Sekmadienis, 2019 m. lapkričio 17 d.

Už pa­gal­bą gel­bė­jant žy­dus – ap­do­va­no­ji­mas iš Pre­zi­den­to ran­kų

Kas­met, rug­sė­jo mė­ne­sį, mi­nint Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­ną, pa­ger­bia­mas per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą nu­žu­dy­tų Lie­tu­vos pi­lie­čių žy­dų at­mi­ni­mas. To­mis die­no­mis pa­ger­bia­mi ir žy­dų gel­bė­to­jai, ku­rie prie­ši­no­si oku­pa­ci­niam re­ži­mui ir ne­pai­sy­da­mi mir­ti­no pa­vo­jaus gel­bė­jo pa­smerk­tuo­sius. Rug­sė­jo 20-ąją Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to rū­muo­se šį ap­do­va­no­ji­mą at­si­ė­mė ir Mar­ty­no Be­dau­kio įduk­ra, Rie­ta­ve gy­ve­nan­ti Zi­ta Pe­la­gė­ja Bu­tai­tė.

Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da ap­do­va­no­jo as­me­nis, ku­rie ne­pai­sy­da­mi mir­ti­no pa­vo­jaus sau ir šei­mai, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gel­bė­jo žy­dus nuo na­cių ge­no­ci­do. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu M. Be­dau­kis (po mir­ties) ap­do­va­no­tas Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi. At­kū­rus Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bę, 1992–2018 m. Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Ga­o­no žy­dų mu­zie­jaus siū­ly­mu Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi ap­do­va­no­ti 1 467 Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ne­pa­bū­gę grė­su­sio pa­vo­jaus ir kar­tu su ar­ti­mai­siais iš­gel­bė­ję gy­vy­bę ne vie­nam sa­vo kai­my­nui, drau­gui ar ne­pa­žįs­ta­ma­jam. Šie­met Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da ap­do­va­no­jo 38 as­me­nis, iš ku­rių tik 4 su­lau­kė šių die­nų – ki­tiems ap­do­va­no­ji­mas ati­te­ko po mir­ties.
Plun­gės r. gy­ve­nu­siems žy­dams pui­kiai ži­no­ma Šar­ne­lės kai­mo Juo­zo ir Bro­nis­la­vos Strau­pių šei­ma. 1941 m. lie­pos mė­ne­sį lik­vi­da­vus Al­sė­džių ge­tą, lai­ki­nai bu­vo pa­lik­ta tik kai­lia­dir­bio Fak­to­riaus šei­ma, kol baigs dirb­ti iš ap­lin­ki­nių kai­mų vals­tie­čių su­vež­tus kai­lius. J. Strau­pis su­gal­vo­jo šios šei­mos gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją, at­ga­ben­da­mas juos į Šar­ne­lės kai­mą pas pa­žįs­ta­mus ūki­nin­kus. Iš­mai­tin­ti to­kį bū­rį žmo­nių bu­vo sun­ku, tad į pa­gal­bą su­sku­bo ki­ti Al­sė­džių apy­lin­kių vals­tie­čiai, tarp jų ir M. Be­dau­kis, tu­rė­jęs apie 70 hek­ta­rų že­mės. Jis su šei­ma pri­kep­da­vo duo­nos, ke­pa­lus su­krau­da­vo į ve­ži­mo ga­lą, ap­krau­da­vo šiau­dais, ant jų pa­so­din­da­vo tre­jų me­tų įduk­rą ir vež­da­vo į Strau­pio ir ki­tų žy­dus slaps­čiu­sių vals­tie­čių na­mus. Raš­tuo­se ran­da­ma in­for­ma­ci­jos, kad M. Be­dau­kis žy­dus šel­pė ne tik mais­to pro­duk­tais, bet ir dra­bu­žiais. Šios šei­mos ir ki­tų kai­mo gy­ven­to­jų dė­ka iš Al­sė­džių ir Tel­šių ge­to bu­vo iš­gel­bė­ti 25 žmo­nės. Ap­do­va­no­ji­mą at­si­ė­mu­si Z. P. Bu­tai­tė sa­kė, kad jos įtė­vis Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo 1953 m. M. Be­dau­kis bu­vo ge­ras žmo­gus, ūki­nin­kas, pa­dė­da­vo ma­ža­že­miams, ją įsi­duk­ri­no ir už­au­gi­no nuo ma­žu­mės. Kiek vė­liau, at­ėjus Ta­ry­bi­nei val­džiai, dve­jus me­tus bu­vo iš­trem­tas.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Rietaviškė Z. P. Butaitė su šalies Prezidentu G. Nausėda.

Komentarai
Kiti straipsniai