Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Naujienos » Rietave » Tra­di­ci­niai an­ge­lai iš­ke­lia­vo į ge­ra­da­rių ran­kas

Tra­di­ci­niai an­ge­lai iš­ke­lia­vo į ge­ra­da­rių ran­kas

Be­si­bai­giant 2017-ie­siems me­tams, gruo­džio 28 die­ną, rie­ta­viš­kius su­bū­rė tra­di­ci­nis Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­dė­kos va­ka­ras, ku­rio me­tu nu­si­pel­niu­siems as­me­nims iš­da­lin­ti ge­ru­mo an­ge­lai. Va­ka­rą pa­puo­šė kon­cer­tas, ku­rio me­tu už bi­lie­tus su­rink­ti pi­ni­gai ke­liaus į vai­kų pa­ra­mos fon­dą.

Ren­gi­nio pra­džio­je gra­žų šo­kį do­va­no­jo ma­žie­ji Rie­ta­vo an­ge­liu­kai. Po jo svei­ki­ni­mo žo­džiui į sce­ną žen­gė me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Pa­svei­ki­nęs su pra­ėju­sio­mis šven­tė­mis, me­ras pa­dė­ko­jo už bu­vi­mą kar­tu, ben­drus dar­bus, gra­žias sva­jo­nes. Jis dė­ko­jo Sei­mo na­riams, dva­si­nin­ki­jos at­sto­vams, ver­slo žmo­nėms, slau­gy­to­jams, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams, mo­ky­to­jams, me­no žmo­nėms ir vi­siems, ku­rie per me­tus ne­šė po ša­pe­lį ir su­ne­šė gra­žų skruz­dė­ly­ną. Po me­ro kal­bos at­ėjo me­tas su­si­pa­žin­ti ir ap­do­va­no­ti šių me­tų he­ro­jus.
Pir­ma­sis an­ge­las iš­ke­lia­vo į Rie­ta­vo kraš­to is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­to­jos Mil­dos Vyš­tei­nai­tės ran­kas – už di­de­lį in­dė­lį stei­giant Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jų, nuo­šir­dų dar­bą įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nį My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio 250-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pro­jek­tą, kraš­to is­to­ri­nės at­min­ties sau­go­ji­mą ir puo­se­lė­ji­mą. Į Rie­ta­vą Mil­dą li­ki­mas at­ve­dė 1982 m., kai ji bu­vo pa­kvies­ta dirb­ti į ta­ry­bi­nio ūkio tech­ni­ku­mo ag­ro­no­mi­jos sky­rių. 1993 m. ji pra­dė­jo dirb­ti tuo me­tu ku­ria­ma­me Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je – kau­pė fon­dus. Kruopš­čiai gi­lin­da­ma­si į ar­chy­vi­nę me­džia­gą, Mil­da per sep­ty­ne­rius me­tus pa­dė­jo Rie­ta­vo mu­zie­ji­nin­kys­tės pa­grin­dus. Jais pa­si­rem­da­ma, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba 2000 m. pri­ėmė gar­sų­jį spren­di­mą dėl Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus įstei­gi­mo. Mu­zie­jui įsi­kū­rus res­tau­ruo­tos Ogins­kių mu­zi­kos mo­kyk­los rū­muo­se, pa­grin­di­nis dė­me­sys skir­tas Ogins­kių gi­mi­nės ge­ne­a­lo­gi­jos stu­di­joms, Ogins­kių kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų lo­ka­li­za­ci­jos Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se pa­ieš­kai. Nuo 2005 m. su­si­telk­ta į My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio as­me­ny­bę, ruo­šian­tis pa­mi­nė­ti jo 250-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Mil­dos gy­ve­ni­mo ke­lias pa­žen­klin­tas at­si­da­vu­siu dar­bu, at­sa­ko­my­be, pa­rei­ga ir in­dė­liu puo­se­lė­jant ir sau­gant kraš­to is­to­ri­nę at­min­tį.
Ant­ra­sis ge­ru­mo an­ge­las nu­tū­pė Vla­dis­lo­vo Ado­ma­vi­čiaus ir Jo­lan­tos Gar­bie­nės ran­ko­se. Jiems įteik­ta pa­dė­ka už nuo­la­ti­nę pa­ra­mą ir in­dė­lį or­ga­ni­zuo­jant kul­tū­ri­nę ir vi­suo­me­ni­nę veik­lą, ge­ri­nant Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės įvaiz­dį ir gar­si­nant jos var­dą.
Gy­ve­ni­mą įpras­mi­na ne vien kas­die­ni­nis dar­bas, kiek­vie­nam žmo­gui kir­ba klau­si­mas, ar tai jau vis­kas, o gal ga­li­ma pa­da­ry­ti dau­giau. Tie žmo­nės ima rū­pin­tis ne tik as­me­ni­niais sa­vo gy­ve­ni­mo pra­smės ir ko­ky­bės klau­si­mais, bet ir vi­suo­me­ni­niais. Rie­ta­vo tur­gaus va­do­vai ne tik puo­se­lė­ja ver­slą, su­tei­kia dar­bą žmo­nėms, pri­trau­kia daug pre­ky­bi­nin­kų ir pir­kė­jų, jie nuo pat Sa­vi­val­dy­bės įsi­kū­ri­mo ak­ty­viai re­mia kul­tū­rą. Rie­ta­vo tur­gus – vie­nas iš­ti­ki­miau­sių ir sva­riau­sių Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je vyks­tan­čių ren­gi­nių rė­mė­jų. Šios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vai ma­to pras­mę ir, ma­tyt, bū­ti­ny­bę da­lin­tis, rem­ti ir pri­si­dė­ti prie Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mo, ko­ky­bės ge­ri­ni­mo ir at­ei­ties kū­ri­mo.
Už Rietavo par­ko at­gai­vi­ni­mo idė­jos puo­se­lė­ji­mą, pa­stan­gas ir nuo­la­ti­nę pa­gal­bą ją pa­ver­čiant tik­ro­ve tre­čiuo­ju ge­ru­mo an­ge­lu ap­do­va­no­tas Sau­lius Pet­ke­vi­čius. Kul­tū­ros pa­vel­do res­tau­ra­vi­mo ben­dri­jos „Rie­tu­va“ su­telk­tų rie­ta­viš­kių en­tu­ziaz­mo ir pa­stan­gų dė­ka bu­vo at­kur­ta Ogins­kių rū­mų ko­lo­na­da, Bal­tie­ji var­tai, res­tau­ruo­tas van­den­tie­kio bokš­tas, pa­da­ry­ta dau­gy­bė ki­tų dar­bų. Le­mia­mu mo­men­tu į šių pa­vel­do gel­bė­to­jų sa­va­no­rių fron­tą sto­jo ir du šau­nūs au­ga­lo­ti jau­nuo­liai – bro­liai Vy­tau­tas ir Sau­lius Pet­ke­vi­čiai. Jie su ki­tais tal­ki­nin­kais be jo­kios tech­ni­kos kė­lė ir lui­tas prie lui­to de­ri­no, lip­dė po­ka­ry­je su­dau­žy­to fon­ta­no bor­tus, at­kū­rė uni­ka­lią mo­zai­ki­nę rū­mų pie­ti­nio pa­ma­to nuo­grin­dą, ku­rią ki­tais me­tais nu­ma­to­ma ati­deng­ti eks­po­na­vi­mui. Sau­liaus šir­dy­je įsi­žie­bu­si ne­už­ge­si­na­ma Rie­ta­vo par­ko at­gai­vi­ni­mo sva­jo­nė il­gai­niui au­go ir stip­rė­jo. Ne­for­ma­lių dis­ku­si­jų me­tu su­bren­do ben­dras įsi­pa­rei­go­ji­mas Rie­ta­vo par­ko at­gai­vi­ni­mo sva­jo­nę pa­vers­ti re­a­ly­be. Va­do­vau­jan­tis šia nuo­sta­ta, pa­lai­kant ar­ti­mus ben­dra­dar­bia­vi­mo ry­šius su Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­ju­mi, pas­ta­rai­siais me­tais bu­vo sėk­min­gai at­nau­jin­ta ma­gist­ra­li­nės alė­jos ir pa­grin­di­nių šo­ni­nių ta­kų skal­di­nė­lio dan­ga, pa­sta­ty­ti trys til­te­liai, nu­ties­tas ving­rus pės­čių­jų ta­kas pro bu­vu­sį sta­dio­ną, ku­rį pa­mė­go ne tik šiau­rie­tiš­ko vaikš­čio­ji­mo pro­pa­guo­to­jai, bet ir jau­ni­mas, tė­vai su ma­ža­me­čiais vai­kais. Prieš 25 m. įsi­žie­bu­si Sau­liaus sva­jo­nės dėl Rie­ta­vo par­ko at­kū­ri­mo ki­birkš­tė­lė da­bar virs­ta fa­ke­lu, ku­ris nu­švie­čia vil­tin­gą Ogins­kių kul­tū­ros pa­vel­do Rie­ta­ve gai­vi­ni­mo per­spek­ty­vą.
Jau­niau­sia va­ka­ro he­ro­jė Si­mo­na Bud­rec­kai­tė ge­ru­mo an­ge­lu ap­do­va­no­ta už ryž­tą ir drą­są sklei­džiant lie­tu­vių vie­ny­bės dva­sią, Lie­tu­vos is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mą, da­ly­va­vi­mą pro­jek­te „Mi­si­ja Si­bi­ras 2017“. Šia idė­ja mer­gi­na su­si­do­mė­jo dar stu­di­juo­da­ma Vil­niaus ko­le­gi­jo­je. Nuo vai­kys­tės skau­tų or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­san­ti Si­mo­na bu­vo iš­ban­džiu­si sa­ve ne vie­na­me žy­gy­je, ta­čiau nie­ka­da ne­da­ly­va­vo to­kia­me, kur rei­kė­tų neš­ti ke­lias de­šim­tis ki­log­ra­mų sve­rian­čią kup­ri­nę. Ne­šu­lio, ku­ria­me tu­ri tilp­ti vi­si iš­gy­ve­ni­mui bū­ti­ni da­ly­kai, svo­ris gąs­di­no, bet ne tiek, kad ne­iš­drįs­tų įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nės. Be­veik iš tūks­tan­čio no­rin­čių­jų Si­mo­na pa­te­ko tarp sep­ty­nias­de­šim­ties ga­li­mų eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių, ta­čiau į Si­bi­ro pla­ty­bes iš­vy­ko tik po tre­jų pa­si­ruo­ši­mo me­tų. Bu­vu­si Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos moks­lei­vė, da­bar dir­ban­ti ir gy­ve­nan­ti Vil­niu­je, nu­spren­dė sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lio­nės vie­ną iš eta­pų įpras­min­ti tau­tos is­to­ri­jos pa­ži­ni­mu, mū­sų se­ne­lių, pro­se­ne­lių tra­giš­kų li­ki­mų pa­ger­bi­mu ir at­min­ties iš­sau­go­ji­mu tų, ku­rie ne­ga­lė­jo grįž­ti į gim­tą kraš­tą.
Ge­ru­mo an­ge­lais pa­si­puo­šė ir dar du rie­ta­viš­kiai – Si­gi­tas Sau­ka­las ir Al­gi­man­tas Krėpš­ta. Jie ap­do­va­no­ti už nuo­šir­dų va­do­va­vi­mą Rie­ta­vo My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los or­kest­rui, jau­nų žmo­nių mei­lės mu­zi­kai ug­dy­mą, da­ly­va­vi­mą Sa­vi­val­dy­bės ren­gi­niuo­se, Rie­ta­vo var­do gar­si­ni­mą Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Šie vy­rai va­do­vau­ti or­kest­rui ėmė­si 2010 m. Pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras gar­bin­gai at­sto­vau­ja me­no mo­kyk­lai bei Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bei res­pub­li­ki­nė­se dai­nų šven­tė­se, Lie­tu­vos va­ka­rų kraš­to dai­nų šven­tė­se, ku­rio­se di­ri­guo­ti kvie­čia­mas ir or­kest­ro va­do­vas S. Sau­ka­las. Or­kest­ras rep­re­zen­tuo­ja sa­vo kraš­tą ir už­sie­ny­je – Lat­vi­jo­je (2013 m.), Vo­kie­ti­jo­je (Zar­be­kas, 2016 m.), Grai­ki­jo­je (2017 m.). Glau­dus ben­dra­dar­bia­vi­mas sie­ja Rie­ta­vo pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­rą su ki­tų Že­mai­ti­jos mies­tų – Plun­gės, Tel­šių, Tau­ra­gės – or­kest­rais, su ku­riais kar­tu da­ly­vau­ja Že­mai­ti­jos kraš­to dai­nų šven­tė­se, pu­čia­mų­jų or­kest­rų fes­ti­va­liuo­se. Or­kest­rui ne­stin­ga ap­do­va­no­ji­mų – 2014 m. Pa­ne­vė­žy­je vy­ku­sia­me Lie­tu­vos pu­čia­mų­jų or­kest­rų čem­pio­na­te Rie­ta­vo pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras bu­vo įver­tin­tas I vie­ta (B ka­te­go­ri­jo­je), o jo va­do­vas S. Sau­ka­las pri­pa­žin­tas ge­riau­siu or­kest­ro di­ri­gen­tu. Šis or­kest­ras – ne­at­ski­ria­ma Rie­ta­vo įvaiz­džio ir rep­re­zen­ta­ci­jos da­lis, o toks šau­nus mu­zi­kan­tų bū­rys ne­ga­lė­tų gy­vuo­ti be kū­ry­bin­gų, at­si­da­vu­sių va­do­vų, ku­rie ne­gai­lė­da­mi lai­ko, ener­gi­jos dir­ba su jau­nai­siais rie­ta­viš­kiais.
Vi­siems an­ge­lams nu­tū­pus sa­vo šei­mi­nin­kų ran­ko­se, gra­žių svei­ki­ni­mų bei lin­kė­ji­mų ne­gai­lė­jo ir at­vy­kę Sei­mo na­riai – Jur­gis Raz­ma, Jo­nas Var­ka­lys bei Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis. Pa­si­sa­kė dva­si­nin­ki­jos at­sto­vai – Tve­rų pa­ra­pi­jos kle­bo­nas kun. Sau­lius Stumb­ra ir Rie­ta­vo gar­bės pi­lie­tis kun. Čes­lo­vas De­gu­tis, ku­ris pa­mi­nė­jo bei ap­do­va­no­jo vi­sus pri­si­dė­ju­sius prie Rie­ta­vo pa­ra­pi­jos se­ne­lių glo­bos na­mų su­kū­ri­mo. Prie šio gra­žaus dar­bo pri­si­dė­jo dau­gy­bė rie­ta­viš­kių bei Lie­tu­vo­je esan­čių ver­sli­nin­kų, ki­tų žmo­nių. Iš­se­kus svei­ki­ni­mo kal­boms, nuo­tai­kin­gą kon­cer­tą žiū­ro­vams do­va­no­jo Re­na­ta ir Dei­vis.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama