Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Lo­pai­čių pi­lia­kal­nio lan­ky­to­jai: ar tin­ka­mo­je vie­to­je pa­sta­ty­tas lau­ko tu­a­le­tas?

Lo­pai­čių pi­lia­kal­nis – vie­ta, ko ge­ro, ži­no­ma jau vi­so­je Lie­tu­vo­je. 2012 m. rug­sė­jo 14 d. ofi­cia­liai bu­vo ati­da­ry­tas nau­ja­sis ta­kas, ku­rio įren­gi­mu rū­pi­no­si ir fi­nan­sa­vo VĮ Rie­ta­vo miš­kų urė­di­ja. Ta­kai pa­ge­ri­no pa­te­ki­mą prie vi­sų taip mėgs­ta­mo šal­ti­nio – ne­be­rei­kia kop­ti į kal­ną ir leis­tis sli­džiu ta­ku. Ta­čiau jau ne pir­mą kar­tą iš­ke­lia­ma ir vie­na pro­ble­ma, vis­gi kliū­nan­ti at­vyks­tan­tiems žmo­nėms – lau­ko tu­a­le­tas.

At­vy­ku­sie­ji į pi­lia­kal­nį pir­miau­sia ran­da au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, jo­je pa­li­kę sa­vo trans­por­to prie­mo­nę ir ta­ku ke­liau­ja į miš­ko gi­lu­mą. Įžen­gus į miš­ką, pir­miau­sia pa­si­tin­ka ne­ma­lo­nūs kva­pai, mat kiek pa­ė­jė­jus sto­vi lau­ko tu­a­le­tas. Apie tai, ar tik­rai tin­ka­mo­je vie­to­je sto­vi šis sta­ti­nys, bu­vo dis­ku­tuo­ta ir so­cia­li­nė­je erd­vė­je „Fa­ce­bo­ok“. Dis­ku­si­jos au­to­rius sa­kė, kad lau­ko tu­a­le­tai tu­ri bū­ti pa­nai­kin­ti pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tus, ta­čiau šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie es­te­ti­nį vie­to­vės vaiz­dą. Pa­si­tai­kė ke­le­tas nuo­mo­nių, kad jau ge­riau toks tu­a­le­tas, ne­gu jo­kio. Jei­gu tu­a­le­to ne­bū­tų, tuo­met gam­ti­nių rei­ka­lų at­lik­ti vi­si ke­liau­tų į krū­mus. „Krū­muo­se mi­nos pa­vo­jin­ges­nės“, – ra­šė vie­nas iš so­cia­li­nio tin­klo var­to­to­jų. Ki­tas var­to­to­jas pa­sa­ko­jo, kad per me­tus šią vie­tą ap­lan­ko vi­du­ti­niš­kai ke­tu­ris kar­tus, va­žiuo­ja į vie­ną pu­sę 80 km, o dėl lau­ko tu­a­le­to pro­ble­mų ne­ma­to. Anot jo, anks­čiau pi­lia­kal­ny­je ne­bu­vo nei ta­kų, nei tu­a­le­to, tad rei­kia džiaug­tis, kad šia­me ob­jek­te ir žie­mą, ir va­sa­rą vyks­ta šio­kia to­kia prie­žiū­ra.
Lo­pai­čių pi­lia­kal­nio my­lė­to­ja, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tro Tve­rų fi­lia­lo kul­tū­ri­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Ire­na Liš­ku­vie­nė pri­ta­rė, kad sta­ti­nys tik­rai ne vie­to­je. „Tu­a­le­tas tu­rė­tų bū­ti įreng­tas prie ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Pa­pras­tai taip ir bū­na, tik čia „di­de­li pro­tai“ taip ge­ne­a­liai su­mąs­tė. Pir­mą kar­tą at­vy­kę žmo­nės ne­ži­no, kur yra la­bai vi­siems rei­ka­lin­gas na­me­lis, ir le­kią į krū­mus“, – so­cia­li­nė­je erd­vė­je ra­šė mo­te­ris. Ji sa­kė, kad pa­sta­bų dėl blo­gų kva­pų, pa­si­tin­kan­čių tu­ris­tus vos įžen­gus į pi­lia­kal­nį, ji su­lau­kia ne­daug, ta­čiau žmo­nės nu­si­ste­bi, ko­dėl tu­a­le­tas pa­sta­ty­tas ne­tin­ka­mo­je vie­to­je.
Šį klau­si­mą už­da­vė­me ir Vals­ty­bi­nės miš­kų urė­di­jos Tel­šių re­gio­ni­nio pa­da­li­nio gam­tot­var­kos spe­cia­lis­tei Edi­tai Ly­die­nei. Vi­si ži­no, kad Lo­pai­čiai – ypa­tin­ga vie­to­vė ne tik tve­riš­kiams, bet ir vi­sos Že­mai­ti­jos gy­ven­to­jams. Tai su­pra­tu­si, bu­vu­si VĮ Rie­ta­vo miš­kų urė­di­ja dar 2002 me­tais už­sa­kė Ait­ros (Pi­lies) upe­lio spar­čiai ar­do­mo Lo­pai­čių pi­lia­kal­nio su­tvar­ky­mo pro­jek­tą. „Gar­sas apie šal­ti­nio van­de­nį pla­čiai pa­skli­dęs po vi­są res­pub­li­ką. Nu­ma­ty­da­mi di­de­lius lan­ky­to­jų srau­tus, pro­jek­tuo­to­jai su­pla­na­vo pa­to­gius, erd­vius ta­kus, laip­tus. Prie au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės, ta­ko pra­džio­je, yra pri­va­tūs miš­kai, to­dėl lan­ky­to­jų pa­to­gu­mui tu­a­le­tas įreng­tas įė­jus į ta­ką, vals­ty­bi­nė­je miš­ko že­mė­je. Tu­a­le­tu, kaip ir vi­so kom­plek­so prie­žiū­ra, rū­pi­na­si VĮ Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jos Tel­šių re­gio­ni­nio pa­da­li­nio Tve­rų gi­ri­nin­ki­ja ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Tve­rų se­niū­ni­ja. De­ja, tai lau­ko tu­a­le­tas, ku­ris pe­ri­odiš­kai iš­siur­bia­mas, 2 kar­tus per sa­vai­tę va­lo­mas, ta­čiau va­sa­ros me­tu, esant karš­tiems orams, vis­gi ga­li sklis­ti ne­ma­lo­nūs kva­pai. Mo­ka­mo tu­a­le­to įren­gi­mo klau­si­mas svars­ty­tas ne­bu­vo“, – pa­aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
E. Ly­die­nė taip pat ska­ti­no vi­sus pi­lia­kal­nio lan­ky­to­jus bū­ti pi­lie­tiš­kus, su­pra­tin­gus ir, esant ga­li­my­bėms, pri­si­dė­ti prie te­ri­to­ri­jos prie­žiū­ros: ne­pa­lik­ti ta­ko šiukš­lia­dė­žė­se mais­to ir gė­ri­mų pa­kuo­čių, ki­tų šiukš­lių, o jas par­si­neš­ti na­mo, ne­pa­lik­ti die­vų au­koms mais­to pro­duk­tų, tau­so­ti ta­ko įran­gą, gerb­ti tiek gi­ri­nin­ki­jos, tiek se­niū­ni­jos dar­buo­to­jų triū­są, kad ta­kas bū­tų pa­trauk­lus kiek­vie­nam lan­ky­to­jui. Juk po­il­sio gam­to­je ko­ky­bė pri­klau­so nuo kiek­vie­no iš mū­sų.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Dėl to, kad prie automobilių stovėjimo aikštelės yra privatūs miškai, lauko tualetas buvo įrengtas jau įėjus į taką.

Komentarai
Kiti straipsniai