Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Aktualijos » Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas: Plun­gė ge­rai tvar­ko­si svei­ka­tos ir so­cia­li­nės rū­py­bos, mo­kes­čių ir švie­ti­mo sri­ty­se

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas: Plun­gė ge­rai tvar­ko­si svei­ka­tos ir so­cia­li­nės rū­py­bos, mo­kes­čių ir švie­ti­mo sri­ty­se

Plun­gė sa­vi­val­dy­bių rei­tin­ge šie­met su­rin­ko tiek pat ba­lų kaip ir Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė (60 iš 100), ir kar­tu su ja už­ima 12–13 vie­tas 54 ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių rei­tin­ge.

Sa­vi­val­dy­bių in­dek­są Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas šie­met su­da­rė jau sep­tin­tą kar­tą. Su­da­ro­mi du in­dek­sai – 6 di­džių­jų pa­gal gy­ven­to­jų tan­kį sa­vi­val­dy­bių ir 54 ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių. Ver­ti­na­mos gy­ven­to­jams ir in­ves­tuo­to­jams svar­biau­sios sri­tys, ku­rio­se spren­di­mus pri­ima sa­vi­val­dy­bės, taip pat – sa­vi­val­dy­bės val­dy­mas.
Ge­res­ni so­cia­li­niai ro­dik­liai
Plun­gės gy­ven­to­jai ga­li džiaug­tis ge­res­niais so­cia­li­niais ro­dik­liais nei dau­ge­ly­je ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių. Pa­vyz­džiui, ne­dar­bo ly­gis sie­kė 7,1 proc., kai ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių vi­dur­kis – 9,7 proc. So­cia­li­nes pa­šal­pas ga­vo vos 2,8 proc. gy­ven­to­jų, kai vi­dur­kis bu­vo 4,3 proc. Čia ma­žiau žmo­nių nei dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių rei­kė­jo ir būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jų.
Ge­ra mo­kes­ti­nė ap­lin­ka
So­cia­li­nius ro­dik­lius ge­rin­ti pa­de­da tai, kad Plun­gė­je dau­gė­jo in­ves­ti­ci­jų, tiek už­sie­nio, tiek vie­tos. Tie­sa, vie­nam gy­ven­to­jui jų te­ko šiek tiek ma­žiau nei vi­du­ti­niš­kai ma­žo­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se.
„In­ves­ti­ci­jos ir ak­ty­vus ver­slas ypač svar­bu sie­kiant di­din­ti žmo­nių ge­ro­vę. Tai tu­rė­tų bū­ti vie­ti­nės val­džios pri­ori­te­tas. Pui­ku, kad Plun­gė­je sten­gia­ma­si su­kur­ti pa­lan­kią mo­kes­ti­nę ap­lin­ką – čia ga­lio­jo ma­žes­ni nei vi­du­ti­niai pa­grin­di­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čių ta­ri­fai. Ver­slo liu­di­ji­mų kai­na taip pat bu­vo ma­žes­nė nei vi­du­ti­nė”, – tei­gia Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­so ty­ri­mo va­do­vė Ais­tė Če­pu­kai­tė.
Eg­za­mi­nus lai­kė ge­riau nei vi­du­ti­niš­kai
Ge­rai įver­tin­ta ir švie­ti­mo sri­tis: Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės moks­lei­viai vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­nus 2016 m. iš­lai­kė ge­riau nei vi­du­ti­niš­kai, o mo­kyk­lų in­fra­struk­tū­ra bu­vo val­do­ma efek­ty­viai – mo­kyk­lų pa­sta­tų ir ap­lin­kos iš­lai­ky­mui bu­vo ski­ria­ma pa­ly­gi­nus ne­daug lė­šų.
Tuo tar­pu kai­my­ni­nė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė šie­met už­ima 21–23 vie­tas kar­tu su Ma­ri­jam­po­lės ir Šiau­lių ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­mis 54 ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių in­dek­se.
Ge­ro­vės ro­dik­liai ge­rė­jo vi­sur
Ver­ti­nant ben­drai – svar­biau­si žmo­nių ge­ro­vės ro­dik­liai per­nai ge­rė­jo ir di­džio­sio­se, ir ma­žo­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se. 9 proc. di­dė­jo vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, 8 proc. su­ma­žė­jo be­dar­bių, 20 proc. ma­žiau žmo­nių rei­kė­jo so­cia­li­nių pa­šal­pų. Au­go eko­no­mi­nis ak­ty­vu­mas. Vei­kian­čių ūkio sub­jek­tų pa­dau­gė­jo 7 proc., iš­duo­tų ver­slo liu­di­ji­mų – 8 proc.
Sa­vi­val­dy­bė­se ma­žė­jo įsi­sko­li­ni­mai, ta­čiau da­ly­je sa­vi­val­dy­bių tai iš­lie­ka ak­tu­a­li pro­ble­ma. Biu­dže­to sko­los svy­ra­vo nuo 5 proc. (Rad­vi­liš­kio r. sav.) iki 101 proc. (Vil­niaus m. sav.) pa­ja­mų.
Gy­ven­to­jų ma­žė­jo dau­gu­mo­je – 54 iš 60 – sa­vi­val­dy­bių. Iš treč­da­lio sa­vi­val­dy­bių per me­tus iš­vy­ko dau­giau kaip 2 pro­cen­tai žmo­nių, dau­giau­siai – iš Pa­gė­gių, Vi­sa­gi­no, Ši­lu­tės, Pa­sva­lio, Pa­kruo­jo, Ma­žei­kių, Vil­ka­viš­kio ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių.
„De­ja, pa­ste­bi­me ne­ri­mą ke­lian­čią ten­den­ci­ją. Pa­gal tai, kiek pri­trau­kia in­ves­ti­ci­jų, pa­gal vei­kian­čių ūkio sub­jek­tų skai­čių, ver­slo ak­ty­vu­mą, sun­kiau­siai be­si­ver­čian­čios sa­vi­val­dy­bės nuo pir­mau­jan­čių­jų at­si­lie­ka vis la­biau. Ki­taip sa­kant, skir­tu­mas tarp vie­to­vių, kur eko­no­mi­nis gy­ve­ni­mas ver­da, ir tarp vie­to­vių, kur eko­no­mi­ka mer­di, da­ro­si vis di­des­nis. Tai yra vie­na pa­ja­mų ne­ly­gy­bės prie­žas­čių. Tu­ri­me ra­jo­nų, kur su­kaup­tos už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos yra 1 eu­ras žmo­gui. Apie ko­kius aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tus ar bran­giai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas tuo­met ga­li­ma kal­bė­ti?”, – tei­gia Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas.
Sep­tin­tą kar­tą su­da­ro­mas in­dek­sas ro­do, kad di­dė­jan­tis ato­trū­kis yra il­ga­lai­kio ne­vei­ki­mo pa­sek­mė.
Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­se ge­rai ver­ti­na­mos tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios:
· tau­po mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, gy­ve­na pa­gal sa­vo pa­ja­mas, skaid­riai nau­do­ja biu­dže­to lė­šas;
· sa­vo veik­la ne­ri­bo­ja var­to­to­jų pa­si­rin­ki­mo, ska­ti­na kon­ku­ren­ci­ją tarp pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių ar įstai­gų;
· ma­ži­na mo­kes­čių naš­tą, už­tik­ri­na pa­lan­kias są­ly­gas ver­slui;
· efek­ty­viai val­do tu­ri­mą tur­tą ir par­duo­da tą tur­tą, ku­ris nė­ra bū­ti­nas pa­grin­di­nėms funk­ci­joms vyk­dy­ti;
· at­si­sa­ko ne­bū­ti­nų, ne­pir­mi­nių sa­vo funk­ci­jų;
· sa­vo funk­ci­joms vyk­dy­ti pa­si­tel­kia efek­ty­viau vei­kian­tį pri­va­tų sek­to­rių;
· ma­ži­na ad­mi­nist­ra­ci­nę ir biu­rok­ra­ti­nę naš­tą.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama