Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Naujienos » Naudinga žinoti » Dėl pla­čiai pa­pli­tu­sio se­le­no trū­ku­mo ga­li bū­ti kal­ta kli­ma­to kai­ta

Dėl pla­čiai pa­pli­tu­sio se­le­no trū­ku­mo ga­li bū­ti kal­ta kli­ma­to kai­ta

Švei­ca­ri­jos moks­li­nin­kų ko­man­da per­spė­ja, kad kli­ma­to ir dir­vo­že­mio po­ky­čiai ga­li bū­ti se­le­no – žmo­gaus svei­ka­tai bū­ti­no mik­ro­ele­men­to – kie­kio su­ma­žė­ji­mo dir­vo­že­my­je prie­žas­tis. Jų nuo­mo­ne, po­vei­kį ypač tu­rė­tų pa­jus­ti Eu­ro­pa. Šia­me teks­te skai­ty­ki­te apie moks­li­nin­kų ata­skai­tą ir su­ži­no­ki­te, kaip or­ga­ni­nio se­le­no mie­lės ga­li pa­dė­ti iš­lik­ti svei­kam...

Ap­skai­čiuo­ta, kad vie­nam mi­li­jar­dui žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je stin­ga se­le­no – mik­ro­ele­men­to, ku­ris bū­ti­nas žmo­gaus svei­ka­tai. Švei­ca­ri­jos moks­li­nin­kai įspė­ja, kad si­tu­a­ci­ja ga­li dar la­biau blo­gė­ti. Sa­vo prie­lai­das jie grin­džia kli­ma­to kai­tos mo­de­liais, ro­dan­čiais, kaip at­ei­ty­je kli­ma­to ir dir­vo­že­mio po­ky­čiai ga­li su­ma­žin­ti se­le­no kie­kį grū­di­nė­se kul­tū­ro­se.
Dir­vo­že­mio mė­gi­nių ty­ri­mas
Moks­li­nin­kų iš Švei­ca­ri­jos fe­de­ra­li­nio van­dens moks­lų ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to ko­man­da at­li­ko iš­sa­mų dir­vo­že­mio mė­gi­nių, pa­im­tų 1994–2016 me­tais, ty­ri­mą, no­rė­da­mi su­ži­no­ti, kaip se­le­no kie­kis dir­vo­že­mio pa­vir­ši­nia­me sluoks­ny­je kei­tė­si bė­gant lai­kui. Iš­lai­ky­da­mi se­le­no kie­kį dir­vo­že­my­je ir at­si­žvelg­da­mi į 26 kin­ta­mus ap­lin­kos veiks­nius, moks­li­nin­kai su­ge­bė­jo iš­si­aiš­kin­ti, kaip se­le­no kie­kis pa­si­keis iki am­žiaus pa­bai­gos.
La­biau­siai po­vei­kį pa­jus Eu­ro­pa
Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad se­le­no trū­ku­mas ga­li di­dė­ti dėl kli­ma­to po­ky­čių, ku­rie su­ma­ži­no jo kie­kį dir­vo­že­my­je. Jų ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad apie 66 proc. pa­sė­lių že­mės ne­teks se­le­no. Ban­do­ma nu­ma­ty­ti, ku­riuos že­mės ūkio pa­skir­ties plo­tus Eu­ro­po­je ir kai ku­rio­se Jung­ti­nių Vals­ti­jų da­ly­se tai pa­veiks la­biau­siai. Tai dar la­biau pa­blo­gin­tų da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją, kai vie­nas iš sep­ty­nių žmo­nių pa­sau­ly­je ne­gau­na pa­kan­ka­mai šios svar­bios mais­ti­nės me­džia­gos.
Trą­šų pa­pil­dy­mas se­le­nu
Svar­biau­sia at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip pa­si­rū­pin­si­me, kad žmo­nės vi­sa­me pa­sau­ly­je gau­tų svei­ka­tai rei­ka­lin­gą se­le­no kie­kį. Suo­mi­jos vy­riau­sy­bė pri­sta­tė pri­va­lo­mą trą­šų pra­tur­ti­ni­mo se­le­nu pro­gra­mą de­vin­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je, taip siek­da­ma pa­di­din­ti se­le­no kie­kį grū­di­nė­se kul­tū­ro­se. Dėl šios stra­te­gi­jos iš tik­rų­jų su­ma­žė­jo se­le­no trū­ku­mas tarp Suo­mi­jos gy­ven­to­jų. Ta­čiau esa­ma šio me­to­do trū­ku­mų. Ne vi­są se­le­ną, ku­ris de­da­mas į trą­šas, au­ga­lai ab­sor­buo­ja. Ka­dan­gi se­le­nas yra re­tai pa­si­tai­kan­tis ele­men­tas, moks­li­nin­kai ma­no, kad se­le­no at­sar­gos vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­si­baigs grei­čiau nei per 40 me­tų skai­čiuo­jant jau nuo da­bar, tad de­rė­tų nu­trauk­ti šią stra­te­gi­ją, kad tin­ka­miau pa­nau­do­tu­me šiuos ri­bo­tus re­sur­sus.
Pa­pil­dus var­to­ti bū­tų nau­din­giau
Tin­ka­mes­nis bū­das ga­lė­tų bū­ti tab­le­tės su or­ga­ni­nio se­le­no mie­lė­mis – se­le­no šal­ti­niu, – ku­rį žmo­gaus or­ga­niz­mas ab­sor­buo­ja ir pa­nau­do­ja ge­riau­siai. Do­ku­men­tais ga­li­ma pa­tvir­tin­ti, kad 88,7 proc. „Phar­ma Nord“ or­ga­ni­nio se­le­no mie­lė­se („SelenoPrecise“) esan­čio se­le­no yra ab­sor­buo­ja­ma ir 74 proc. pa­si­lie­ka žmo­gaus or­ga­niz­me, o tai ro­do, kad jo bio­lo­gi­nis tin­ka­mu­mas yra ge­ras.

Pa­de­da iš­lik­ti svei­kiems vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms
Prieš ke­le­tą me­tų Šve­di­jos moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą, ku­rio me­tu pa­aiš­kė­jo, kad „SelenoPrecise“ kar­tu su pa­pil­du, pa­va­din­tu „Bio-Qui­no­ne Q10“, kas­dien var­to­ju­siems vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms pa­vy­ko iš­lik­ti svei­kiems leng­viau nei tiems, ku­rie ty­ri­mo me­tu ga­vo pla­ce­bą. Ty­ri­mas („KiSel-10“) bu­vo pub­li­kuo­tas Tarp­tau­ti­nia­me kar­dio­lo­gi­jos žur­na­le 2013 me­tais.
Nuo se­le­no pri­klau­so­mi fer­men­tai
Žmo­gaus or­ga­niz­me yra 25–30 skir­tin­gų nuo se­le­no pri­klau­so­mų fer­men­tų, va­di­na­mų se­le­no bal­ty­mais, ku­rie ne­ga­li tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti be se­le­no. Šie se­le­no bal­ty­mai at­sa­kin­gi už to­kias or­ga­niz­mo funk­ci­jas:
• imu­ni­nę ap­sau­gą
• skyd­liau­kės funk­ci­ją (me­ta­bo­liz­mas)
• ląs­te­lių ap­sau­gą
• rep­ro­duk­ci­ją (vai­sin­gu­mas)
Tam tik­ras kie­kis se­le­no mums rei­ka­lin­gas kas­dien, kad pri­so­tin­tų se­le­no bal­ty­mus ir leis­tų jiems nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti. Nuo­lat dis­ku­tuo­ja­ma, koks tiks­lus kie­kis rei­ka­lin­gas, kad pa­vyk­tų lik­ti svei­kam. Di­džio­ji da­lis eks­per­tų su­tin­ka, kad tai yra apy­tiks­liai 70–100 mik­ro­gra­mų per die­ną, o gal­būt ir šiek tiek dau­giau.
Dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­te ras­ti ap­si­lan­kę ad­re­su www.pharmanord.com

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama