Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Išklausyk, redakcija! » „No­rė­jau per­spė­ti, o man pa­siū­lė į gal­vą“

„No­rė­jau per­spė­ti, o man pa­siū­lė į gal­vą“

Į re­dak­ci­ją už­su­kęs iš­ti­ki­mas „Plun­gės ži­nių“ skai­ty­to­jas Pet­ras P. sa­kė ne­be­ga­lįs ken­tė­ti ir žiū­rė­ti, kaip jau­ni žmo­nės ga­di­na sa­vo svei­ka­tą. Pi­lie­tiš­ko jaus­mo ve­da­mas plun­giš­kis re­dak­ci­jo­je guo­dė­si, kad už ge­rus ke­ti­ni­mus jam pa­siū­ly­ta... į gal­vą!

Ir tai pa­da­rė ne 30–40 me­tų am­žiaus žmo­nės, o moks­lei­viu­kai iš Aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pa­grin­di­nės mo­kyk­los...
„Ne­ga­liu klau­sy­tis ir žiū­rė­ti, kaip per per­trau­kas ar po pa­mo­kų iš­bė­gę moks­lei­viai ren­ka­si prie dau­gia­bu­čio, ku­rio­je įsi­kū­ru­si par­duo­tu­vė (A. Vaiš­vi­los g., prie­šais mo­kyk­lą – red. pa­sta­ba) ir pa­si­slė­pę rū­ko, kei­kia­si. Ko­kių tik žo­džių nepri­si­klau­sai! Ne­su­pran­tu, iš kur jų toks lek­si­ko­nas, – ste­bė­jo­si po­nas Pet­ras. – Iš­ėjau vie­ną kar­tą ir pa­klau­siau, ko­dėl rū­ko, kam ga­di­na­si svei­ka­tą, ko­dėl taip bai­siai kei­kia­si. O jie man – „Se­ni, eik iš čia, o tai gau­si“. Bai­siau­sia, kad taip kal­ba, rū­ko ne tik vai­ki­nai, bet ir mer­gi­nos!“

Pi­lie­tiš­kas plun­giš­kis ste­bė­jo­si ir tė­vais, ku­rie taip auk­lė­ja vai­kus. „Ne­gi tė­vai ne­ma­to, kad jų vai­kai kei­kia­si ir rū­ko? Iš kur to­kia da­bar­ti­nio jau­ni­mo ne­apy­kan­ta, ne­pa­gar­ba vy­res­niam žmo­gui? Ne­gi tė­vai jų vi­sai ne­auk­lė­ja? – jau­din­da­ma­sis pa­sa­ko­jo Pet­ras ir pri­dū­rė, – mū­sų lai­kais bi­jo­jo­me vy­res­niam žmo­gui ką nors blo­go pa­sa­ky­ti. Bu­vo pa­gar­ba tė­vams, vy­res­niems žmo­nėms, mo­ky­to­jui. O da­bar? At­si­ra­do vai­kų tei­sės. O kur jų pa­rei­gos?! Kur auk­lė­ji­mas?“
Petras P. sa­kė ne­su­pran­tan­tis ir mo­ky­to­jų: ne­gi jie ne­ma­to, kad auk­lė­ti­niai nu­skuo­džia prie dau­gia­bu­čio ir pa­si­slė­pę už kam­po rū­ko. „O iš kur jie gau­na ci­ga­re­čių? Ar tik ne­par­duo­da to­je pa­čio­je par­duo­tu­vė­je?“ – klau­sė po­nas Pet­ras.
Par­duo­tu­vė­je jų ne­par­duo­da. Dėl rū­kan­čių ir be­si­kei­kian­čių jau­nuo­lių prie pat par­duo­tu­vės pa­čios par­da­vė­jos sa­kė ne­ga­lin­čios tver­tis. „Ne kar­tą ėjo­me jų vai­ky­ti. Gąs­di­no­me, ta­čiau jie vėl su­si­ren­ka“, – re­dak­ci­jai kal­bė­jo par­da­vė­jos.
Pri­si­mi­nęs se­nus lai­kus, auk­lė­ji­mą ir bu­vu­sią pa­gar­bą vy­res­niems žmo­nėms, po­nas Pet­ras sa­kė ne­ga­lįs su­pras­ti ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos bei po­li­ci­jos po­zi­ci­jos. „Bi­jok vai­kui da­bar pik­tes­nį žo­dį pa­sa­ky­ti – tuoj Vai­ko tei­sės at­si­ran­da. O kur jos žiū­ri, kai moks­lei­viai ren­ka­si vie­šo­je vie­to­je pa­rū­ky­ti? O po­li­ci­ja?“, – ste­bė­jo­si plun­giš­kis.
Ži­no­ma, nei Vai­ko tei­sių ap­sau­gos skyrius, nei po­li­ci­ja kiek­vie­no vai­ko ne­su­žiū­rės. Nors gal po šio pi­lie­tiš­ko plun­giš­kio pa­mąs­ty­mų Aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jai, po­li­ci­ja, o gal ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos skyriaus spe­cia­lis­tai karts nuo kar­to pa­si­žiū­rės į prie mi­nė­to dau­gia­bu­čio be­si­bū­riuo­jan­čius rū­kan­čius ir be­si­kei­kian­čius moks­lei­vius...
O pi­lie­tiš­kam plun­giš­kiui Pet­rui lie­ka pa­dė­ko­ti, kad jis nė­ra abe­jin­gas.
Kvie­čia­me skai­ty­to­jus, ku­rie ma­to ne­ge­ro­ves, ne­si­dro­vė­ti ir skam­bin­ti ar už­ei­ti į re­dak­ci­ją bei pa­pa­sa­ko­ti sa­vo pa­ste­bė­ji­mus, bė­das, skaus­mus, is­to­ri­jas. Bū­kime pi­lie­tiš­ki – ne­li­kime abe­jin­gi ne­ge­ro­vėms!

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama