Dėl su­si­ža­lo­ju­sio dai­li­dės nu­teis­tas di­rek­to­rius: dar­bų sau­gos pa­žei­di­mas bu­vo

Ne­lai­mė Bab­run­go se­niū­ni­jos Ruo­lai­čių kai­me esan­čios rąs­ti­nių na­mų su­rin­ki­mo ben­dro­vės UAB „Lo­me­ras“ ce­che įvy­ko 2018 me­tų lie­pos 30-ąją. Tą ry­tą maž­daug iš po­ros met­rų aukš­čio kri­to ir sun­kiai gal­vą su­si­ža­lo­jo dai­li­dė A. P. (gim. 1954 m.). Dėl dar­bų sau­gos ir svei­ka­tos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų (Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 176 str. 1 d.) bu­vo ap­kal­tin­tas mi­nė­tos įmo­nės di­rek­to­rius plun­giš­kis Žy­gi­man­tas Stat­ke­vi­čius (gim. 1970 m.). Spa­lio 16 die­ną Plun­gės apy­lin­kės teis­mas jam pa­skel­bė nuosp­ren­dį: vy­ras yra kal­tas ir mo­kės ne vie­ną tūks­tan­tį eu­rų bau­dos.

Ne­tin­ka­mas dar­bų or­ga­ni­za­vi­mas

Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja nu­sta­tė, jog lie­pos 30 die­ną UAB „Lo­me­ras“ dar­buo­to­jai dir­bo su­ren­kant rąs­ti­nio na­mo an­trą aukš­tą: dai­li­dė A. P., sto­vė­da­mas ant ko­pė­čių po­ros met­rų aukš­ty­je, elek­tri­niu gran­di­ni­niu pjūk­lu da­rė įpjo­vą rąs­te ki­to rąs­to įlei­di­mui, o D. S., sto­vė­da­mas ant grin­dų, elek­tri­niu šli­fuok­liu šli­fa­vo su­mon­tuo­tus sie­no­jus. Ne­tru­kus D. S. iš­gir­do bumb­te­lė­ji­mą ir at­si­su­kęs pa­ma­tė ant grin­dų gu­lin­tį A. P. Pas­ta­ra­sis bu­vo pra­ra­dęs są­mo­nę, ne­kal­bė­jo ir ne­ju­dė­jo. Apie įvy­kį dar­bi­nin­kai te­le­fo­nu pra­ne­šė iš­vy­ku­siam di­rek­to­riui Ž. Stat­ke­vi­čiui, šis iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir ne­tru­kus par­vy­ko į rąs­ti­nių na­me­lių su­rin­ki­mo ce­chą. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai nu­ken­tė­ju­sį­jį iš­si­ve­žė į Plun­gės li­go­ni­nę, pas­kui žmo­gus gy­dy­mui per­vež­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę. Iš­ty­rę ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be prie­žas­tis, dar­bo ins­pek­to­riai kon­sta­ta­vo, jog bu­vo ne­tin­ka­mas dar­bų or­ga­ni­za­vi­mas.

Kal­ti­ni­mas

UAB „Lo­me­ras“ di­rek­to­rius bu­vo ap­kal­tin­tas dėl dar­bų sau­gos ir svei­ka­tos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų: bū­da­mas darb­da­viu, jis dai­li­dei A. P. pa­sky­rė tęs­ti dvie­jų aukš­tų rąs­ti­nio na­mo su­rin­ki­mą, tin­ka­mai ne­įver­ti­nęs ri­zi­kos dar­buo­to­jų sau­gai ir svei­ka­tai, ne­inst­ruk­ta­vęs jo dar­bo vie­to­je apie pa­vo­jin­gus ri­zi­kos veiks­nius, ne­pa­ren­gęs ir ne­su­pa­žin­di­nęs su sta­ty­bos dar­bų tech­ni­niu pro­jek­tu, ne­pa­si­rū­pi­nęs pa­sto­lių įren­gi­mu, ne­iš­da­vęs tin­ka­mų dar­bo prie­mo­nių, ne­kon­tro­lia­vęs dir­žų pri­si­se­gi­mo, dėl ko ir įvy­ko ne­lai­mė. Tai – ty­či­nis nu­si­kal­ti­mas, nu­ma­ty­tas BK 176 straips­nio 1 da­ly­je.

Nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­ma­tė nei dir­žų, nei pa­sto­lių

Nu­ken­tė­ju­sy­sis A. P. pa­sa­ko­jo, jog įmo­nė­je „Lo­me­ras“ dai­li­de dir­bo apie pus­tre­čių me­tų. Lem­tin­gą die­ną an­ga­re su­si­rin­ki­nė­jo rąs­ti­nį na­mą. Bu­vo trys rąs­ti­nin­kai ir šli­fuo­to­jas. Mi­nė­jo, jog bu­vo karš­ta, jis ko­pė­čio­mis pa­si­li­po į maž­daug 2 met­rų aukš­tį ir dir­bo at­si­sto­jęs ant 5 cm sto­rio len­tos, ku­rią pats pa­si­dė­jo. „Dė­jo­me va­di­na­muosius il­gi­nius. Aš tu­rė­jau rąs­tus at­si­žy­mė­ti, pa­da­ry­ti įpjo­vas elek­tri­niu pjūk­lu“, – pa­sa­ko­jo nu­ken­tė­ju­sy­sis. Kas nu­ti­ko, kad jis stai­ga kri­to ir tren­kė­si į be­to­ni­nes grin­dis, ne­pri­si­minė.
Sun­kią gal­vos trau­mą – kau­ko­lės lū­žį – pa­ty­ręs plun­giš­kis po gy­dy­mo sa­kė sun­kiai gir­din­tis vie­na au­si­mi, jam gal­vo­je nuo­lat ūžia. Bet ci­vi­li­nio ieš­ki­nio dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo ne­reiš­kė ir dėl ne­lai­mės nie­ko ne­kal­ti­no.
Pa­klaus­tas dėl dir­žų, A. P. svars­tė, kad ne­bu­vo kur jų pri­si­riš­ti ir net ne­ži­no­jo, ar jie iš­vis bu­vo. Į klau­si­mą, kiek kar­tų bu­vo in­struk­tuo­tas, pri­si­mi­nė, jog tik vie­ną kar­tą prieš įsi­dar­bi­nant bu­hal­te­rė jam lie­pė pa­si­ra­šy­ti po in­struk­ta­žu. Tvir­ti­no, jog darb­da­vys jo nesu­pa­žin­di­no, kaip sau­giai at­lik­ti pa­sta­to mon­ta­vi­mą dar­bo vie­to­je. Jo­kių ste­la­žų ar pa­sto­lių su ra­tu­kais ne­ma­tė. Esą vi­sa­da dir­bo taip – pa­si­li­pęs ant len­tos.

Di­rek­to­rius kal­tės ne­pri­pa­ži­no

Įmo­nės „Lo­me­ras“ di­rek­to­rius Ž. Stat­ke­vi­čius kal­tės ne­pri­pa­ži­no, pra­šė jį iš­tei­sin­ti. Pa­sa­ko­jo, jog tą ry­tą dar­be A. P. ne­kaip at­ro­dė, net­gi siū­lęs jam va­žiuo­ti na­mo. Dai­li­dė at­sa­kęs, kad po me­ti­nių toks esan­tis, bet esą jam vis­kas ge­rai. Ta­da di­rek­to­rius iš­va­žia­vo, ir ne­tru­kus įvy­ko ne­lai­mė.
Ž. Stat­ke­vi­čius sa­kė bu­vo pa­aiš­ki­nęs dai­li­dei, kaip dirb­ti, bu­vo sa­kęs ant len­tos ne­lip­ti. In­struk­ta­vo esą pats, o ne bu­hal­te­rė. Mo­ky­mus ti­ki­no ve­dęs, ap­sau­gos prie­mo­nes sa­kė ir­gi pats iš­duo­da­vęs, bet šal­mų dar­buo­to­jai ne­nau­do­jo – bū­da­vo ne­pa­to­gu. Sau­gos dir­žų ir­gi ne­nau­do­jo, nes ne­aukš­tai te­dirb­da­vo. Jei rei­kė­da­vo at­lik­ti įpjo­vas rąs­te aukš­čiau, kai kon­struk­ci­ja su­tvir­tin­ta, – dar­buo­to­jai tu­rė­jo rąs­tus nu­si­kel­ti spe­cia­liu kra­nu, va­di­na­mu „tel­fe­riu“, ant jo­kių len­tų lip­ti ne­rei­kė­jo. „Čia vis­kas iš tin­gė­ji­mo. Aš ne­tu­riu iš ko prie kiek­vie­no dar­buo­to­jo dar po pri­žiū­rė­to­ją pa­sta­ty­ti!“ – dėl ne­lai­min­go įvy­kio kal­bė­jo Ž. Stat­ke­vi­čius. Po įvy­kio nu­ken­tė­ju­sia­jam jis da­vė 2 tūkst. eu­rų gy­dy­mo iš­lai­doms. Bu­vo įsi­ti­ki­nęs, jog sau­gios dar­bo są­ly­gos bu­vo už­tik­rin­tos, bet pats nu­ken­tė­ju­sy­sis el­gė­si ri­zi­kin­gai.

Teis­mas sky­rė bau­dą

Spa­lio 16 d. Plun­gės apy­lin­kės teis­mas pa­skel­bė, jog kal­ti­na­mo­jo Ž. Stat­ke­vi­čiaus kal­tė yra pil­nai įro­dy­ta, o jo pa­si­rink­ta gy­ny­bi­nė tak­ti­ka ne­pri­pa­žin­ti kal­tės ver­tin­ti­na sie­ki­mu iš­veng­ti bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės.
Už ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mą, nu­ma­ty­tą BK 176 straips­nio 1 da­ly­je (pa­žeis­ti dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos rei­ka­la­vi­mai, dėl ko įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas dar­be), anks­čiau ne­teis­tam Ž. Stat­ke­vi­čiui skir­ta 100 MGL dy­džio bau­da, t. y. 5000 eu­rų. Šią su­mą nu­teis­ta­sis tu­ri su­mo­kė­ti per 5 mė­ne­sius. Taip pat iš jo pri­teis­ti 1662 eu­rai „Sod­rai“ už A.P. iš­mo­kė­tą li­gos iš­mo­ką. Nuosp­ren­dis dar ga­li bū­ti ap­skųs­tas.

Li­na MOTUŽIENĖ