Kaimuose naikinami medicinos punktai – bus teikiama mobili medicininė pagalba namuose
Penktadienį vykusiame Rietavo savivaldybės Sveikatos ir socialinės paramos komiteto posėdyje sulaukta Labardžių kaimo bendruomenės atstovių ir Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovės Birutės Kerpienės bei vyr. buhalterės Stanislavos Klovienės. Posėdžio metu ilgai diskutuota dėl sprendimo, kuriuo numatyta likviduoti Giliogirio, Labardžių, Liolių ir Žadvainių kaimuose esančius medicinos punktus.
Medicinos punktą Daugėduose nuspręsta išlaikyti
Šiuos keturis medicinos punktus išlaikė VšĮ Rietavo PSPC ir UAB „Rietavo šeimos daktaras“. Nuo šių metų liepos 1 dienos UAB „Rietavo šeimos daktaras“ nutraukė sutartį dėl lėšų skyrimo medicinos punktų išlaikymui kaimo vietovėse. Iki sutarties nutraukimo ši įstaiga mokėjo Rietavo PSPC priedą už prie minėtos įstaigos prisirašiusių gyventojų aptarnavimą. Pridėjus gautą priedą prie gaunamų pajamų, Rietavo PSPC pavykdavo kaimuose esančius punktus išlaikyti. Pavyzdžiui, Giliogiryje rugsėjo 1-osios duomenimis, prisirašiusių prie įstaigos pacientų skaičius siekė 30 gyventojų (gaunamos pajamos per mėnesį – 39 Eur), Labardžiuose – 70 gyventojų (pajamos – 91 Eur), Lioliuose – 42 (pajamos – 55 Eur), Žadvainiuose – 29 (pajamos – 38 Eur). Anot B. Kerpienės, mintis apie šių punktų likvidavimą puoselėjama jau daug metų, kadangi gaunamos nedidelės pajamos, o norint išgyventi reikia žiūrėti, kas pelninga, o kas nuostolinga. Didelė problema yra ir darbuotojų atlyginimų kėlimas, nes tam atskirai lėšų nėra skiriama, viskas priklauso nuo prie įstaigos prisirašiusių pacientų skaičiaus.
Įstaiga skaičiavo, kiek jai kainuoja šių 4 naikinamų medicinos punktų išlaikymas. Deja, išlaidos gerokai didesnės negu gaunamos pajamos. Rietavo PSPC skaičiavimais, uždarius medicinos punktus, per metus susitaupytų 9 144 Eur, o tada būtų galima galvoti apie darbuotojų atlyginimų kėlimą. Nuskriausti neliks ir prie UAB „Rietavo šeimos daktaras“ prisirašę gyventojai, nes minėta įstaiga gavo automobilį, tad jie prisiima visą atsakomybę už pacientų aprūpinimą reikiama medicinine pagalba.
Tiesa, Daugėdų medicinos punkte prisirašiusiųjų prie įstaigos yra 110, todėl daugėdiškių šios naujovės nepalies. „Kaip medikai, mes suprantame, kad medicinos punktai reikalingi. Aš pati apsiimu šį punktą prižiūrėti, nes didžioji dalis gyventojų prisirašę būtent prie mūsų įstaigos. Ten teikiu visą reikiamą pagalbą, tikiuosi, kad pavyks ir daugiau žmonių pritraukti. Norime kaip įmanydami šį punktą išlaikyti, ieškome finansavimo, bandysime gauti lėšų per paramas, projektus“, – aiškino B. Kerpienė.
Alternatyva medicinos punktams – mobili pagalba namuose
Kaimų gyventojai, uždarius punktus, be pagalbos nebus palikti – kaip alternatyvą PSPC ketina teikti mobilias medicinos paslaugas. Šiais metais įstaiga įgyvendino projektą „Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro veiklos efektyvumo didinimas“, pagal kurį įstaiga įsigijo automobilį šeimos medicinos paslaugų teikimui namuose. Paslaugos namuose bus teikiamos dviem būdais – kviečiant gydytoją arba bendrosios praktikos slaugytoją. Atskira tema – neįgaliųjų priežiūra. Jeigu nereikės būtinosios pagalbos, jie bus lankomi pagal sudarytą grafiką. Esant sunkiai ligonio būklei, gydytoja rekomenduoja nieko nelaukti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Kaip planuojate šią naują paslaugą išlaikyti? Žiūrint į jūsų pateiktus skaičius, arba jūs nesiruošiate niekur važiuoti tuo automobiliu, arba, jei važiuosite kaip priklauso, pinigų vis tiek trūks. Ar nebus taip, kad išlaidos bus dar didesnės, kai reikės važiuoti atskirai į kiekvieną vienkiemį? Nesinori, jog vėliau sakytumėte, kad trūksta pinigų transporto išlaidoms padengti“, – sakė savivaldybės meras Antanas Černeckis. Jis prisiminė, kad su mobilia pagalba namuose praktikos jau turima – analogišką situaciją išgyveno Pelaičių kaimo gyventojai. Nors iš pradžių žmonėms medicinos punkto panaikinimas buvo skaudus smūgis, tačiau aplinkiniams kaimams situacija pagerėjo, nes niekur nereikia eiti, pagalbą jie gauna namuose. Kiek sunkiau su tuo susitaikė netoli medicinos punkto gyvenę žmonės, kuriems jis buvo ranka pasiekiamas.
Labardiškiai jaučiasi kaip nuogi įmesti į dilgėles
Komiteto posėdyje dalyvavo Labardžių bendruomenės pirmininkė Loreta Jurkienė ir kitos bendruomenės atstovės. Komiteto nariams įteiktas bendruomenės „Mūsų Labardžiai“ raštas, kuriame išreikštas prašymas, jog medicinos punktas veiktų 3 dienas per savaitę po keletą valandų, kad žmonės turėtų galimybę ateiti susileisti vaistų, gauti reikiamą medicininę pagalbą, nes ne visi gyventojai turi galimybę nukeliauti į Rietavą. „Aš, kaip gydytoja, suprantu, kad medicinos punktas kaime yra šviesulys. Kaip įstaigos vadovė, matau realią situaciją – pinigų nėra, nes už vieną prisirašiusį gyventoją gauname 1,30 Eur per mėnesį. Noriu, kad mano darbuotojai gautų orų atlyginimą, o jis šiuo metu toks nėra“, – sakė B. Kerpienė. Žvelgiant į skaičius, rugsėjo mėnesį Labardžių medicinos punkte registruoti 24 apsilankymai, dirbta 4 kartus per mėnesį.
Bendruomenės atstovių nuomone, jeigu kaime yra medicinos punktas, jis turi aptarnauti visus atėjusius, nesvarbu, prie kurios įstaigos jie yra prisirašę. „Jeigu kaime yra patalpos ir jose teikiamos kokios nors paslaugos, mes manėme, kad jos skirtos visiems kaimo žmonėms. Mūsų kaimui bet koks uždarymas yra labai skaudus“, – sakė viena iš labardiškių. Taip būdavo seniau, bet šiuo metu, deja, realybė jau kitokia. Kaimuose esantis medicinos punktas neprivalo aptarnauti žmonių, prisirašiusių prie kitų medicinos paslaugas teikiančių įstaigų. „Taip sakyti pacientams yra negražu, tačiau tokia yra realybė. Būtinoji pagalba teikiama nemokamai visiems, kam jos prireikia. Ji bus teikiama ir toliau, nesvarbu, prie kurios įstaigos žmogus bus prisirašęs“, – ramino B. Kerpienė.
L. Jurkienė svarstė, kad galbūt medicinos punktas atsigautų pradėjus vykdyti jame švietėjišką veiklą, vesti paskaitas, mokymus pagal įvairias sveikatos ugdymo programas. Galbūt tokiu būdu pavyktų pritraukti ir daugiau pacientų. Atsakyta, kad už švietėjiškų programų vykdymą atsakingas Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, tačiau, kad jis vykdytų įvairias veiklas, reikalingas ir žmonių aktyvumas.
Diskusijų būta įvairių – svarstyta palikti medicinos punktą tik pereinamajam laikotarpiui, kol žmonės pripras prie naujos paslaugos arba palikti esamas patalpas, kad gydytoja atvažiuotų pas pacientus bent kartą per mėnesį jų pakonsultuoti. Galiausiai nutarta, kad nelieka kitos išeities, kaip pratinti gyventojus prie mobilios pagalbos namuose. Apie tai su žmonėmis plačiau bus kalbama susitikimų metu. Svarbiausias tikslas – kad mobili pagalba būtų efektyviai teikiama, o ne tik gražiai aprašyta popieriuje. „Niekada nepereisime prie naujovių, jeigu joms priešinsimės. Mobili pagalba yra labai gerai, tik klausimas, kiek mes ja naudosimės“, – sakė Vilija Razmienė.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Anot B. Kerpienės (dešinėje) keturių medicinos punktų kaimuose išlaikymas gerokai viršija gaunamas pajamas.