Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Kultūra, paveldas

Kal­va­riš­kės moks­lei­vės pie­ši­nys pa­te­ko į ka­len­do­rių

Že­mai­čių Kal­va­ri­jos vi­du­ri­nės mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja Al­ma Vil­nie­nė su mo­ki­niais sėk­min­gai da­ly­va­vo Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Bal­ti­jos lab­da­ros fon­do pro­gra­mo­je - pie­ši­nių kon­kur­se, ku­rio te­ma „Pa­sau­lis prie vie­no sta­lo". Sau­sio pa­bai­go­je šio fon­do at­sto­vai bu­vo at­vy­kę į mo­kyk­lą ir ap­do­va­no­jo kon­kur­so da­ly­vius, tarp jų - aš­tun­to­kę Si­mo­ną Sta­ne­ly­tę, ku­rios pie­ši­nys pa­te­ko į fon­do iš­leis­tą 2009 me­tų ka­len­do­rių.

Ir jau­nam žmo­gui Plun­gė – tin­ka­mas mies­tas įgy­ven­din­ti sva­jo­nes

Jau­na, ža­vi, veik­li. To­kius ir pa­na­šius kon­kur­sus įpras­ta reng­ti įvai­riuo­se eli­to va­ka­rė­liuo­se, tarp pra­mo­gų pa­sau­lio at­sto­vių. Jei plun­giš­kiams rei­kė­tų iš­rink­ti to­kio ti­tu­lo ver­tą mo­te­rį, be jo­kių iš­ly­gų ja ga­lė­tų tap­ti Li­na Vait­ku­tė. Šią mer­gi­ną pui­kiai pa­žįs­ta Plun­gės jau­ni­mas: ji - „Cy­ru­lio" jau­ni­mo klu­bo veik­los koor­di­na­to­rė, Plun­gės jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos na­rė, jos dė­ka mū­sų mies­tą at­ra­do sa­va­no­riai iš už­sie­nio, jau ku­rį lai­ką bend­rau­jan­tys su vai­kų glo­bos agen­tū­ros „Cy­ru­lis" auk­lė­ti­niais ir ne tik. „O ko­dėl gi ne?" - at­sa­ko mer­gi­na į klau­si­mą, ko­dėl ji po per­spek­ty­vių stu­di­jų Vil­niu­je, po ten tu­rė­tos veik­los nu­spren­dė su­grįž­ti į sa­vo gim­tą­jį mies­tą - Plun­gę.

Plun­gei emb­le­ma jau su­kur­ta

Prieš po­rą sa­vai­čių Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­są emb­le­mai „Plun­gė - Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė 2009" su­kur­ti pa­gal pro­jek­tą „Plun­gės kul­tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ru­tai - nuo sa­vi­tu­mo iki glo­ba­lu­mo". Lai­mė­to­jas jau išaiš­kin­tas. Nuo šiol Plun­gę, kaip šių­me­ti­nę Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nę, sim­bo­li­zuos di­zai­ne­rės iš Kau­no su­kur­ta emb­le­ma.

Me­no ap­raiš­kos Nau­so­džio se­niū­ni­jo­je

Sau­sio 22 die­ną Nau­so­džio se­niū­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­tal­po­se Var­ka­liuo­se bu­vo su­reng­ta Gan­din­gos kraš­to me­ni­nin­kų dar­bų pa­ro­da. Ji ta­po pui­kia pro­ga ne tik su­si­tik­ti pa­tiems kū­rė­jams, bet ir se­niū­ni­jos gy­ven­to­jams pa­ma­ty­ti, ko­kie ga­būs ir ta­len­tin­gi žmo­nės gy­ve­na jų kraš­te.

Pomėgis vėl atrastas tik senatvėje

Ani­ce­tą Va­ri­naus­kie­nę ge­rai pa­žįs­ta vi­si var­ka­liš­kiai, ir ypač tie, ku­rie do­mi­si rank­dar­biais. Aš­tuo­nias­de­šimt­me­tė se­no­lė be­ne ant­rą kar­tą pa­kvies­ta da­ly­vau­ti Nau­so­džio se­niū­ni­jos me­ni­nin­kų pa­ro­do­je, ku­rio­je ap­lin­ki­niai ga­li pa­ma­ty­ti ir įver­tin­ti, ko­kia kruopš­ti ir ga­bi yra ši mo­te­ris. „Men­ki tie ma­no dar­bai", - kri­tiš­kai apie sa­ve at­si­lie­pia A. Va­ri­naus­kie­nė, ta­čiau pa­kan­ka iš­girs­ti, su ko­kiu už­si­de­gi­mu ji pa­sa­ko­ja apie sa­vo įdė­tą triū­są ku­riant mez­gi­nius, ir su­pran­ti, kad tie dar­bai gi­mę iš di­de­lės mei­lės ir men­ki jie tik­rai ne­ga­li bū­ti.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama