Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Išklausyk, redakcija! » „Tu­riu pen­kis vai­kus, kiau­rą sto­gą ir sky­lė­tą „kal­drą“ – ku­rį vai­ką pa­lik­ti su­ly­ti?“

„Tu­riu pen­kis vai­kus, kiau­rą sto­gą ir sky­lė­tą „kal­drą“ – ku­rį vai­ką pa­lik­ti su­ly­ti?“

„Va­žiuo­ja­me dan­tis su­kan­dę“, – taip apie Pa­pie­vių kai­mo (Ša­tei­kių se­niū­ni­ja) ke­lių būk­lę at­si­lie­pė mo­te­ris iš šios gy­ven­vie­tės. Mo­te­riai trū­ko kan­try­bė, to­dėl nu­spren­dė sa­vo pa­sta­bas iš­sa­ky­ti re­dak­ci­jai. Pa­pie­viš­kė mi­nė­jo, kad la­biau­siai pyk­tis ima dėl pa­grin­di­nės kai­mo gat­vės, ku­rios dan­ga – vie­nos duo­bės. „Su kiau­ši­niais nė ne­mė­gink ten va­žiuo­ti“, – sar­kas­tiš­kai pa­juo­ka­vo pa­šne­ko­vė.

At­ėjęs pa­va­sa­ris jau daug me­tų pa­pie­viš­kiams (grei­čiau­siai ir ki­tų kai­mų gy­ven­to­jams – red. past.) at­ne­ša vis tą pa­čią duo­bė­tų ke­lių pro­ble­mą. „Jau 8 me­tus čia gy­ve­nu, kiek­vie­nais me­tais ten­ka ner­vin­tis dėl to pa­ties. Kad bū­tų ima­ma­si ko­kių nors spren­di­mų ir si­tu­a­ci­ja ge­rė­tų, ne­pa­ste­bė­jo­me. Ne­ga­na to, net grei­de­ria­vi­mų skai­čių su­ma­ži­no“, – py­ko į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris. Ji tei­gė, kad krei­pė­si ir į Ša­tei­kių se­niū­ni­jos se­niū­ną, kal­bė­jo­si su Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ru, net­gi ra­šė laiš­ką į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją, bet kon­kre­čių at­sa­ky­mų ir spren­di­mų ne­su­lau­ku­si, kiek­vie­nas ką nors pa­ža­da, o pa­pie­viš­kius er­zi­nan­ti bė­da nie­kur ne­dings­ta.
Men­kas ma­lo­nu­mas kas­kart dar­dė­ti per ypač duo­bė­tą pa­grin­di­nę Pa­pie­vių gat­vę – gen­da ir ner­vai, ir au­to­mo­bi­liai. „Reik­tų as­fal­to“, – ma­no mo­te­ris. Bet kur ten as­fal­tas, jei net nu­grei­de­riuo­ti duo­bes se­niū­ni­jai – iš­šū­kis. Gat­vė – be grio­vių, per­lai­dų, tad su­si­kau­pęs van­duo grau­žia vis gi­les­nes duo­bes.
Ša­tei­kių se­niū­nui Zig­man­tui Stru­my­lai pa­pie­viš­kių bė­da ži­no­ma, dėl jos, ti­ki­no se­niū­nas, jam tik­rai skau­da šir­dį. Z. Stru­my­la mi­nė­jo, kad Pa­pie­vių gat­vės ar­ti­miau­siu me­tu bus grei­de­riuo­ja­mos – jau už­si­pra­šy­tas ir grei­de­ris iš „Plun­gės la­gū­nos“. „Ką da­ry­ti, jei vi­siems to grei­de­rio vie­nu me­tu pri­rei­kė. Sa­kė, kad da­bar, ro­dos, Me­din­gė­nuo­se grei­de­ria­vo, tu­rė­tų ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis į mū­sų se­niū­ni­ją at­va­žiuo­ti. Tu­ri­me kiek dau­giau nei 70 ki­lo­met­rų ke­lio grei­de­riuo­ti“, – kal­bė­jo Z. Stru­my­la. Ša­tei­kių se­niū­ni­jos va­do­vas tei­gė su­pran­tan­tis žmo­nes, su­tin­kan­tis su jų prie­kaiš­tais, ta­čiau kė­lė klau­si­mą, ką da­ry­ti se­niū­ni­jai, ku­rios biu­dže­tas – la­bai ri­bo­tas. „Kiek­vie­nas cen­te­lis yra skai­čiuo­jams, gal­vo­ja­ma, kaip kuo ra­cio­na­liau pi­ni­gus iš­leis­ti“. To­dėl ir ke­lių prie­žiū­rą po žie­mos ko­re­guo­ja ne no­rai, o oro są­ly­gos – lauk­ta kuo pa­lan­kes­nių orų grei­de­ria­vi­mui. Z. Stru­my­la ne­slė­pė, kad ši pa­slau­ga jų se­niū­ni­jo­je (kar­tu ir pa­pie­viš­kiams) tei­kia­ma re­čiau, nei bu­vo įpras­ta: pra­ėju­siais me­tais ke­liai grei­de­riuo­ti tik pa­va­sa­rį ir ru­de­nį. „O ką da­ry­ti? Tu­riu pen­kis vai­kus, kiau­rą sto­gą ir sky­lė­tą „kal­drą“ – ku­rį vai­ką pa­lik­ti su­ly­ti“, – me­ta­fo­riš­kai kal­bė­jo se­niū­nas apie lė­šų trū­ku­mą. Jei daž­niau grei­de­riuo­tų ke­lius, esą grio­viai lik­tų ne­šie­nau­ti.
Kad Pa­pie­vių kai­mas ga­lė­tų ti­kė­tis rim­tes­nio pa­grin­di­nės gat­vės re­mon­to, var­giai ti­kė­ti­na. Z. Stru­my­la, se­niū­nu dir­ban­tis kiek dau­giau nei po­rą me­tų, sa­kė ap­skri­tai ne­pa­me­nan­tis, ar per dvi­de­šimt­me­tį pa­grin­di­nis gy­ven­vie­tės ke­lias bu­vo tvar­ky­tas. To­dėl da­bar­ti­nė jo būk­lė to­kia, ko­kia yra, – net grio­vių ne­li­kę.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama