Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Kultūra, paveldas

Dai­lės kon­kur­so lau­re­a­tė

Šiais me­tais Ne­rin­gos me­no mo­kyk­la, puo­se­lė­da­ma uni­ka­lų Kur­šių Ne­ri­jos is­to­ri­nį ir kul­tū­ri­nį pa­vel­dą, ant­rą­kart or­ga­ni­za­vo kul­tū­ri­nį edu­ka­ci­nį pro­jek­tą-kon­kur­są „Ri­tin kal­ne smil­ta­te“, skir­tą Ne­rin­gos mies­to gim­ta­die­niui. Kon­kur­so da­ly­viai, su­si­pa­ži­nę su pa­si­rink­to lai­ko­tar­pio Ne­rin­gos kul­tū­ri­niu pa­vel­du, is­to­ri­ja bei tra­di­ci­jo­mis, pa­si­tel­kę šias ži­nias, iš­gy­ven­tas emo­ci­jas bei kū­ry­bi­nę vaiz­duo­tę, tu­rė­jo iš­gry­nin­ti sa­vo su­vo­ki­mą ir per­teik­ti kū­ry­bo­je: pa­si­rink­to­se dai­lės, li­te­ra­tū­ros, dra­mos ar mu­zi­kos sri­ty­se. Da­ly­vau­ti kon­kur­se bu­vo pa­kvies­ti Lie­tu­vos me­no, mu­zi­kos, vi­du­ri­nių mo­kyk­lų, gim­na­zi­jų moks­lei­viai, ku­rie ne­abe­jin­gi me­nui ir no­ri pa­žin­ti sa­vi­tą Ne­rin­gos kraš­tą. Kvie­ti­mas su­si­lau­kė itin pla­taus at­gar­sio. Dai­lės dar­bų kon­kur­se da­ly­va­vo ir Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­los jau­nie­ji dai­li­nin­kai. Sėk­mė šia­me kon­kur­se ly­dė­jo pen­kio­lik­me­tę plun­giš­kę, dai­li­nin­kę Jo­nę Vir­bic­kai­tę, ku­rios dar­bas bu­vo įver­tin­tas I vie­tos di­plo­mu ir as­me­ni­ne do­va­na už ta­py­bos kū­ri­nį. Mo­ki­nius kon­kur­sui ruo­šė dai­lės mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Ži­vi­lė Meiš­ti­nin­kie­nė.

Šalia Plun­gės – kur­šių gen­ties ka­pi­ny­nas

Prieš po­rą me­tų Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Tel­šių te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ve­dė­ją An­ta­ną Ei­čą pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad ne­to­li Plun­gės ka­sant tran­šė­ją elek­tros ka­be­liui ras­ta įvai­rių žal­va­ri­nių daik­tų. Prie šios so­dy­bos bu­vo at­lik­ti ar­che­o­lo­gi­niai žval­gy­mai. Ra­di­niai nu­ste­bi­no ir daug ką ma­čiu­sius pa­vel­do­sau­gi­nin­kus.

Žemai­čių kal­ba

Dėl sa­vo ge­og­ra­fi­nės pa­dė­ties že­mai­čiai tu­rė­jo ki­to­kį nei li­ku­sio­­ji Lie­tu­vos da­lis vi­suo­me­ni­nį ir po­li­ti­nį vys­ty­mą­si. Ben­dro­je Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vals­ty­bė­je že­mai­čiai sa­vaip tvar­kė sa­vo rei­ka­lus. Že­mai­ti­jos ba­jo­rų vi­suo­me­nę su­da­rė dau­giau­sia vi­du­ti­niai ir smul­kūs ba­jo­rai, ku­rie ben­dro­je Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je ma­žiau už ki­tus da­ly­va­vo. Že­mai­ti­jos ba­jo­ri­ja pa­pras­tiems žmo­nėms bu­vo daug ar­ti­mes­nė ne­gu li­ku­sio­je Lie­tu­vos da­ly­je, nes bu­vo de­mok­ra­tiš­kes­nė. Nors Že­mai­ti­jo­je taip pat vis daž­niau bu­vo var­to­ja­ma len­kų kal­ba, bet sa­vą­ja, „pras­ta“ kal­ba že­mai­čių ba­jo­rai kal­bė­jo ne tik su pa­pras­tais žmo­nė­mis, bet ir tar­pu­sa­vy­je.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­ri­mo is­to­ri­ja

Ofi­cia­lia Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo da­ta lai­ko­ma 1918 m. lap­kri­čio 2-oji, nes tą die­ną iš­ėjo pir­ma­sis Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įsta­ty­mas, ku­riuo ka­ri­nin­kui Gal­vy­džiui-By­kaus­kui, vė­liau ta­pu­siam at­sar­gos ge­ne­ro­lu, bu­vo įsa­ky­ta pra­dė­ti for­muo­ti 1-ąjį pės­ti­nin­kų pul­ką. Vė­liau ka­ri­nin­kui Gri­ga­liū­nui-Gla­vec­kui, taip pat ta­pu­siam at­sar­gos ge­ne­ro­lu, įsa­ky­ta for­muo­ti 2-ąjį pės­ti­nin­kų pul­ką. 1918 m. lap­kri­čio pa­bai­go­je at­si­ra­do tik 180 sa­va­no­rių. Pa­skel­bus mo­bi­li­za­ci­ją ka­rių skai­čius la­bai iš­au­go, ir 1919 m. rug­sė­jo mėn. jau bu­vo 20 185 ka­riai, o 1920 m. gruo­džio mėn. – apie 44 000 ka­rių. Vy­riau­sy­bė pa­ža­dė­jo sa­va­no­riams ka­riš­kiams duo­ti že­mės, ku­ri ta­da bu­vo ne šiaip di­džiu­lis tur­tas, bet vals­tie­čio vi­so gy­ve­ni­mo tiks­las.

Plun­gės kan­kli­nin­kės – res­pub­li­ki­nių ir re­gio­ni­nių kon­kur­sų lau­re­a­tės

Tu­ri­nin­gai ir sėk­min­gai kon­kur­si­nį šių moks­lo me­tų se­zo­ną pra­dė­jo Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­los kan­kli­nin­kės, va­do­vau­ja­mos vyr. mo­ky­to­jos Ire­nos Ur­bo­nie­nės. Mer­gai­tės jau spė­jo pui­kiai pa­si­reng­ti ir nu­skin­ti lau­rus net dvie­juo­se kon­kur­suo­se.

Len­kai­čių ąžuo­las – Že­mai­ti­jos miš­kų ga­liū­nas

Jau ir lap­kri­tis... Me­ta sa­vo skran­dą vė­jo nu­gai­rin­ti me­džių la­pai, ret­sy­kiais nu­virs­ta ar nu­lūž­ta il­giau­si jų ka­mie­nai, bet Len­kai­čių ąžuo­las griu­vo nuo nie­kin­go žmo­gaus ran­kos. Ąžuo­lą ga­liū­ną at­me­nu dar ir da­bar.

1938 me­tų Li­go­nių kon­gre­sas Plun­gė­je

Šis Li­go­nių kon­gre­sas vy­ko Plun­gės ka­pu­ci­nų vie­nuo­ly­ne. Bu­vo ge­riau pa­si­rū­pin­ta jo tvar­ka ir ser­gan­čių­jų prie­žiū­ra nei 1937-ai­siais.

Sta­nis­lo­vo Riau­bos 110-asis ju­bi­lie­jus

Pra­ėju­sį tre­čia­die­nį vie­nam iš la­biau­siai pa­si­žy­mė­ju­sių me­džio skulp­tū­rių at­min­ti Že­mai­tės mu­zie­ju­je ap­si­lan­kė gru­pe­lė žmo­nių. Sta­nis­lo­vo Riau­bos me­ti­nių me­tu kal­bė­ta apie me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mą, jo dar­bus ir jo var­dui pa­mi­nė­ti skir­tus kon­kur­sus, ku­riuo­se da­ly­vau­ja jau­ni­mas.

Va­sa­ros ai­dai: M. K. Čiur­lio­nio mu­zi­kos fes­ti­va­lis Pa­lan­go­je

2014 me­tais VšĮ „Kla­si­ka LT“ jau an­trą kar­tą or­ga­ni­za­vo tarp­tau­ti­nį M. K. Čiur­lio­nio mu­zi­kos fes­ti­va­lį Pa­lan­go­je.

Žemai­ti­ja ir žy­dų ben­druo­me­nė

La­bai di­de­lis skir­tu­mas Že­mai­ti­jo­je bu­vo tarp kai­mo ir mies­to ar mies­te­lio gy­ven­to­jų. Tai lė­mė et­no­de­mog­ra­fi­nė mies­te­lių pa­dė­tis. 1846 m. ap­skri­ties mies­te Tel­šiuo­se iš 4371 gy­ven­to­jo 2908 bu­vo žy­dai. Be­veik toks pat pro­cen­tas žy­dų gy­ve­no Plun­gė­je ir ki­tuo­se Že­mai­ti­jos mies­tuo­se. Ta­čiau da­lis žy­dų gy­ve­no ir kai­muo­se, nors ca­ro val­džia įvai­riais bū­dais sten­gė­si su­va­ry­ti juos į mies­te­lius. Is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Ig­nas Bu­šins­kis ra­šė: „Mies­tai ir mies­te­liai di­des­ne da­li­mi yra ap­gy­ven­din­ti žy­dų ir jie su re­to­mis iš­im­ti­mis sa­vo ran­ko­se lai­ko vi­są pre­ky­bą ir ama­tus. Tik Tau­ra­gė­je yra vo­kie­čių pir­kliai, ku­rie iš­im­ti­nai pre­kiau­ja ja­vais. Nuo se­nų lai­kų vi­sa smul­ki pre­ky­ba ir pa­lū­ki­nin­ka­vi­mas bu­vo žy­dų ran­ko­se. Kaip ga­būs fi­nan­si­nin­kai jie daž­nai pa­dė­da­vo Lie­tu­vos mag­na­tams.“ I. Bu­šins­kis pa­ste­bė­jo, kad mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se gy­ve­nan­tys žy­dai bu­vo la­biau pa­si­tu­rin­tys nei tie, ku­rie gy­ve­no kai­muo­se. Dau­gu­ma žy­dų sun­kiai ver­tė­si sa­vo už­da­ra­me pa­sau­ly­je.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama