Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Naujienos » Naudinga žinoti » Vo­kie­čių ty­ri­mas: Vi­ta­mi­nas D pa­de­da Jums iš­gy­ven­ti

Vo­kie­čių ty­ri­mas: Vi­ta­mi­nas D pa­de­da Jums iš­gy­ven­ti

Di­de­lia­me ty­ri­me, ku­ria­me da­ly­va­vo vi­du­ti­nio ir vy­res­nio am­žiaus vo­kie­čiai, bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tiems, ku­rių or­ga­niz­me bu­vo ypač ma­žai vi­ta­mi­no D, grė­sė ge­ro­kai di­des­nis pa­vo­jus mir­ti nuo vė­žio, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų bei kvė­pa­vi­mo ne­ga­la­vi­mų.

Sau­lės švie­sa, rie­bi žu­vis ir mais­to pa­pil­dai yra pui­kūs bū­dai pa­di­din­ti vi­ta­mi­no D – mais­tin­go­sios me­džia­gos, ku­ri ge­ro­kai ga­li ati­to­lin­ti mir­ties die­ną – at­sar­gas or­ga­niz­me. Pa­skelb­da­mi šią nau­jie­ną anks­čiau, ne­gu ji bu­vo pub­li­kuo­ta lei­di­ny­je „Ame­ri­can Jour­nal of Cli­ni­cal Nu­tri­tion“ (Ame­ri­kos gy­do­mo­sios mi­ty­bos žur­na­le), Vo­kie­ti­jos ty­rė­jai iš Vo­kie­ti­jos vė­žio moks­li­nio ty­ri­mo cen­tro nu­ro­dė ry­šį tarp vi­ta­mi­no D kie­kio or­ga­niz­me ir mir­tin­gu­mo pa­vo­jaus. Be­veik 10 me­tų ste­bė­da­mi di­de­lę 50–74 m. am­žiaus žmo­nių gru­pę ir su­sie­da­mi vi­ta­mi­no D kie­kius jų or­ga­niz­muo­se su jų mir­tin­gu­mo ro­dik­liu, moks­li­nin­kai nu­sta­tė aiš­kiai iš­reikš­tą at­virkš­ti­nį ry­šį tarp mir­ties ri­zi­kos ir vi­ta­mi­no D.
71 proc. di­des­nis mir­tin­gu­mo pa­vo­jus
Žmo­nėms, ku­riems trū­ko vi­ta­mi­no D, grė­sė net 71 proc. di­des­nis mir­tin­gu­mo dėl įvai­rių prie­žas­čių pa­vo­jus, pa­ly­gi­nus su tais žmo­nė­mis, ku­rių or­ga­niz­me bu­vo pa­kan­ka­mas vi­ta­mi­no D kie­kis. Kon­kre­čiai, pa­vo­jus mir­ti nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų šios gru­pės žmo­nėms, ku­riems trū­ko vi­ta­mi­no D, bu­vo di­des­nis 39 proc., mir­ti nuo vė­žio – di­des­nis 42 proc. Šio­je gru­pė­je bu­vo nu­sta­ty­tas net 150 proc. di­des­nis mir­tin­gu­mas nuo kvė­pa­vi­mo li­gų. Vi­si skai­čiai ga­na reikš­min­gi.
Dar vie­nas įro­dy­mas

Vo­kie­čių ty­ri­mas pa­pil­do vis di­dė­jan­tį ty­ri­mų, įro­dan­čių, kad ma­žas vi­ta­mi­no D kie­kis su­si­jęs su pa­di­dė­ju­siu mir­tin­gu­mu, skai­čių. 2012 me­tais lei­di­ny­je „Ame­ri­can Jour­nal of Car­dio­lo­gy“ („Ame­ri­kos kar­dio­lo­gi­jos žur­na­le“) pub­li­kuo­ta­me ty­ri­me pa­brė­žia­ma, kad žmo­nėms, ku­rių or­ga­niz­me bu­vo su­kaup­ta la­bai ma­žai vi­ta­mi­no D, grė­sė 164 proc. di­des­nis pa­vo­jus mir­ti nuo pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio, iš­emi­nės šir­dies li­gos ar­ba dia­be­to, pa­ly­gin­ti su tais, ku­rių krau­jy­je bu­vo pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no D.
Ir nau­jau­sio vo­kie­čių ty­ri­mo, ir ame­ri­kie­čių 2012 m. ty­ri­mo duo­me­ni­mis, vi­ta­mi­no D trū­ku­mas or­ga­niz­me pa­si­reiš­kia, kai jo kie­kis tam­pa ma­žes­nis nei 30 nmol/L.
Pa­mirš­ta mais­tin­go­ji me­džia­ga
Ne taip se­niai gy­dy­to­jai ir mi­ty­bos spe­cia­lis­tai įspė­jo žmo­nes var­to­ti vi­ta­mi­ną D at­sar­giai, įspė­da­mi, kad per di­de­lis jo kie­kis ga­li tu­rė­ti ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Pas­ta­rai­siais me­tais moks­las įro­dė, kad yra prie­šin­gai. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, di­džia­jai da­liai gy­ven­to­jų (įskai­tant ir svei­kus žmo­nes) vi­ta­mi­no D trūks­ta. Be to, nu­sta­ty­ta, kad ši mais­tin­go­ji me­džia­ga yra sau­gi var­to­ti net ir daug di­des­nė­mis do­zė­mis, nei bu­vo re­ko­men­duo­ta anks­čiau.
Šian­dien yra ži­no­ma, kad vi­ta­mi­nas D pa­de­da iš­veng­ti os­te­o­po­ro­zės, skle­ro­zės, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, dia­be­to ir net­gi vė­ži­nių su­sir­gi­mų.
Ge­riau­si vi­ta­mi­no D šal­ti­niai – sau­lė ir rie­bi žu­vis. Šiau­rės Eu­ro­po­je sau­lės švie­sos ne­pa­kan­ka, no­rint gau­ti rei­kia­mą vi­ta­mi­no D kie­kį. Ta­čiau var­to­da­mi pa­pil­dą „D-Pe­arls“, ku­rio kiek­vie­na kap­su­lė ap­rū­pi­na Jū­sų or­ga­niz­mą 40 mik­ro­gra­mais bio­lo­giš­kai ak­ty­vaus vi­ta­mi­no D, leng­vai at­kur­si­te šios mais­tin­go­sios me­džia­gos kie­kį sa­vo krau­jy­je.

Šal­ti­nis: „25-hid­rok­si­vi­ta­mi­no D kon­cen­tra­ci­jų aiš­kios są­sa­jos su mir­tin­gu­mu nuo vi­sų prie­žas­čių, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, vė­žio ir kvė­pa­vi­mo li­gų“
Ben Schöttker, Ul­ri­ke Haug, Lutz Schom­burg, Jo­seph Köhrle, Lau­ra Per­na, Hei­ko Müller, Bernd Hol­lec­zek ir Her­mann Bren­ner
„Ame­ri­can Jour­nal of Cli­ni­cal Nu­tri­tion“, Iš­lei­di­mo da­ta:10.3945/ajcn.112.047712

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama