Plungės rajonas Lietuvos savivaldybių indekse išlaikė pozicijas
Plungės rajono savivaldybė šiemet užima 16-17 vietas Lietuvos mažųjų savivaldybių indekse, ji surinko tiek pat balų kaip ir Kretingos r. savivaldybė. Pernai Plungės r. buvo panašioje pozicijoje, su keletu savivaldybių ji dalijosi 14-17 pozicijas iš 54 savivaldybių.
Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Palyginti su kitomis savivaldybėmis, geriausiai įvertintos „Švietimo“ ir „Turto valdymo“ sritys, prasčiau nei vidutiniškai – „Komunalinės paslaugos“, „Transportas“ ir „Administracija.“
Plungės r. savivaldybė turi efektyviai veikianti švietimo tinklą. Vienam mokiniui teko 11,9 kv. m – mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (17,6 kv. m). Taip pat buvo taupomos lėšos, savivaldybės skiriamų lėšų santykis su mokymo lėšomis buvo pats mažiausias – 24,2 proc.
Plungės r. savivaldybės administracija palyginus maža. Tūkstančiui gyventojų teko 6,2 užimtos pareigybes, kai vidutiniškai – 7,6. Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas, sudarąs 6,6 proc. išlaidų Palyginimui – vidutinė savivaldybės administracijos išlaikymo kaina siekė 8 proc.
Plungės r. savivaldybė buvo nustačiusi 0,5 proc. nekilnojamo turto mokesčio tarifą (tai – mažesnis nei vidutinis 0,7 proc. tarifas). Tačiau nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs ir siekė 3 ir 4 proc. Šiuos mokesčius peržiūrėjus, galėtų pagerėti savivaldybės „Mokesčių“ srities vertinimas. Vidutinė verslo liudijimų kaina, siekusi 99 eurus, buvo šiek tiek didesnė nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (96 eurai). Išduotų verslo liudijimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų (39,3), buvo mažesnis nei vidutinis (41).
Didesnė nei vidutinė verslo liudijimų kaina galėjo turėti įtakos darbo rinkos rodiklių prastėjimui. Nors nedarbas sieke 7,1 proc. ir buvo mažesnis už vidutinį (9,7 proc.), tačiau augo 0,6 proc. – sparčiau nei vidutiniškai (0,4 proc.) Nors ilgalaikių bedarbių dalis (20,5 proc. visų bedarbių) buvo mažesnė už vidutinę (28,6 proc.), tačiau ji taip pat augo 2,4 proc., kai vidutiniškai savivaldybėse ilgalaikių bedarbių mažėjo 0,2 proc.
Gerai vertinta, kad savivaldybė neturėjo jai priklausančių pirminės sveikatos priežiūros centrų. Šeimos gydytojo paslaugas tenkino privatus sektorius.
Kaip ir praeitais metas, silpnesniam rezultatui „Transporto“ srityje įtakos turėjo tai, kad 2018 m. nė vienas konkursas, skirtas viešojo transporto maršrutams, nebuvo skelbtas viešai.
„Puiku, kad Plungėje ilgalaikių bedarbių yra mažiau nei vidutiniškai savivaldybėse – ilgiau kaip pusę metų ar metus darbo neturėjo kas penktas bedarbis. Turime savivaldybių, kai tokių bedarbių yra kas antras“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
LLRI inf.