Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Aktualijos » Ne­įga­lių­jų Plun­gė­je nie­kas ne­ma­to?

Ne­įga­lių­jų Plun­gė­je nie­kas ne­ma­to?

Po to, kai Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­te ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vės iš­gir­do, kad bus vyk­do­mas pro­jek­tas, pa­gal ku­rį pa­ra­pi­jos na­muo­se at­si­ras die­nos cen­tras tik fi­zi­nę ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, jau po sa­vai­tės sa­vo da­bar­ti­nė­je būs­ti­nė­je (Vy­tau­to g. 9) su­ren­gė spau­dos kon­fe­ren­ci­ją. Li­ki­mo nu­skriaus­tiems žmo­nėms pik­ta, kad jie tar­si ne­ma­to­mi ir jų nuo­mo­nė nie­kam ne­įdo­mi. „Šuns bal­sas į dan­gų ne­ina“, – įsi­ti­ki­nę ne­įga­lie­ji, kal­bė­da­mi apie tai, kaip į juos žiū­ri val­di­nin­kai.

Kas su­kė­lė ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų pa­si­pik­ti­ni­mą, ra­šė­me straips­ny­je „Ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vės kle­bo­nui: Gal rei­kė­jo pa­si­tar­ti su mu­mis?!“. Trum­pai pri­me­na­me, jog Plun­gės šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­ja ga­vo 250 tūkst. eu­rų fi­nan­sa­vi­mą pro­jek­tui, pa­gal ku­rį re­konst­ruos pa­ra­pi­jos na­mus prie baž­ny­čios. Pro­jek­tas vyk­do­mas kar­tu su part­ne­re – Sa­vi­val­dy­be. Su­tvar­ky­ta­me pa­sta­te bus įkur­tas die­nos cen­tras neįga­lie­siems: trys di­de­lės sa­lės, vir­tu­vė, tu­a­le­tai, san­dė­liu­kai. Tie­sa, pa­gal mi­nė­tą pro­jek­tą ser­gan­tie­ji psi­chi­nė­mis li­go­mis ne­pa­gei­dau­ja­mi. Bū­tent pas­ta­rie­ji niu­an­sai – pa­tal­pų pla­na­vi­mas ir ki­tų ig­no­ra­vi­mas – ne­įga­liuo­sius la­bai pa­pik­ti­no.
Ge­gu­žės 23 die­ną spau­dos at­sto­vus pa­si­ti­ko su­tri­ku­sio in­te­lek­to žmo­nių glo­bos ben­dri­jos „Plun­gės vil­tis“ pir­mi­nin­kė Ro­mu­al­da Šim­ku­vie­nė, su­tri­ku­sios psi­chi­kos žmo­nių glo­bos ben­dri­jos „Mū­sų at­ža­la“ va­do­vė Liu­ci­ja Za­bi­ty­tė ir ce­reb­ri­nio pa­ra­ly­žiaus aso­cia­ci­jos Plun­gės sky­riaus at­sto­vė Kris­ti­na Drun­gi­lie­nė. Mo­te­rys iš ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jų kal­bė­jo ne vien apie mi­nė­to pro­jek­to trū­ku­mus, bet ir apie val­džios po­žiū­rį į juos, taip pat pri­sta­tė veik­las, iš­sa­kė ne­ri­mą ke­lian­čias min­tis.
„Ge­gu­žės 16-ąją iš Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­ėjo­me tik­rai nu­si­vy­lu­sios ir pik­tos. Toks jaus­mas, kad ne­įga­lių­jų Plun­gė­je nė­ra, nes nie­kas mū­sų ne­ma­to!“ – pra­dė­jo K. Drun­gi­lie­nė. Jos tei­gi­mu, kad ir kiek ne­įga­lie­ji ei­na į Sa­vi­val­dy­bę, kiek kal­ba su val­di­nin­kais – at­si­mu­ša tar­si į sie­ną. Nuo­lat su­si­du­ria­ma su abe­jin­gu­mu, ne­no­ru pa­dė­ti, iš­girs­ti, ko jiems rei­kia. Ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos esą dėl to jau­čia­si tar­si po­duk­ros vaid­me­ny­je.
Kiek­vie­na ben­dri­jos at­sto­vė trum­pai pri­sta­tė sa­vo veik­lą, ak­cen­ta­vo, jog ra­šo pro­jek­tus ir pri­va­lo vyk­dy­ti nu­ma­ty­tus už­si­ė­mi­mus. Vi­sų veik­la daug­maž pa­na­ši: R. Šim­ku­vie­nė kal­bė­jo apie ne­įga­lių­jų die­nos už­im­tu­mą, sa­vi­tar­pio pa­gal­bą, sa­vi­raiš­kos ir kū­ry­biš­ku­mo, me­ni­nių ge­bė­ji­mų la­vi­ni­mą, pa­gal­bą ne­įga­lių­jų šei­moms; L. Za­bi­ty­tė – apie so­cia­li­nių įgū­džių mo­ky­mą, dar­bi­nį ug­dy­mą per flo­ris­ti­ką, taip pat – pa­gal­bos gru­pę no­rin­tiems iš­si­kal­bė­ti, me­ni­nę ir kū­ry­bi­nę veik­las; K. Drun­gi­lie­nė – kaip ir jos ko­le­gės, dar apie as­me­ni­nio asis­ten­to pa­gal­bą, svei­ka­ti­ni­mą ir kt.

Es­mė ta, jog ne­įga­lių­jų drau­gi­jų pa­slau­gos yra nuo­la­ti­nio po­bū­džio, at­ski­ros veik­los ne­re­tai rei­ka­lau­ja pri­va­tu­mo. Tai, kad kle­bo­nas Ju­lius Meš­kaus­kas ne­įga­lių­jų drau­gi­joms nu­ma­tė tris sa­les, šioms ne­pa­ti­ko. „Kle­bo­nas ne­su­vo­kia, ko­kios mes tu­ri­me veik­los. Jam at­ro­do, kad mes tik šok­si­me ir dai­nuo­si­me! Mums ne­rei­kia tri­jų sa­lių – už­teks vie­nos. Juk reikia kaž­kur su­si­dė­ti prie­mo­nes, kom­piu­te­rius ir do­ku­men­tus, tu­ri­me tu­rė­ti kam­ba­rį, kur ga­lė­tu­me už­si­im­ti rank­dar­biais, pa­si­kal­bė­ti su sa­vo žmo­nė­mis“, – vie­na per ki­tą dės­tė pir­mi­nin­kės. Tie­sa, ant kle­bo­no sa­kė jau ne­pyks­tan­čios, bet vis tiek lie­ka prie sa­vo nuo­mo­nės, jog rei­kė­jo su jo­mis pa­si­tar­ti prieš tai, o ne post fac­tum.
Da­bar­ti­nės pa­tal­pos, kur ne­įga­lie­ji įsi­kū­rę be­rods nuo 1996-ųjų, pa­sak mo­te­rų, ir­gi nė­ra pri­tai­ky­tos jų drau­gi­jų veik­lai. Pir­ma­me aukš­te esan­čiai Plun­gės ra­jo­no ne­įga­lių­jų drau­gi­jai gal ir ge­rai, o štai joms, esan­čioms ant­ra­me aukš­te, – su­dė­tin­ga. Nė­ra lif­to – sun­kiai ju­dan­čius ar ne­vaikš­tan­čius ne­įga­liuo­sius rei­kia už­neš­ti, ar­ba žmo­nės iš­vis čia ne­ina. Nė­ra tu­a­le­to, nė­ra van­dens – ten­ka bė­gio­ti į pir­mą aukš­tą. Pa­tal­pų ma­žai, vi­siems ne­už­ten­ka. Pa­vyz­džiui, K. Drun­gi­lie­nė sa­kė, jog jie tu­ri da­lin­tis vie­nu kam­ba­riu su kur­čių­jų drau­gi­ja. Ko­ri­do­rius už­grioz­din­tas įvai­riais daik­tais, nes ka­bi­ne­tuo­se ne­tel­pa.
Ne­įga­lių drau­gi­jų pir­mi­nin­kės dės­tė, jog Sa­vi­val­dy­bės po­žiū­ris į ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas la­bai at­sai­nus, li­ki­mo nu­skriaus­tų žmo­nių la­bui sten­gia­ma­si per ma­žai – ne tik dėl pa­tal­pų, bet ir dėl ma­žo fi­nan­sa­vi­mo, dėl prastų są­ly­gų mies­to gat­vė­se, kur per aukš­ti bor­diū­rai ir nė­ra nei tu­rėk­lų, nei skam­bu­čių prie įstai­gų. Pa­vyz­džiui, ne­su­pran­ta­ma, kaip va­žiuo­jan­tiems ve­ži­mė­liu pa­tek­ti į kny­gy­ną.
Pa­šne­ko­vės pik­ti­no­si, kad daug me­tų val­džia ža­da ge­res­nę pa­sto­gę, ta­čiau rei­ka­lai ne­ju­da. Ko ge­ro, da­bar­ti­nės pa­tal­pos ir ne­be­bus re­mon­tuo­ja­mos – po ke­le­rių me­tų baig­sis pa­nau­dos su­tar­tis. To­dėl, svars­tė mo­te­rys, joms vis tiek teks ei­ti į pa­ra­pi­jos na­mus. Pa­si­rin­ki­mo ne­bus. Ti­ki­ma­si bent tiek, jog bus at­si­žvelg­ta į jų pa­gei­da­vi­mus, ir nors vie­na sa­lė su­skai­dy­ta į ma­žes­nes pa­tal­pas, at­skir­ta per­tva­ro­mis. Be­je, kur dė­sis psi­chi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys žmo­nės? Kiek pa­šne­ko­vės gir­dė­jo, gal­būt at­ei­ty­je bus ki­tas pro­jek­tas, ir po ta pa­čia pa­sto­ge vis­gi pri­ims ir juos...
Jau ke­le­tą me­tų, ma­ty­da­mi, kad si­tu­a­ci­ja ne­si­kei­čia ir kad są­ly­gos pra­stos, iš drau­gi­jų iš­ei­na ne­įga­lie­ji. Da­lis pa­su­ka į Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­trą, kur pa­tal­pos ge­res­nės, o jie ten taip pat gau­na įvai­rias pa­slau­gas. O da­bar, kai nu­ma­ty­ta įkur­ti die­nos cen­trą ne­įga­lie­siems pa­ra­pi­jos na­muo­se, ne­įga­lių­jų drau­gi­jos pra­si­ta­rė bi­jan­čios vi­siš­ko iš­ny­ki­mo.
„Lie­ka­me prie su­ski­lu­sios gel­dos. Ne­tu­ri­me pa­tal­pų – ne­ga­li­me teik­ti ko­ky­biš­kų pa­slau­gų ir mes, kaip or­ga­ni­za­ci­ja, ne­ten­ka­me klien­tų. Juos „ry­ja“ die­nos cen­trai. Pa­tys sa­ve nai­ki­na­me, nes biu­dže­ti­nės įstai­gos yra vir­šes­nės“, – vie­na ki­tą pa­pil­dy­da­mos ap­gai­les­ta­vo pa­šne­ko­vės.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama