Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Kultūra, paveldas » Bib­lio­te­ką pa­puo­šė gė­lės iš kas­pi­nų

Bib­lio­te­ką pa­puo­šė gė­lės iš kas­pi­nų

Laik­ro­di­nė­je, kur įsi­kū­ru­si Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka, kar­tą per sa­vai­tę ren­ka­si bib­lio­te­kos bi­čiu­liai. Tai gar­baus am­žiaus plun­giš­kiai, ku­rie, bai­gę šios įstai­gos or­ga­ni­zuo­tus kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus, ne­pa­no­ro skirs­ty­tis. Kam už­si­da­ry­ti na­muo­se, jei prie ar­ba­tos puo­de­lio ga­li­ma pa­ben­drau­ti, pa­dis­ku­tuo­ti įvai­rio­mis te­mo­mis su ben­dra­min­čiais? Taip po bib­lio­te­kos sto­gu ir gi­mė klu­bas „Rie­šut­me­dis“. Bib­lio­te­kos bi­čiu­lių su­si­ti­ki­mai ne­ap­si­ri­bo­ja tik pa­šne­ke­siais. Štai vie­na klu­bo na­rių – Ol­ga Au­gus­ti­na­vi­čie­nė – su­ren­gė ir sa­vo pa­veiks­lų eks­po­zi­ci­ją. Tad jau ku­rį lai­ką bib­lio­te­kos skai­tyk­los pa­tal­pas puo­šia kas­pi­nais siu­vi­nė­tų pa­veiks­lų pa­ro­da „Lap­kri­čio spal­vų me­ta­mor­fo­zė“.

Ryš­kias­pal­viai pa­veiks­lai su­da­ro kon­tras­tą niū­riam lap­kri­čiui, o žais­min­gos spal­vos pa­gy­vi­na bib­lio­te­kos pa­tal­pas. „Olia, čia tik­rai tu pa­da­rei?“ – ste­bi­si vie­na klu­bo „Rie­šut­me­dis“ na­rių. Ol­gos at­sa­ky­me ne­gir­dė­ti jo­kio di­džia­vi­mo­si, esą nie­ko čia to­kio įspū­din­go nė­ra. Kas pa­ro­dos au­to­rei at­ro­do ne­su­dė­tin­ga, iš ša­lies žiū­rint vis­gi ke­lia su­si­ža­vė­ji­mą. Ne taip jau ir leng­va iš pa­pras­tos juos­te­lės su­kur­ti pa­veiks­lą.
Dar­buo­se do­mi­nuo­ja gė­lės. „Ban­džiau ir gai­dį, ir ka­ti­ną siu­vi­nė­ti, bet ne­iš­ei­na“, – pri­si­pa­žįs­ta pui­kų hu­mo­ro jaus­mą tu­rin­ti Ol­ga. Iš tie­sų kas­pi­nais iš­siu­vi­nė­ti no­ri­mą pa­veiks­lą nė­ra pa­pras­ta. Tech­ni­ka rei­ka­lau­ja įgū­džių, be­ga­li­nio kruopš­tu­mo ir, aiš­ku,

kan­try­bės. O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė ne­sle­pia, kad pra­džio­je bu­vo ir nu­si­vy­li­mo, net­gi skaus­mo – ne juo­kas per au­di­nį iš­trauk­ti kas­pi­ną ir su­dė­lio­ti rei­kia­mą kom­po­zi­ci­ją. Kar­tais net­gi rep­les ten­ka į pa­gal­bą pa­si­im­ti. Dėl to ir pirš­tai pa­skau­da, ir ran­kos, ta­čiau dar­bas, kaip tei­gia mo­te­ris, įdo­mus, dėl to ir ne­dings­ta no­ras pa­baig­ti pra­dė­tą kū­ri­nį.
Siu­vi­nė­ti kas­pi­nais O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė pra­dė­jo vi­sai ne­se­niai – šią va­sa­rą. Kaip pa­si­da­ry­ti to­kį pa­veiks­lą, in­for­ma­ci­jos ra­du­si in­ter­ne­te. „Čia be­veik tas pats, kaip siu­vi­nė­ti pa­pras­tais siū­lais“, – pa­ly­gi­na Ol­ga. O siu­vi­nė­ti ji tik­rai mo­ka. Dar vai­kys­tė­je ma­ma liep­da­vu­si ge­riau im­ti į ran­kas ada­tą, o ne po gat­ves šlais­ty­tis. Gal ka­dai­se įgy­ti įgū­džiai ir pa­dė­jo įval­dy­ti siu­vi­nė­ji­mo kas­pi­nais tech­ni­ką. Štai kai­my­nė, kad ir kaip ža­vė­jo­si pa­veiks­lais, siu­vi­nė­ti kas­pi­nais ne­iš­mo­ko. O Ol­ga, prieš pra­dė­da­ma kur­ti pa­veiks­lus iš kas­pi­nų, iš pa­na­šių juos­te­lių da­rė įvai­riau­sius pa­puo­ša­lus. Tai­gi yra me­niš­kos, kū­ry­bin­gos sie­los žmo­gus.
Pa­ro­dą „Lap­kri­čio spal­vų me­ta­mor­fo­zė“ su­da­ro 13 kas­pi­nais siu­vi­nė­tų pa­veiks­lų. Vi­sus juos O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė su­kū­rė per kiek dau­giau nei 2 mė­ne­sius. Ta­čiau, kaip sa­ko, dir­bo „juo­dai“. Kū­rė, nes sė­dė­ti be dar­bo ne­mo­ka. Tuo me­tu dėl svei­ka­tos pro­ble­mų na­muo­se ne­ga­lė­ju­si im­tis di­des­nių ir sun­kes­nių dar­bų. „Ki­ti dar­bai sto­vi vie­to­je, bet juk aš ne­tin­gi­niau­ju, dir­bu – siu­vi­nė­ju pa­veiks­lus“, – šyp­so­si Ol­ga. Vy­ras Sau­lius į žmo­nos kū­ry­bą žiū­ri san­tū­riai. O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė juo­kau­ja, kad jei vy­ras su­ži­no­tų, kad šis po­mė­gis pa­kan­ka­mai bran­gus, gal re­ak­ci­ja bū­tų ir ki­to­kia.
Ol­ga yra mei­lės emig­ran­tė. Prieš 39 me­tus į Lie­tu­vą ji at­vy­ko iš Uk­rai­nos. Ki­je­vo mies­tą iš­kei­tu­si į ma­žą Plun­gę ne­si­gai­li. Aiš­ku, tė­vy­nės il­ge­sys bu­vo, yra ir da­bar, ta­čiau su me­tais tik­rai­siais na­mais vis­gi ta­po Plun­gė. Nu­vy­ku­si į Ki­je­vą ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų, O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė net­gi pra­dė­jo ste­bė­tis, kaip žmo­nės ga­li gy­ven­ti to­kia­me di­de­lia­me mies­te. „Aš sa­vo Plun­gę per pus­va­lan­dį ga­liu apei­ti“, – gi­mi­nėms sa­ky­da­vo ji. Bu­vo me­tas, kai Uk­rai­ną Ol­ga ap­lan­ky­da­vo daž­nai, ta­čiau po Mai­da­no ten nė­ra bu­vu­si. Skau­da šir­dį, kad ne­pa­vyks­ta su­si­siek­ti su gimtinėje li­ku­siu bro­liu, už­tat su Sankt Pe­ter­bur­ge gy­ve­nan­čia se­se­ri­mi pa­si­kal­ba kiek­vie­ną sa­vai­tę. „Kar­tais no­rai ne­su­tam­pa su ga­li­my­bė­mis“, – apie daž­nes­nį ar­ti­mų­jų ap­lan­ky­mą sa­kė Ol­ga.
O. Au­gus­ti­na­vi­čie­nė – ne tik „Rie­šut­me­džio“ klu­bo na­rė. Ko­ne vi­si bib­lio­te­kos bi­čiu­liai su­si­tin­ka ir Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to pa­skai­to­se. Ol­gai net pa­ti­kė­tos Na­mų ūkio fa­kul­te­to de­ka­nės pa­rei­gos. Ne­il­gai tru­kus, kas­pi­nais siu­vi­nė­tais pa­veiks­lais ga­lės pa­si­gė­rė­ti ir vi­sa šio uni­ver­si­te­to ben­druo­me­nė – gruo­džio mė­ne­sį bus su­reng­ta ben­dra vi­sų ku­rian­čių Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tų pa­ro­da.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama