Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Aktualijos » Mir­ties baus­mė: jūs už ar prieš?

Mir­ties baus­mė: jūs už ar prieš?

Tra­ge­di­ja, su­krė­tu­si Lie­tu­vą, vėl iš­ju­di­no klau­si­mą dėl mir­ties baus­mės grą­ži­ni­mo. Ar žiau­rias kan­čias mū­sų kraš­tie­tei su­kė­lę žu­di­kai nu­si­pel­no ne­mo­ka­mo gy­ve­ni­mo iki gy­vos gal­vos? Už tai, kad už­mu­šė jau­ną mer­gi­ną, da­bar jie daug me­tų už mū­sų pi­ni­gus vel­tui val­gys, nau­do­sis elek­tra ir van­de­niu, ne­mo­kės už šil­dy­mą ir mie­gos šva­rio­je pa­ta­ly­nė­je. Ar tai bus tei­sin­ga baus­mė? Dau­ge­lis lie­tu­vių tuo la­bai abe­jo­ja ir ke­lia abi ran­kas už mir­ties baus­mės grą­ži­ni­mą. Ta­čiau mir­ties baus­mė Lie­tu­vo­je pa­nai­kin­ta be­veik prieš de­vy­nio­li­ka me­tų, jos sky­ri­mas nu­teis­tie­siems prieš­ta­rau­tų Kon­sti­tu­ci­jai. Be to, nė vie­no­je Eu­ro­pos są­jun­gos vals­ty­bė­je to­kia baus­mė nė­ra tai­ko­ma, nes „mir­ties baus­mė yra žiau­rus ir ne­žmo­niš­kas baus­mės bū­das, pa­žei­džian­tis tei­sę į gy­vy­bę“ (taip sa­ko­ma Eu­ro­pos Par­la­men­to pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je – aut. past.). Šios baus­mės pa­nai­ki­ni­mas yra vie­nas pa­grin­di­nių rei­ka­la­vi­mų ir na­rys­tės sie­kian­čioms ša­lims. To­dėl siekis, kad Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se kaip vie­na iš baus­mių rū­šių vėl at­si­ras­tų mir­ties baus­mė, – su­dė­tin­gas pro­ce­sas. Ki­ta ver­tus, ar mir­ties baus­mė bū­tų veiks­min­ga prie­mo­nė? Ar at­gra­sin­tų nuo žiau­rių nu­si­kal­ti­mų? Ka­žin. Lie­tu­vo­je su­kur­ta daug prie­mo­nių ko­vai su blo­gy­bė­mis, ta­čiau jos nė­ra tin­ka­mai ir iki ga­lo tai­ko­mos prak­ti­ko­je, nė­ra itin veiks­min­gos. Tad kiek­vie­ną kar­tą, kai įvyk­do­mas ne­žmo­niš­kai žiau­rus nu­si­kal­ti­mas, vis grįž­ta­ma prie mir­ties baus­mės te­mos. „Plun­gės ži­nios“ apie šią baus­mę pa­pra­šė pa­si­sa­ky­ti skir­tin­gų pro­fe­si­jų at­sto­vų.

Al­gir­das Ser­va, Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­los di­rek­to­rius:
– Ne­su bau­džia­mo­sios tei­sės spe­cia­lis­tas ir ne­si­do­mė­jau, ar mir­ties baus­mė, baus­mės ne­iš­ven­gia­mu­mas at­gra­sy­tų nuo smur­to ir žiau­ru­mo. Mū­sų val­džios ins­ti­tu­ci­jos šiek tiek su­re­a­guo­ja tik po žiau­raus nu­si­kal­ti­mo. Ir daž­niau­siai pra­de­da­ma pa­sa­ky­mu, jog tai bu­vo ins­ti­tu­ci­jai ži­no­mi as­me­nys... Juk to aiš­kiai ne­už­ten­ka! Bū­ti­nos kon­kre­čios pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, ku­rios ne­leis­tų įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mo. Aš su­pran­tu, kad tai ne­leng­va ir ne­pi­gu, ta­čiau ki­taip mes tu­rė­si­me tai, ką tu­ri­me – žiau­rius nu­si­kal­ti­mus ir pa­ai­ma­na­vi­mus, o kon­kre­tiems as­me­nims liks ne­tek­tis bei ne­nu­sa­ko­mas skaus­mas.

Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis, par­la­men­ta­ras, Sei­mo frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ se­niū­nas:
– Tai la­bai sun­kus ir skau­dus įvy­kis mums vi­siems. Bė­da, kad to­kių įvy­kių tik dau­gės – dėl to esa­me kal­ti vi­si. Mū­sų auk­lė­ji­mas, po­žiū­ris į vi­suo­me­nę, į jau­nus žmo­nes ir į jų auk­lė­ji­mą – tai šių įvy­kių at­spin­dys. Kal­bant apie mir­ties baus­mę, bu­vau ir esu tas tei­si­nin­kas, ku­ris ją pa­lai­kiau. Ji tu­ri bū­ti tai­ko­ma. Ma­nau, pa­si­ra­šant sto­ji­mo į ES su­tar­tį, kiek­vie­na ES vals­ty­bė na­rė tu­rė­tų turėti tei­sę to­kią ga­li­my­bę nu­ma­ty­ti. Mir­ties baus­mė tu­ri bū­ti, bet, kaip ži­no­te, li­be­ra­liz­mas ir no­ras bū­ti eu­ro­pie­tiš­kais žlug­do mū­sų vi­suo­me­nę. No­ri­te de­mok­ra­ti­jos tei­sių, lais­vių ir ki­tų pa­na­šių da­ly­kų? Tai kai­nuo­ja Ie­vos, Mo­ni­kos, Ta­do, Pau­liaus ir ki­tų gy­vy­bes, ne­kal­bant apie Kra­žių sker­dy­nes.
Dar šian­dien, ko­vo 13 die­ną, krei­piau­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pre­zi­den­tą Ža­ną Klo­dą Jun­ke­rį (Je­an-Clau­de Junc­ker) ir Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ką Do­nal­dą Tus­ką (Do­nald Tusk) – iš­siun­čiau ofi­cia­lų krei­pi­mą­si dėl tei­si­nių ga­li­my­bių grą­žin­ti mir­ties baus­mę Lie­tu­vo­je, kad kuo grei­čiau bū­tų pra­dė­tos dis­ku­si­jos dėl ga­li­my­bės per­žiū­rė­ti ES sto­ji­mo su­tar­tį ir nu­ma­ty­ti to­kią ga­li­my­bę. Ka­dan­gi mir­ties baus­mės už­drau­di­mas – bū­ti­na są­ly­ga na­rys­tei Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je bei Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai mir­ties baus­mės res­ti­tu­ci­ja, at­gai­vi­ni­mas ga­li­mas tik Eu­ro­pos ly­giu. Tik pa­nai­ki­nus ar at­si­sa­kius šių įsi­pa­rei­go­ji­mų Eu­ro­pos ly­giu, bus ga­li­ma kal­bė­ti apie ga­li­my­bę na­cio­na­li­niu ly­giu at­sta­ty­ti mir­ties baus­mę.
To­kia sank­ci­ja tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta, nes tai da­li­nė at­gra­sy­mo prie­mo­nė da­ry­ti žiaurius nu­si­kal­ti­mus, nors jos bu­vi­mas ga­li­mai pa­veik­tų tik apie 30 proc. to­kių nu­si­kal­tė­lių. Šiuo me­tu mū­sų vi­suo­me­nės sau­gu­mui ir de­mok­ra­ti­jai yra re­a­li grės­mė, ir ne tik dėl nu­si­kal­ti­mų, bet ir dėl te­ro­riz­mo. Nors vi­si pa­grin­dai mir­ties baus­mei at­kur­ti yra, bet rei­kia po­li­ti­nės va­lios tai pa­da­ry­ti. Vi­suo­me­nės nuo­mo­nė yra pa­lan­ki mir­ties baus­mei, o tai tu­rė­tų bū­ti es­mi­nis ar­gu­men­tas, ku­rio ne­ga­li ig­no­ruo­ti po­li­ti­kai.
Pir­miau­sia rei­kia su­vie­ny­ti vi­sų vals­ty­bių žmo­nes, ku­rie no­ri gin­ti pa­ma­ti­nes žmo­gaus, o ne nu­si­kal­tė­lių tei­ses, taip pat tu­ri­me iš­kel­ti to­kias dis­ku­si­jas vi­suo­me­nė­je, o kar­tu ir tarp po­li­ti­kų, kad jie, užuot žmo­nes ve­dę į pra­žū­tin­gą li­be­ra­liz­mą, ka­li­nių ir kal­ti­na­mų­jų tei­sių gy­ni­mą, pra­dė­tų re­a­liai gin­ti vi­suo­me­nę nuo niek­šų. Lie­tu­va ir ki­tos ES vals­ty­bės na­rės tu­ri kuo grei­čiau pa­ruoš­ti tei­sės ak­tus, kad to­kie žmo­nės ne­tu­rė­tų tei­sės gau­ti vals­ty­bės pi­lie­ty­bę ir prie­globs­tį, bet na­tū­ra­li­za­ci­jos ke­liu, t. y. vos gi­mę su vi­sa šei­ma bei gi­mi­ne bū­tų iš­vež­ti į jų gim­ti­nę. Tai pa­sa­ky­ti­na apie Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čius či­go­nus, ku­rie yra tik­ra pik­tžaiz­dė mū­sų vals­ty­bei. Tai žmo­nės, ku­rie sa­vo bu­vi­mu Lie­tu­vo­je da­ro pro­ble­mas mums, mū­sų vi­suo­me­nei ir jos in­te­re­sams. Bū­tų pro­tin­giau­sia, jei­gu vals­ty­bė ras­tų fi­nan­si­nių ga­li­my­bių ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čius vi­sus či­go­nus iš­siųs­tų į Ru­mu­ni­ją.
Aud­ris Kut­re­vi­čius, LR Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sky­riaus pa­ta­rė­jas:
– Mir­ties baus­mės pa­nai­ki­ni­mas Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo 1998 m. gruo­džio 31 die­ną, Sei­mui pa­kei­tus tuo­met ga­lio­ju­sį Bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Ko­dek­sas bu­vo pa­keis­tas, nes Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 1998 m. gruo­dį pri­pa­ži­no, kad mir­ties baus­mės sky­ri­mas nu­teis­tie­siems prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Nė vie­no­je iš ES vals­ty­bių mir­ties baus­mė nė­ra vyk­do­ma.
Dar 1999 m. lie­pos 8 d. Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos 6-asis pro­to­ko­las dėl mir­ties baus­mės pa­nai­ki­ni­mo, ku­ris bu­vo ra­ti­fi­kuo­tas Sei­me. To­dėl, vėl nu­spren­dus įves­ti mir­ties baus­mę, Lie­tu­va ne­be­vyk­dy­tų sa­vo tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Be to, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad ES pa­grin­di­nių tei­sių char­ti­ja (jos 2 str.), tu­rin­ti tei­siš­kai pri­va­lo­mą ga­lią, drau­džia mir­ties baus­mę.
Gin­tau­tas Vait­ke­vi­čius, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­jas:
– Ma­no nuo­mo­ne, gal rei­kė­tų ne mir­ties baus­mės to­kiems „sus­kiams“ už ypač žiau­rius nu­si­kal­ti­mus, o juos ge­riau „pa­leis­ti“ do­no­rais. Vi­suo­me­nei bū­tų šio­kia to­kia nau­da. Pa­vyz­džiui, rei­kia li­go­niu­kui inks­to, plau­čio ar akies – iš­ėmei, ir nei ačiū, nei su­die... O jis to­liau lau­kia ki­to chi­rur­go „leng­vo“ pri­si­lie­ti­mo, kol vėl kam nors bū­tų rei­ka­lin­ga ko­kia nors žmo­giš­ka „de­ta­lė“... Tai ne pyk­tis, tai ap­mau­das dėl to­kių „sus­kių“ pa­da­ry­tų tra­giš­kų pa­sek­mių.
Jur­gis Raz­ma, par­la­men­ta­ras, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos na­rys:
– Jei bū­tų klau­sia­ma, ar Ie­vą žiau­riau­siu bū­du nu­žu­dę žvė­rys (žmo­nė­mis jų va­din­ti ne­ga­liu) nu­si­pel­no mir­ties baus­mės, ne­abe­jo­ju, daug žmo­nių, tarp jų ir aš, at­sa­ky­tu­me – taip. Tuo la­biau, kai šiuo me­tu griež­čiau­sia ga­li­ma baus­me, t. y. įka­li­ni­mu iki gy­vos gal­vos, nu­teis­ti as­me­nys, kaip ma­to­me, per teis­mus su­ge­ba iš­si­rei­ka­lau­ti ko­ne „ku­ror­ti­nių“ gy­ve­ni­mo są­ly­gų: mai­tin­tis ra­zi­no­mis ir pa­tie­ka­lus pa­si­gar­din­ti ci­na­mo­nu. Žmo­nėms ne­at­ro­do, kad toks įka­li­ni­mas yra pa­kan­ka­ma baus­mė už sun­kiau­sius nu­si­kal­ti­mus.
Bet ar nu­si­kal­tė­lius su­stab­dys mir­ties baus­mės grės­mė? Mir­ties baus­mė Lie­tu­vo­je jau bu­vo, bet ir ta­da bu­vo žiau­rių nu­si­kal­ti­mų. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad, pa­nai­ki­nus Lie­tu­vo­je mir­ties baus­mę, kaip be­bū­tų keis­ta, su­ma­žė­jo ir ypač žiau­rių nu­si­kal­ti­mų: 1995-ai­siais ša­ly­je bu­vo nu­žu­dy­ti 502 žmo­nės (prieš su­stab­dant mir­ties baus­mę 1996 m., o po dve­jų me­tų ją pa­nai­ki­nant). Po pen­ke­rių me­tų, 2000-ai­siais, kai griež­čiau­sia įma­no­ma baus­me ta­po įka­li­ni­mas iki gy­vos gal­vos, nu­žu­dy­mų įvyk­dy­ta 398. Po de­šimt­me­čio, kai po­li­ci­jos su­ves­ti­nė­se už­fik­suo­ta 217 smur­ti­nių mir­čių (2010 m.), ben­dro­ji ten­den­ci­ja ir to­liau bu­vo žmog­žu­dys­čių skai­čiaus ma­žė­ji­mas: 2011 m. nu­žu­dy­ti 204, 2012 m. – 197, o dar ki­tais me­tais – 183 as­me­nys.
Sie­kiant ma­žin­ti žiau­riau­sių smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ga­li­my­bę, bū­ti­na stip­rin­ti į tai lin­ku­sių as­me­nų kon­tro­lę, di­din­ti at­sa­ko­my­bę už smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus ir ma­žin­ti ga­li­my­bę iš­veng­ti baus­mės per ap­si­mes­ti­nį gai­lė­ji­mą­si ar pir­ma­lai­kį pa­lei­di­mą iš įka­li­ni­mo įstai­gos. Svar­bu rei­ka­lau­ti at­sa­ko­my­bės iš tų pa­rei­gū­nų, ku­rie tar­pi­nin­kau­ja pir­ma­lai­kiam pa­lei­di­mui, o pa­leis­tie­ji tuoj vėl nu­si­kals­ta. Rei­kia stip­rin­ti ko­vą su al­ko­ho­liz­mu ir nar­ko­ma­ni­ja, nes tai ne­re­tai da­ro įta­ką smur­ti­niams nu­si­kal­ti­mams. Taip pat – stip­rin­ti Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą ir rei­ka­lau­ti jos pa­rei­gū­nų at­sa­ko­my­bės už pri­žiū­ri­mų as­me­nų veiks­mus, ge­rin­ti po­li­ci­jos fi­nan­si­nį ir ma­te­ria­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, ska­tin­ti vi­suo­me­nės ne­abe­jin­gu­mą. Su­si­tel­kę pri­va­lo­me pa­siek­ti, kad gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je bū­tų žy­miai sau­ges­nis.
Vai­das Ga­siū­nas, Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kas:
– Te­ma, ku­rią pa­lie­tė­te, nė­ra ap­ta­ria­ma vie­nu ar ke­liais sa­ki­niais. Va­do­vau­jan­tis emo­ci­jo­mis, ma­no at­sa­ky­mas gal­būt bū­tų vie­noks ir jo ar­gu­men­tai la­bai skur­dūs, ta­čiau Jūs ma­nęs pa­klau­sė­te kaip tei­si­nin­ko, už­iman­čio vie­nas iš aukš­čiau­sių sa­vi­val­dy­bės mas­tu tei­si­nin­ko pa­rei­gas, to­dėl at­sa­ky­da­mas tu­riu va­do­vau­tis ir šal­tu pro­tu, ir tei­si­ne są­mo­ne.
Šiam klau­si­mui nar­plio­ti yra vi­sas moks­las apie nu­si­kals­ta­mu­mą, jo prie­žas­tis, pa­da­ri­nius, pre­ven­ci­ją. Tai – kri­mi­no­lo­gi­ja. Baus­mė bau­džia­mo­sios tei­sės kon­teks­te yra vals­ty­bės prie­var­tos prie­mo­nė, ski­ria­ma teis­mo nuosp­ren­džiu nu­si­kal­ti­mą ar bau­džia­mą­jį nu­si­žen­gi­mą pa­da­riu­siam as­me­niui. Tei­sės te­ori­jo­je įvar­din­tos jos pa­skir­ties funk­ci­jos. Tai – su­lai­ky­ti as­me­nį nuo nu­si­kals­ta­mų vei­kų da­ry­mo; nu­baus­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­riu­sį as­me­nį; at­im­ti ar ap­ri­bo­ti nu­teis­tajam ga­li­my­bę da­ry­ti nau­jas nu­si­kals­ta­mas vei­kas; pa­veik­ti baus­mę at­li­ku­sius as­me­nis, kad lai­ky­tų­si įsta­ty­mų ir vėl ne­nu­si­kals­tų; už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mą. Baus­mė nė­ra tik at­pil­das, taip pat ji nė­ra tik vals­ty­bė­je įtvir­tin­ta nu­si­kal­ti­mų už­kar­dy­mo prie­mo­nė. Ji ski­ria­ma sie­kiant įgy­ven­din­ti ke­lis tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sius tiks­lus: tiek at­pil­do, tiek ap­sau­gos nuo nu­si­kal­ti­mų, tiek auk­lė­ja­mą­sias prie­mo­nes. Be abe­jo, mir­ties baus­mės tiks­lai yra tie pa­tys, tik su vie­na iš­im­ti­mi – pa­tai­sy­ti nu­si­kal­tu­sio as­mens ne­be­bū­tų kaip.
Prak­tiš­kai vi­sų pa­sau­lio vals­ty­bių gy­ven­to­jams ke­lia ne­ri­mą di­dė­jan­tis nu­si­kals­ta­mu­mas ir nu­si­kal­tė­lių įžū­lė­ji­mas bei at­si­ra­du­sios nau­jos jo reiš­ki­mo­si for­mos, ta­čiau vi­suo­me­nė pri­ta­ria žmo­gaus tei­sių gy­ni­mui net ir tuo­met, kai tas žmo­gus pa­žei­džia bau­džia­muo­sius įsta­ty­mus.
Mir­ties baus­mės ša­li­nin­kų ar­gu­men­tai sie­ti­ni su at­pil­do, izo­lia­ci­jos ir įbau­gi­ni­mo idė­jo­mis. Prie­šin­gai mąs­tan­čių ar­gu­men­tai yra tie, kad mir­ties baus­mė nė­ra efek­ty­vi sie­kiant įbau­gin­ti, jos tai­ky­mas ar­ba no­ras tai­ky­ti ska­ti­na an­ti­hu­ma­niš­ku­mą vi­suo­me­nė­je; mir­ties baus­mės vyk­dy­mą vi­sa­da ly­di vi­suo­me­nės mo­ra­li­nio ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ban­gos, mir­ties baus­mės au­ko­mis daž­niau­siai tam­pa san­ty­ki­nai ma­žiau ap­sau­go­tos ma­žu­mų gru­pės. Taip pat vi­sa­da ri­zi­kuo­ja­ma nu­baus­ti ne­kal­tą žmo­gų.
Pa­žy­mė­siu, kad mir­ties bai­mė dau­ge­liui žmo­nių yra di­des­nė už bet ko­kią ki­tą. Ta­čiau to­kį po­vei­kį žmo­gui da­ro ne abst­rak­ti mir­ties ti­ki­my­bė, o re­a­li ir aki­vaiz­di jos ga­li­my­bė.
Aka­de­mi­nė­je vi­suo­me­nė­je pri­ei­ta prie iš­va­dos, kad žiau­rios baus­mės, pvz., vie­šos eg­ze­ku­ci­jos at­imant gy­vy­bę (pa­ka­riant, nu­ker­tant gal­vą ar kaip ki­taip), jo­kiais lai­kais ne­įsten­gė už­kirs­ti ke­lio nusikalsta­mumui. Net to­se ša­ly­se, kur to­kia baus­mė vis dar tai­ky­ti­na, nė­ra iš­ny­kęs nu­si­kals­ta­mu­mas.
Vie­nas iš pa­grin­di­nių ir vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tų bau­džia­mo­sios tei­sės prin­ci­pų – at­sa­ko­my­bės ne­iš­ven­gia­mu­mo prin­ci­pas. Jis reiš­kia, kad kiek­vie­nas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą as­muo tu­ri su­lauk­ti baus­mės ar­ba ki­to­kių bau­džia­mo­jo tei­si­nio po­vei­kio prie­mo­nių, ku­rias nu­sta­to bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas. Svars­tant mir­ties baus­mės ga­li­my­bę, rei­kė­tų įsi­gi­lin­ti į tai, kad, pri­ėmus to­kį nuosp­ren­dį, vie­toj vie­nos mir­ties bus dvi. Tad gal ge­riau pa­čios baus­mės ne­iš­ven­gia­mu­mo prin­ci­pas.
Kaip ir mi­nė­jau, vie­nas iš vals­ty­bės po­žy­mių yra tu­rė­ti sa­vo prie­var­tos apa­ra­tą. Po­vei­kio vi­suo­me­nei prie­var­tos prie­mo­nės – gin­klai, ar­mi­ja, po­li­ci­ja, ka­lė­ji­mai ir t. t., kas ga­ran­tuo­ja be­są­ly­giš­ką vals­ty­bės vyk­do­mo­sios val­džios už­tik­ri­ni­mą. To­dėl iš­sa­ko­mos pa­sta­bos, kad vi­suo­me­nė tu­ri iš­lai­ky­ti nu­si­kal­tu­sius as­me­nis, nė­ra pa­grįs­tos ir vi­siš­kai ne­ar­gu­men­tuo­tos. Pa­mi­nė­siu, kad Plun­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­me 2016 me­tais bu­vo nu­teis­ti 278 as­me­nys, iš jų 38 ne­pil­na­me­čiai, 2015 me­tais bu­vo nu­teis­ti 287 as­me­nys, iš jų 17 mo­te­rų ir 28 ne­pil­na­me­čiai. Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja ir anks­tes­niu lai­ko­tar­piu. Da­lis jų pa­te­ko į įka­li­ni­mo įstai­gas. Šiuos as­me­nis taip pat rei­kia iš­lai­ky­ti, nors jie ir ne­pa­si­žy­mė­jo tuo žiau­ru­mu, kad bū­tų įka­lin­ti iki gy­vos gal­vos. Bet toks yra prie­var­tos apa­ra­tas – ka­lė­ji­mų iš­raiš­ka. Ir tai tu­ri eg­zis­tuo­ti.
Dėl įvy­ku­sios tra­ge­di­jos, ku­rios iš­da­vo­je ir gvil­de­na­ma ši te­ma, no­riu iš­reikš­ti sa­vo ir sa­vo šei­mos na­rių var­du be­ga­li­nę užuo­jau­tą ar­ti­mie­siems ir pa­lin­kė­ti jiems stip­ry­bės ne tik šia­me, svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ma­me eta­pe, bet ir ap­si­kaus­ty­ti didžiule stip­ry­be at­ei­ty­je, ku­ri jiems su­kels to­kių pat sun­kių, o gal net sun­kes­nių iš­gy­ve­ni­mų.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama