas gar­sus mu­zi­kan­tas, bu­vęs Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los moks­lei­vis Ste­po­nas Kun­dro­tas.
1940 m. lap­kri­čio 7 d. Me­din­gė­nų pra­di­nė mo­kyk­la pri­va­lė­jo švęs­ti Ru­si­jos spa­lio 23-iąsias me­ti­nes ir pa­teik­ti raš­tiš­ką ata­skai­tą Tel­šių ap­skri­ties pra­džios mo­kyk­lų sky­riui.
1940 m. lap­kri­čio 10 d. Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los ve­dė­jas Vi­lius Ber­tu­lai­tis ra­šė: „Su­kak­tu­vių iš­kil­mės bu­vo pra­ves­tos lap­kri­čio 8 d. Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los pa­tal­po­se, pir­mi­nin­kau­jant mo­kyk­los ve­dė­jui. Šven­tė pra­si­dė­jo 13 val. Bu­vo su­da­ry­tas gar­bės pre­zi­diu­mas iš Ža­rė­nų vals­čiaus at­sto­vo, Rau­do­no­sios ar­mi­jos po­lit­ru­ko, zam­po­li­to, ko­mu­nis­tų par­ti­jos ir kom­jau­ni­mo at­sto­vų, Ža­rė­nų, Send­va­rių, Me­din­gė­nų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų. Pen­ki pre­zi­diu­mo at­sto­vai pa­sa­kė kal­bas. Me­ni­nę da­lį at­li­ko Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­riai, Ža­rė­nų kom­jau­ni­mo cho­ras ir Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai. Pa­si­bai­gus me­ni­nei da­liai, pra­si­dė­jo links­mo­ji da­lis, ku­ri už­si­tę­sė iki 24 va­lan­dos“.
Ka­ras su­grio­vė tai­kų žmo­nių gy­ve­ni­mą

1941 m. bir­že­lio 22 d. fa­šis­ti­nė Vo­kie­ti­ja oku­pa­vo Lie­tu­vą, vi­są ru­sų ka­riau­ną nu­stum­da­ma už Lie­tu­vos ri­bų, į So­vie­tų Są­jun­gos gi­lu­mą.
1941 m. rug­sė­jo 21 d. Vi­lius Ber­tu­lai­tis iš Me­din­gė­nų iš­vy­ko į Kre­tin­gos ap­skri­ties Grib­žė­nų pra­di­nę mo­kyk­lą ve­dė­jau­ti. Vie­toj jo ve­dė­ju pa­skir­tas jau­nes­ny­sis mo­ky­to­jas An­ta­nas Chle­bins­kas.
1942 m. sau­sio 22 d. Tel­šių ins­pek­to­rius, vi­zi­ta­vęs Me­din­gė­nų pra­di­nę mo­kyk­lą, ra­šė: „Me­din­gė­nų pra­di­nės mo­kyk­los ve­dė­jas An­ta­nas Chle­bins­kas, gi­męs 1920 m., 1941 m. bai­gęs Šiau­lių vy­rų gim­na­zi­ją ir va­sa­ros mo­ky­to­jų pa­ruo­šia­muo­sius kur­sus. Mo­ka vo­kie­čių ir ru­sų kal­bas, mo­ky­to­jau­ja pir­mus me­tus (be­je, 1951 m. A. Chle­bins­kas ta­po Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos Mo­kyk­lų val­dy­bos ins­pek­to­riu­mi. 1962 m. An­ta­nas Chle­bins­kas pa­ren­gė ir iš­lei­do va­do­vė­lį „Gim­ta­sis žo­dis“ II kla­sei – aut. pa­sta­ba).
Mo­ky­to­ja Eme­ren­ci­ja Tu­mi­nai­tė, Ig­no duk­tė, gi­mu­si 1904 m. lie­pos 26 d., bai­gu­si Tel­šių mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ją, mo­ka vo­kie­čių ir ru­sų kal­bas, dir­ba 9 me­tus mo­ky­to­ja įvai­rio­se mo­kyk­lo­se.
Me­din­gė­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je – 92 mo­ki­niai (I – 17, II – 20, III – 39, IV – 16). Dėl li­gų ir di­de­lių žie­mos šal­čių mo­kyk­los ne­lan­kė 28 vai­kai.
Mo­ki­niai vi­si lie­tu­viai. 1941–1942 moks­lo me­tai pra­dė­ti rug­sė­jo 1 d. Me­din­gė­nų mo­kyk­los kro­ni­ka ve­da­ma nuo 1931 m., bet ka­ro veiks­mų me­tu su­nai­kin­ta. Mo­kyk­los tė­vų ko­mi­te­tas iš­rink­tas 1941 m. spa­lio 12 d. Mo­kyk­la sa­ni­ta­ri­niu at­žvil­giu pa­ken­čia­ma. Ge­rai tvar­ko­mi mo­kyk­los raš­ti­nės rei­ka­lai. Tvar­kin­gai už­lai­ko­mos ir rū­pes­tin­gai nau­do­ja­mos mo­kyk­los moks­lo prie­mo­nės. Vi­sas mo­kyk­los tur­tas lai­ko­mas tvar­kin­gai.
Me­din­gė­nų pra­di­nė mo­kyk­la dvie­jų kom­plek­tų: vie­nas sa­vuo­se, ki­tas sam­do­muo­se na­muo­se. Abu mies­te­ly­je. Sa­ke­lių mo­kyk­los kom­plek­tas po vo­kie­čių ir ru­sų ka­riš­kių bir­že­lio 24 d. (ant­ra­die­nis) su­kel­to gais­ro Me­din­gė­nuo­se, Sa­ke­lių dva­re ir vi­sa­me Ge­di­kė­nų kai­me, 1941 m. rug­sė­jo 1 d. per­kel­tas prie Me­din­gė­nų – į ūki­nin­ko Juo­zo Pet­ra­vi­čiaus (prie Rie­ta­vo vieš­ke­lio) gy­ve­na­mąjį na­mą.
Mo­kyk­los ve­dė­jas A. Chle­bins­kas dir­ba pir­ma­me kom­plek­te (se­na­ja­me mo­kyk­los pa­sta­te) su I ir III sky­rių mo­ki­niais. Vai­kai ra­šo ir skai­to, pa­ten­ki­na­mai at­sa­ki­nė­ja. Mo­ky­to­jas sten­gia­si daug dirb­ti. Mo­ky­to­jo veik­la ver­ti­na­ma ge­rai.
Ant­ra­me kom­plek­te – Pet­ra­vi­čių ūky­je – mo­ky­to­ja E. Tu­mi­nai­tė dir­ba su II ir IV sky­rių mo­ki­niais. Pro­gra­ma pra­ei­ta, bet mo­ky­mo dar­bas šiek tiek nu­ken­tė­jęs. Iki šiol ant­ra­me kom­plek­te ne­tu­rė­ta ra­šo­mo­sios len­tos. Pa­si­da­ry­ta iš pa­pras­tų ne­ob­liuo­tų len­tų, kur ją ir nu­trin­ti ne­ina.
Ve­dė­jui rei­kė­tų tuo su­si­rū­pin­ti. Mo­ky­to­ja E. Tu­mi­nai­tė dir­ba ge­rai.
P. S. Su­ži­no­jus, kad ki­tos mo­kyk­los tu­ri po dvi ra­šo­mą­sias len­tas, ant­ra­jam kom­plek­tui pa­si­sko­lin­ta ra­šo­mo­ji len­ta iš Ša­šai­čių pra­di­nės mo­kyk­los. Ins­pek­to­rius.“
Mo­ky­to­jas A. Chle­bins­kas ve­dė­ja­vo iki 1942 m. spa­lio 21 d., vė­liau per­kel­tas į Plun­gės vals­čiaus Bi­rė­nų pra­di­nę mo­kyk­lą.

1943 m. rug­sė­jo 16 d. pra­si­dė­jus moks­lo me­tams, į Me­din­gė­nų pra­di­nės mokyklos dvie­jų kom­plek­tų kla­ses te­su­si­rin­ko 37 vai­kai (19 ber­niu­kų ir 18 mer­gai­čių). Ki­ti ne­lan­kė dėl ne­tur­to ir to­li­mo ke­lio.
1944 m. Me­din­gė­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je mo­kė­si tik 30 vai­kų – 20 mer­gai­čių ir 10 ber­niu­kų (I – 9, II – 3, III – 11, IV – 7 mo­ki­niai).
Mo­ky­to­jai bol­še­vi­kų gniauž­tuo­se 1940–1941 me­tais
1940 m. bol­še­vi­kų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je šei­mi­nin­ka­vo 14–15 bol­še­vi­kų Rau­do­no­sios ar­mi­jos di­vi­zi­jų – apie 150 tūkst. ka­riš­kių.
1941 m. bol­še­vi­kai pa­slap­čio­mis gau­dė, areš­ta­vo ir prie­var­ta iš­trė­mė į Ru­si­jos šal­čiau­sius ra­jo­nus (Ko­mi­ją, Kras­no­jars­ko kraš­tą, Toms­ko, Gor­kio ir Ar­chan­gels­ko sri­tis) dau­giau nei 23 tūks­tan­čius švie­siau­sių ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos mo­ky­to­jų, ka­ri­nin­kų, po­li­ci­nin­kų, dva­ri­nin­kų, fab­ri­kan­tų, vals­ty­bės įstai­gų tar­nau­to­jų. Juos va­di­no so­vie­tų val­džios „liau­dies prie­šais“, „bur­žu­a­zi­niais na­cio­na­lis­tais“. Pra­dė­ta pla­nin­gai nai­kin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą.
Dar 1940 m. lie­pą, li­kus po­rai die­nų iki bol­še­vi­kų su­reng­tų rin­ki­mų, so­vie­tų val­džia iš Lie­tu­vos gy­ven­to­jų at­ėmė ma­ši­nas ir areš­ta­vo 200 vei­ku­sių par­ti­jų na­rių.
1941 m. bir­že­lio 14 d. vi­so­je Lie­tu­vo­je su­imi­nė­jo na­muo­se ar­ba kla­sė­se per pa­mo­kas ge­riau­sius ša­lies mo­ky­to­jus. Juos iš­trė­mė be tei­sės grįž­ti į Lie­tu­vą.
Dau­ge­lis mo­ky­to­jų trem­ty­je mi­rė iš ba­do, su­sir­go džio­va, ne­be­grį­žo į Lie­tu­vą. Ar­chy­vuo­se su­ras­ta tik da­le­lė mo­ky­to­jų trem­ti­nių, bet ar­chy­vai kas­met pa­si­pil­do nau­ja me­džia­ga.
Nuo 1941 m. rug­sė­jo 1 d. Tel­šių ap­skri­ties pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se ne­be­dir­bo daug mo­ky­to­jų.
Pri­si­min­ki­me ir pa­gerb­ki­me Tel­šių kraš­to mo­ky­to­jus bei jų šei­mas.
Mo­ky­to­jai ka­ro
me­tais
Mo­kyk­lų du­rų ne­be­at­vė­rė šie mo­ky­to­jai: vedėjas Pra­nas Dauk­ša iš Ja­na­po­lės (bol­še­vi­kų nu­kan­kin­tas), mo­ky­to­ja So­fi­ja Jak­še­vi­čie­nė iš Ja­na­po­lės (nu­šau­ta), Kos­tas Ra­mo­nas iš Tve­rų (areš­tuo­tas), ve­dė­jas Jur­gis Pa­žė­ra iš Rie­ta­vo (areš­tuo­tas), ve­dė­jas Jo­nas Pa­liū­nas iš Dau­gė­dų (areš­tuo­tas) ir ki­ti.
Jų vie­ton pa­skir­ti so­vie­tų val­džiai pa­lan­kūs mo­ky­to­jai.
1941 m. bir­že­lio mėn. dėl so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios iš­ki­liau­sių žmo­nių trė­mi­mų į Si­bi­rą dau­ge­lis Že­mai­ti­jos mo­kyk­lų, kaip ir vi­sos Lie­tu­vos, ne­te­ko daug ge­rų, pa­si­šven­tu­sių pe­da­go­gi­niam dar­bui mo­ky­to­jų. Mo­kyk­lo­se at­si­ra­do daug lais­vų vie­tų.
1940–1941 m. bol­še­vi­kų oku­pa­ci­nė val­džia su­jau­kė Lie­tu­vos mo­kyk­lų mo­ky­mo ir auk­lė­ji­mo pro­ce­są, ban­dy­ta mo­ky­to­jus ir moks­lei­vius auk­lė­ti pa­gal bol­še­vi­kų dog­mas. Au­to­ri­te­tin­gus mo­ky­to­jus kil­no­jo į ki­tas mo­kyk­las, ki­tiems su­da­ry­da­vo ne­pa­lan­kias dar­bo są­ly­gas, da­ry­da­vo bui­ti­nį ir ide­o­lo­gi­nį spau­di­mą, dėl to kai ku­rie mo­ky­to­jai pa­tys per­ei­da­vo į ki­tas mo­kyk­las ar­ba pa­lik­da­vo dar­bą.
1941 m. bir­že­lio 22 d. pra­si­dė­jus fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ka­ro veiks­mams, Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja nu­ken­tė­jo nuo ka­ro pa­da­ri­nių. Fa­šis­ti­niai vo­kie­čių oku­pan­tai bom­bar­da­vo, de­gi­no, sprog­di­no Lie­tu­vos mies­tų ir kai­mų svar­biau­sius gy­vy­bi­nius ob­jek­tus. Vo­kie­čių na­cių ir so­vie­tų oku­pan­tų ka­riš­kiai 1941 m. bir­že­lio 24 d. vien tik Ža­rė­nų kraš­te su­de­gi­no apie 10 gy­ve­na­mų­jų ir ūki­nių pa­sta­tų, su­luo­ši­no daug Me­din­gė­nų ir Ge­di­kė­nų kai­mų ir vi­so Ža­rė­nų vals­čiaus gy­ven­to­jų.
1941–1942 moks­lo me­tais Tel­šių ap­skri­ties pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se mo­kė­si 6 707 vai­kai (3 436 ber­niu­kai ir 3 271 mer­gai­tė).
1941 m. pa­bai­go­je Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se pri­trū­ko mo­ky­to­jų. Vo­kie­čių na­ciams la­bai ne­no­riai taiks­tan­tis su Lie­tu­vos lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės eg­zis­ta­vi­mu, iki 1941 m. rug­pjū­čio pra­džios pa­aiš­kė­jo, kad vals­čių mo­kyk­loms rei­kės daug dau­giau mo­ky­to­jų, ne­gu jų bu­vo li­kę. Da­lis mo­ky­to­jų, vo­kie­čių na­ciams pra­dė­jus nor­muo­ti mais­to pro­duk­tus (įves­ti lei­di­mai ir ta­lo­nai mais­to bei pra­mo­ni­nėms pre­kėms), pa­si­pra­šė, kad juos per­kel­tų į mo­kyk­las ar­čiau jų gim­ti­nių ir gi­mi­nai­čių ūkių, iš ku­rių ga­lė­jo gau­ti pa­ra­mos mais­to pro­duk­tais. Li­kę dirb­ti mo­ky­to­jai jau­tė, kad jiems bus la­bai sun­ku iš­gy­ven­ti iš ma­žo at­ly­gi­ni­mo.
Mo­kyk­lo­se trū­ko va­do­vė­lių, ki­tų mo­kymo prie­mo­nių, są­siu­vi­nių, ra­šy­mo reik­me­nų.
1941 m. vo­kie­čių val­džia bu­vo nu­sta­čiu­si va­do­vė­lių ir ra­šo­mų­jų prie­mo­nių nor­mas se­mest­rui: vie­nam mo­ki­niui 2 mėn. są­siu­vi­nių (12 la­pų): I sky­riaus – 4, II, III, IV – 6, po 2 pie­ši­mo są­siu­vi­nius vi­siems sky­riams, trin­tu­kų – tik III ir IV sky­riui – po 1, pieš­tu­kų – po 1, plunks­nų – po 5, ra­ša­lo – po 1 bu­te­liu­ką, su­ge­ria­mo­jo po­pie­riaus (trauk­tu­ko) – po 0,5 la­po.
1942–1944 m. pra­di­nių mo­kyk­lų ve­dė­jai gau­da­vo 105–150 RM (reich­smar­kių) al­gos, dar iš­skai­čiuo­da­vo mo­kes­čius. Par­duo­tu­vė­se trū­ko net ir tų mais­to pro­duk­tų, ku­rie bu­vo iš­duo­da­mi nor­muo­tai pa­gal kor­te­les–­ta­lo­nus (taš­kus).
1942–1943 moks­lo me­tais Tel­šių ap­skri­ty­je vei­kė tik­tai 83 pra­di­nės mo­kyk­los.
Lie­tu­vos mo­ky­to­jų ma­te­ria­li­nė būk­lė na­cių oku­pa­ci­jos me­tu ne­pa­ge­rė­jo net 1943 m. 50–60 reich­smar­kių pa­di­di­nus mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Ta­da, at­skai­čia­vus iš mo­ky­to­jo al­gos prof­są­jun­gos na­rio, drau­di­mo nuo li­gų, drau­di­mo nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ir bū­si­mos pen­si­jos mo­kes­čius, di­des­nį pe­da­go­gi­nį sta­žą ir pa­kan­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mo cen­zą tu­rin­tis pra­di­nės mo­kyk­los ve­dė­jas į ran­kas gau­da­vo tik 200 RM, pra­dė­ju­sie­ji mo­ky­to­jau­ti – 110–130 RM.
Daž­nas mo­ky­to­jas bū­da­vo pri­vers­tas par­duo­ti vie­ną ki­tą dra­bu­žį, daik­tų ar­ba juos mai­ny­ti į mais­to pro­duk­tus. Mo­ky­to­jas, ypač va­sa­rą, sto­kodamas ava­ly­nės, avė­da­vo med­pa­džius.
Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo drau­džia­ma at­kur­ti or­ga­ni­za­ci­jas ir drau­gi­jas, ku­rias bu­vo lik­vi­da­vę ar už­da­rę anks­tes­ni oku­pan­tai – bol­še­vi­kai.
Tuo me­tu pra­di­nės mo­kyk­los bu­vo vie­nin­te­liai kul­tū­ros ži­di­niai vals­čiuo­se. Mo­ky­to­jai or­ga­ni­zuo­da­vo įvai­rius ren­gi­nius, at­lik­da­vo vo­kie­čių na­cių rei­ka­lau­ja­mus gy­ven­to­jų, ūki­nin­kų, gy­vu­lių, pa­sė­lių su­ra­šy­mus.
Nuo 1943 m. va­sa­ros mo­ky­to­jai su ku­ni­gais, dės­čiu­siais pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se ti­ky­bą, or­ga­ni­za­vo blai­vy­bės są­jū­džius.
Pra­di­nių mo­kyk­lų mo­ky­to­jai mo­kė vai­kus daž­niau­siai kai­mo tro­bos kla­sėse. Bu­vo ga­li­my­bė mo­ky­ti vai­kus pa­gal se­ną­sias ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos mo­ky­mo pro­gra­mas, auk­lė­ti jau­ni­mą pa­gal krikš­čio­niš­kos mo­ra­lės nor­mas.
Mo­ky­to­jai vi­suo­met sten­gė­si pa­dė­ti moks­lei­vių tė­ve­liams ir ki­tiems vargs­tan­tiems ūki­nin­kams ne­pa­lūž­ti iš­tik­us sun­ku­mams bei ne­lai­mėms.
Mo­ky­to­jai ti­kė­jo ir ki­tus ti­ki­no, jog po fa­šis­tų ir bol­še­vi­kų ka­ro vėl at­gims ir gy­vuos ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­va, mo­ky­to­jai lais­vai mo­kys vai­kus, ūki­nin­kai kaip ir anks­čiau ūki­nin­kaus, ir vėl Lie­tu­vo­je įsi­ga­lės pa­do­ri tvar­ka, žmo­nės gy­vens lais­vai ir pa­si­tu­ri­nčiai.
1941 m. pa­bai­go­je ir 1942 m. pra­džio­je gre­ti­mo­je Tel­šių ap­skri­ties te­ri­to­ri­jo­je – Tau­ra­gė­je, Erž­vil­ke, Kvė­dar­no­je, Skaud­vi­lė­je, Ba­ta­kiuo­se siau­tė­jo dė­mė­to­sios šil­ti­nės epi­de­mi­ja. Įsi­bau­gi­nę žmo­nės vėl už­si­sklen­dė ūkiuo­se.
Tai­gi Tel­šių ap­skri­ties vals­čių pra­di­nių mo­kyk­lų veik­la 1942–1944 m. ypa­tin­ga tuo, kad nors ir ankš­to­se kla­sė­se, dir­bant su tri­jų ar ke­tu­rių sky­rių mo­ki­niais, mo­ky­mas vy­ko in­ten­sy­viai ir ga­na sėk­min­gai. Mo­ky­ta iš ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais iš­leis­tų ele­men­to­rių, va­do­vė­lių, kny­gų.
Kla­sė­se bu­vo šal­ta, trū­ko ku­ro; daž­nai bu­vo ne­san­da­rūs lan­gai ir du­rys, to­dėl per di­džiau­sius šal­čius ke­le­tą sa­vai­čių ne­vyk­da­vo pa­mo­kos. Da­lis vai­kų, ne­tu­rė­da­mi kuo ap­siau­ti, šil­tų dra­bu­žių, ne­lan­ky­da­vo mo­kyk­los ne tik per spei­gus, bet ir per pa­va­sa­rio po­lai­dį ar lie­tin­gą ru­de­nį.
1943–1944 moks­lo me­tais Tel­šių ap­skri­ties 83 pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se dir­bo 186 mo­ky­to­jai.
Me­din­gė­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je vai­kus mo­kė ve­dė­ja mo­ky­to­ja Eme­ren­ci­ja Tu­mi­nai­tė, gi­mu­si 1904 m. lie­pos 26 d.
Ke­tu­ra­kių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ve­dė­ja dir­bo mo­ky­to­ja El­vy­ra Sta­siu­lie­nė, gi­mu­si 1904 m. rug­pjū­čio 15 d.
Plaus­ki­nių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ve­dė­ja­vo mo­ky­to­ja Ju­li­ja Kaž­dai­le­vi­čiū­tė, gi­mu­si 1924 m. lap­kri­čio 27 d.
Vil­kai­čių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je vai­kus mo­kė ve­dė­ja mo­ky­to­ja Do­mi­ce­lė Kon­tri­mie­nė, gi­mu­si 1904 m. lie­pos 16 d. (ra­šy­to­jos Ma­ry­tės Kon­tri­mai­tės mo­ti­na, 1949 m. su šei­ma iš­trem­ta į Ir­kut­sko sri­ties Bo­dai­bo ra­jo­ną).
Paukš­ta­kių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je ve­dė­ja dir­bo mo­ky­to­ja Va­le­ri­ja Nor­vai­šie­nė, gi­mu­si 1910 m. va­sa­rio 22 d.
Ža­rė­nų mo­kyk­lo­se mo­ky­to­ja­vo:
1. Juo­zas Liut­kus (ve­dė­jas), gi­męs 1905 m. lap­kri­čio 19 d.
2. Sta­sė Do­mei­kai­tė, gi­mu­si 1921 m. bir­že­lio 27 d.
3. Ele­na Re­ka­šie­nė, Ka­zio, gi­mu­si 1920 m. rug­pjū­čio 8 d.
4. Al­fon­sas In­čiū­ra.
5. Ona In­čiū­rie­nė.
Rie­ta­vo mo­kyk­lo­se:
1. Jo­nas Abu­ke­vi­čius (ve­dė­jas), gi­męs 1914 m. gruo­džio 3 d.
2. Ma­ri­ja Me­dzi­kaus­kie­nė, gi­mu­si 1919 m. ge­gu­žės 11 d.
3. Ele­na Pronc­kie­nė, gi­mu­si 1903 m. rug­sė­jo 24 d.
4. Bar­bo­ra Re­šaus­kie­nė, gi­mu­si 1899 m. lap­kri­čio 25 d.
5. Sta­sė Špe­de­rie­nė, gi­mu­si 1907 m. spa­lio 28 d.
Tve­rų mo­kyk­lo­se:
1. An­ta­nas Min­gė­la (ve­dė­jas), gi­męs 1919 m. va­sa­rio 2 d.
2. Ona Gri­ga­lie­nė, gi­mu­si 1914 m. sau­sio 8 d.
3. Vik­to­ri­ja Kes­mi­nie­nė, gi­mu­si 1916 m. spa­lio 17 d.
4. Mo­ni­ka Si­ru­tie­nė, gi­mu­si 1916 m. ko­vo 12 d.
Ei­gir­džių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je:
1. Adol­fi­na Be­res­ne­vi­čie­nė (ve­dė­ja), gi­mu­si 1895 m. spa­lio 14 d.
2. Le­o­nas Si­ma­naus­kas, gi­męs 1897 m. sau­sio 6 d.
Liep­lau­kės pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je:
1. An­ta­ni­na Liu­džie­nė (ve­dė­ja), gi­mu­si 1908 m. ko­vo 31 d.
2. Re­gi­na Plaus­kie­nė, gi­mu­si 1898 m. sau­sio 25 d.
Al­sė­džių mo­kyk­lo­se:
1. Vik­to­ras Bin­kis (ve­dė­jas), gi­męs 1911 m. ge­gu­žės 20 d.
2. Ele­na Bin­kie­nė, gi­mu­si 1912 m. ba­lan­džio 1 d.
3. Ele­na Bro­žie­nė, gi­mu­si 1901 m. lap­kri­čio 25 d.
4. Al­fre­das Vė­lius, gi­męs 1918 m. ko­vo 28 d.
5. Sta­sė Gai­lie­nė.
6. Emi­li­ja Kor­zi­jie­nė, gi­mu­si 1903 m. gruo­džio 28 d.
Žli­bi­nų pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je:
1. Ju­zė Ja­nu­šai­tie­nė (ve­dė­ja), gi­mu­si 1908 m. spa­lio 5 d.
2. Al­bi­nas Ja­nu­šai­tis, gi­męs 1906 m. ko­vo 20 d.
Lau­ko So­dos pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je:
1. Liu­das Ši­pa­vi­čius (ve­dė­jas), gi­męs 1916 m. gruo­džio 26 d.
2. Ma­ri­ja Žim­kie­nė, gi­mu­si 1903 m. lie­pos 26 d.
3. Ste­fa­ni­ja Švam­ba­ry­tė, gi­mu­si 1922 m. bir­že­lio 22 d.
Kan­tau­čių pra­di­nė­je:
1. Ce­za­ris Nor­vi­las (ve­dė­jas), gi­męs 1911 m. ba­lan­džio 23 d.
2. Ma­ri­ja Nor­vi­lie­nė, gi­mu­si 1909 m. ba­lan­džio 23 d.
1940 m. so­vie­tų oku­pa­ci­nė val­džia Tel­šiuo­se ir Plun­gė­je ati­da­rė dvi pro­gim­na­zi­jas, ku­rio­se bu­vo mo­ko­ma ru­sų kal­ba.
Tiks­lūs 1940–1943 m. mo­ki­nių, mo­ky­to­jų ir mo­kyk­lų skai­čiai ne­ži­no­mi, nes ne­ras­ta dau­ge­lio tų me­tų by­lų. Ma­no­ma, kad kai ku­rios din­go ka­ro me­tais.
Po­ka­rio mo­kyk­los ap­jung­tos kar­tu su ru­sų mo­kyk­lo­mis Tel­šiuo­se ir Plun­gė­je, kur taip pat vei­kė su­au­gu­sių­jų gim­na­zi­jos.
1948 m. Plun­gės, Al­sė­džių ir Rie­ta­vo vals­čiai pri­skir­ti įkur­tai Plun­gės ap­skri­čiai.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama