Žemaitijoje planuojama atkurti aukštapelkę
Savaitės pradžioje Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija paskelbė, jog, siekdama prisidėti prie kovos su klimato kaita, pasiryžo atkurti parke esančią aukštapelkę. Darbai turėtų prasidėti jau netrukus. Stebėti, kaip atsikuria aukštapelkė, galės visi norintys, nes įgyvendinimo metu bus pastatytas visiems prieinamas apžvalgos bokštelis.
Per pastarąjį šimtmetį pelkėtų žemių Lietuvoje sumažėjo kone dvigubai. Kadaise bauginusios kryžiuočius ir gelbėjusius lietuvius nuo priešo, šiandien pelkės yra itin pažeidžiamos. Nusausintos pelkės pačios nebeatsikuria – jos gali tapti ne tik taršos šaltiniu, bet ir didina šiltnamio efektą! Dėl šių priežasčių ir vykstančiai klimato kaitai paskatinus, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vykdomi pelkių atkūrimo darbai.
Dalis Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės buvo nusausinta rankiniu būdu ir iki 1936 metų čia kastos durpės. Durpių gavyba buvo atnaujinta 1960–1972 metais, aplink pelkę iškasus gilius vandens nutekėjimo griovius, o ją pačią suskaidžius sausinamaisiais kanalais. Šios veiklos pasekmė – durpių mineralizacija, vasarą išdžiūstantis pelkės paviršius, pakitusi augalų rūšių sudėtis, išnykusios kai kurios aukštapelkėms būdingos rūšys.
Nors didžioji dalis aukštapelkės teritorijos jau yra išdžiūvusi, vis dar yra išlikusios aukštapelkėms būdingos augalų bendrijos bei dalis rūšių. Įvertinę, kad dar yra galimybė atkurti šį unikalų gamtos lopinėlį, ŽNP direkcijos darbuotojai ėmėsi šios pelkės vandens lygio atkūrimo darbų.
„Užpelkių telmologinis draustinis yra ypatinga vieta Žemaitijos nacionaliniame parke. Tai vienintelė vieta parko teritorijoje, kur gali atsikurti aukštapelkė. Ši vieta svarbi ne tik žmonėms, bet ir daugeliui augalų ir gyvūnų, kuriems reikia, kad pelkė gyvuotų. Pelkė namais šiuo metu yra tapusi tokioms Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų rūšims kaip skiauterėtasis tritonas, plačioji dusia, dvijuostė nendriadusė, šarvuotoji skėtis. Tikimės, kad atkūrus pelkės hidrologinį režimą, šių rūšių pelkėje tik padaugės“, – sakė ŽNP atstovas Paulius Mika, atsakingas už Užpelkių pelkės vandens lygio atkūrimo darbus.
Tam, kad pelkė atsistatytų, iškastuose grioviuose bus statomos užtvaros, kurios sulaikys tekantį vandenį ir prilaikys jį pelkėje iki tam tikro lygio. Tikimasi, kad tokiu būdu pelkėje susikaupęs vanduo sudarys palankias sąlygas pelkiniams augalams augti. „Prieš daugiau nei 50 metų žmogus, įsiveržęs į šį gamtos kampelį, padarė didžiulę žalą gamtai, ir ji pati susitvarkyti nebegeba, todėl mūsų tikslas – jai šiek tiek pagelbėti“, – teigė P. Mika.
Rezultatai turėtų pradėti ryškėti po kelerių metų, tačiau pelkės vandens lygis iki pradinio sugrįš tik po keliasdešimties metų. Stebėti, kaip atsikuria aukštapelkė, galės visi norintys, nes įgyvendinimo metu bus pastatytas visiems prieinamas apžvalgos bokštelis. Pasak specialisto, atsikūrus išskirtinei ekosistemai, tuo pačiu bus mažinamos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
„Pirmieji darbai Žemaitijos nacionaliniame parke plytinčioje pelkėje prasidės jau ateinančiais metais. Stengtis tikrai verta. Vis dėlto gyvos, aktyvios pelkės yra žemės inkstai, padedantys mažinti klimato kaitos spartą“, – sakė P. Mika.
Parengta pagal naturalit.lt ir ŽNP inf.