Rietavas vėl pirmasis Lietuvoje!
Rugsėjo 16 dieną Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre vyko projekto „CO2 mažinimas logistikoje“ (LCL – Low Carbon Logistics) baigiamoji konferencija, kurioje buvo pristatomi tarptautinių partnerių ir Rietavo savivaldybės pasiekti rezultatai, pasidalinta ateities perspektyvomis dėl CO2 emisijų mažinimo bei galimybė iš arčiau pamatyti moderniausiais technologiniais sprendimais aprūpintą išmanųjį hibridinį (Intelligent Plug in Hybrid) krovininį automobilį – pirmąją tokio tipo transporto priemonę Lietuvoje.
Pasinaudojant tarptautinių „Low Carbon Logistics“ iniciatyvos partnerių patirtimi, buvo tyrinėjamos geriausios Europos šalių praktikos siekiant mažinti vidutinio ir sunkaus transporto poveikį miestų taršos, triukšmo, intensyvumo aspektais. Rietavo savivaldybė drauge su Rietavo turizmo ir verslo informacijos centru ryžosi prisijungti prie LCL (netaršios logistikos) partnerių projekto siekdami įgyti patirties įgyvendinant konkrečias taršos mažinimo priemones.
Projekto konsultantas Ugnius Savickas kalbėjo, kad kelių transportas yra reikšmingiausias taršos šaltinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoje, apimantis visas transporto rūšis (autobusus, keleivinius automobilius, lengvus krovininius automobilius, motociklus, motorolerius). Kadangi nesame pajėgūs mažinti transporto priemonių skaičiaus, šia iniciatyva buvo siekiama šviesti visuomenę ir demonstruoti draugiškos aplinkai kuro rūšies transportą kaip tinkamiausią alternatyvą. LCL projektu pradėtos mažai teršalų išskiriančios logistikos struktūrų steigimo iniciatyvos penkiose Pietų Baltijos (PB) regiono vietose (9 projekto partneriai ir 2 asocijuoti partneriai), suteikiant gerųjų praktikų pavyzdžius, kurie pritaikyti projekto regionuose. Projekto metu atlikta prielaidų analizė (transporto srautai, prekių rūšys, veiklos kryptys ir kt.), jungtinis mažai anglies dioksido išskiriančios logistikos koncepcijos vystymas PB. Bendradarbiaujant su partneriais, parengtos miestų/regionų koncepcijos, veiklos planai ir ilgalaikės strategijos, pritaikytos pagal vietos poreikius. Taip pat įgyvendintos 5 pilotinės/eksperimentinės priemonės skirtingose Baltijos regiono vietovėse – Rietave, Neringoje, Olofstrome (Švedija), Bad Doberane (Vokietija) ir Stargarde (Lenkija). Suburta tarptautinė ekspertų komanda, kuri dalijasi sukauptomis žiniomis, patirtimis ir pagalba konkretiems regionams žaliosios logistikos įgyvendinimo klausimais, įvykdyti tarptautiniai mažiau taršios logistikos apdovanojimai.
Baigiamojoje konferencijoje sveikinimo žodį tarė savivaldybės meras Antanas Černeckis. „Kalbame apie globalius dalykus, bet suvokiame, kad šie dalykai susidaro iš labai smulkių, vietos reikalų. Rezultatas dvipusis: projekto vykdymas privertė nemažai žmonių susimąstyti, suvokti, apie kokias problemas kalbame, ir kita dalis – konkretus įrankis, automobilio įsigijimas. Automobilis yra puikus pavyzdys, parodantis, nuo ko reikia pradėti daryti darbus, kad būtų suvoktas problemos dydis ir esmė. Manau, kad ne tik Rietavo, bet ir kitų miestų, šalių žmonių galvose susidarė rimtesnis požiūris į aplinkos taršą. Tikiu, kad iš tokių pavyzdinių projektų išsivystys dideli projektai ir programos valstybiniu mastu“, – kalbėjo meras. A. Černeckis padėkojo visiems projekto partneriams ir dalyviams, atlikusiems ilgą ir sunkų darbą.
Bendrą viso projekto perspektyvą aptarė projekto vadovė Torun Israelsson. Ji minėjo, kad didžiausias keliamas iššūkis buvo klimatas ir jo krizė bei kaip transportas įtakoja klimato pokyčius. Buvo siekiama padaryti transportą nepriklausomą nuo kietojo kuro. Nuo 2013 m. prasidėjo itin spartus taršos didėjimas, o tai įtakojo prekyba internetu, tad projekto eigoje buvo ieškoma būdų, kaip būtų galima pristatyti prekes pakeičiant kuro rūšį – kaip aplinkosaugos problemas galėtų išspręsti krovininiai elektriniai dviračiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje tirta infrastruktūra dviračių važiavimui ir kelių maršrutų optimizavimui, Vokietijoje sukurtos stotelės kroviniams-prekėms, kuriose jie sandėliuojami, o vėliau išvežami gamtai draugišku transportu, Švedijoje aplinkos tvarkytojai važinėja gamtai draugiškais krovininiais dviračiais.
Vienas iš projekto partnerių – Ščecino laivybos universiteto atstovas Stanisław Iwan – konferencijos dalyviams pasakojo apie mokslinį prisidėjimą prie šio projekto. Žalieji miestai organizuoja konferencijas, viena jų vyko pernai Stambule (Turkija), ir tai buvo tarsi įnašas į LCL projekto veiklas. Dalyvavo 98 dalyviai iš 15–16 šalių, tokių kaip Japonija, Kinija, Brazilija, Australija, Europos šalių, bei, žinoma, šio projekto partneriai. Pranešimai apie miestų pokyčius logistikos srityje buvo publikuojami moksliniuose žurnaluose.
Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė pristatė mažiau taršios logistikos apdovanojimus, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į pokyčių lyderius, kurie jau dabar ieško sprendimų, kaip užtikrinti logistikos žalumą. Turi būti akcentuojamas ne tik kuo mažesnis poveikis gamtai bei žmonių sveikatai, bet ir kuriama ekonominė nauda įmonei. Buvo siekiama rasti pokyčių lyderius, ieškančius mažiau taršių ilgalaikių sprendinių, kurie įkvėptų pokyčiams ir kitus. Konkursas vyko keliais etapais – tarptautiniu ir nacionaliniu, kurių metu buvo renkami nugalėtojai verslo įmonių, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kategorijose. Nugalėtojams suteikiamas atpažinimo ir įvertinimo simbolis – Mažiau taršios logistikos apdovanojimų ženklas.
Konkrečiai apie Rietavo atvejį kalbėjo U. Savickas. Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad tarša tik didės, jei nebus imtasi pokyčių. Pagal kuro sąnaudas, didžiausi taršos rodikliai pastebimi kelių transporto sektoriuje, daug mažesni oro transporto, traukinių, ūkininkų technikos, karinės aviacijos. Norint pasiekti tam tikrų pokyčių, reikia taikytis į didžiausią taršą keliantį sektorių. Sumažinus bent kelis procentus kelių transporto keliamos taršos, bus pasiekti geriausi rezultatai. Matydami šiuos statistinius duomenis, projekto rengėjai dirbo trimis pagrindinėmis kryptimis: konsolidavimo idėjos, dalijimosi ekonomikos ir LCL priemonės įgyvendinimo. „Ekologinės transporto priemonės yra labai brangios, Savivaldybė be projekto nebūtų pajėgi pati įsigyti aplinkai draugiško automobilio. Pats automobilis yra mažoji viso projekto dalis, svarbiau prie žmonių priartinti naująją realybę, parodyti, kad tokie automobiliai egzistuoja visai šalia mūsų“, – sakė U. Savickas.
Galiausiai visi konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į lauką apžiūrėti naujojo automobilo, kuris atiteko Rietavo miesto seniūnijai. Išmanus hibridinis (Intelligent Plug in Hybrid) krovininis automobilis (3,5 tonų kategorija) „Iveco Daily“ varomas pakraunamu elektriniu ir alternatyviai dyzeliniu varikliais. Tokio tipo automobilis yra ne tik išmanus, efektyvus, bet ir draugiškas aplinkai. Automobilis GPS pagalba gali nustatyti žaliąsias miestų zonas ir jose automatiškai persijungia į elektrinį režimą. Eksploatuojant automobilį mišriuoju režimu, kuro sąnaudos sumažinamos 25 proc. Pasitelkus regeneravimo sistemą, elektros akumuliatoriai yra kraunami automobilio stabdymo metu. Šią mašiną eksploatuojant tik elektriniu varikliu, vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 50 km atstumą – tokiu būdu dyzelino sąnaudos sudarys 0,5–1 litrą 100-ui kilometrų. Važiuojant ilgesnes distancijas hibridiniu režimu, sąnaudos šiek tiek kils (2–3 litrai 100-ui kilometrų). Automobilis taip pat turi ir lėto pakrovimo stotelę, kuri laikoma garaže ir pakrauna automobilį per 4–5 valandas. U. Savickas sakė, kad tokie krovininiai automobiliai tinkamesni vietovėse, kuriose reikia važiuoti trumpesnes distancijas. Tad važinėjant Rietave, bus galima išsiversti vien elektra, dyzelino beveik neprireiks. Rietavo seniūnija iki šiol turėjo seną „Volswagen Transporter“ automobilį, kuris vidutiniškai naudojo 10 litrų dyzelino 100-ui kilometrų ir generuodavo 1380 kg anglies dvideginio per metus (nuvažiuojant per mėnesį maždaug 500 km trumpomis distancijomis). Su naujuoju automobiliu atmosferos tarša bus sumažinta iki 92 proc. (išmetama net 966 kg anglies dvideginio mažiau). Tokio automobilio, kurį būtų įsigijusi savivalda, mūsų šalyje kitur nėra, Rietavas yra pirmasis ir tampa puikiu pavyzdžiu Lietuvai.
Projektas finansuotas Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos bei projekto partnerių lėšomis. Bendras projekto biudžetas – 1 788 146,37 Eur. Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro biudžetas – 129 306 Eur, Rietavo savivaldybės administracijos – 153 900 Eur.
Be automobilio, buvo galima apžiūrėti, išbandyti krovininį elektrinį dviratį. Šią transporto priemonę, kurios vertė apie 4000 Eur, pagal projektą „Sėkmės komanda“ įsigijo asociacija Rietavo moterų užimtumo centras. Šio dviračio atsiradimą įtakojo LCL projekte plėtotos temos, tai dar vienas „žaliasis“ rezultatas. Dviračio galia gana didelė, tad laisvai gali įvažiuoti į stačiausią kalną. Variklis turi nemažai sukimo momentų ir teoriškai gali patempti autobusą, pilną žmonių. Yra atbulinė pavara, padedanti lengvai apsisukti, taip pat priekabėlė, kurioje patogu vežti įvairius daiktus. Greitis apribotas iki legalaus, tinkamo eksploatuoti elektrinį dviratį be papildomų licencijų ar vairuotojo pažymėjimo.
Daugiau: krovinių gabenimas
S-471
Nuotraukoje: Bendra konferencijos dalyvių nuotrauka.
