Antradienis, 2019 m. spalio 22 d.

Plas­ti­ko ke­lias Plun­gė­je: kaip se­ka­si rū­šiuo­ti plun­giš­kiams

Ne­tru­kus Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) ne­be­liks au­sų krapš­tu­kų, plas­ti­ki­nių įran­kių, puo­de­lių, šiau­de­lių, lėkš­čių ir ki­tų pa­na­šių vien­kar­ti­nio nau­do­ji­mo plas­ti­ki­nių pro­duk­tų – ša­lys na­rės sten­gia­si su­ma­žin­ti plas­ti­ko apy­var­tą rin­ko­je ir ska­ti­na gy­ven­to­jus kuo ma­žiau var­to­ti vien­kar­ti­nių plas­ti­ko ga­mi­nių.

Plas­ti­ko var­to­ji­mo te­ma ak­tu­a­li ir Lie­tu­vo­je – kas­met su­ren­ka­ma tūks­tan­čiai to­nų plas­ti­ko at­lie­kų. Kad ap­lin­kai to­kios at­lie­kos da­ry­tų kuo ma­žiau ža­los, bū­ti­na jas tin­ka­mai rū­šiuo­ti. Kaip tai da­ry­ti se­ka­si Plun­gės kraš­to gy­ven­to­jams?

Rū­šiuo­ja vis dau­giau

Šių me­tų lie­pą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va bu­vo at­lik­ta Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­klau­sa, ku­rio­je dau­gu­ma ap­klaus­tų­jų tei­gė rū­šiuo­jan­tys.
„52 proc. res­pon­den­tų nu­ro­dė rū­šiuo­jan­tys vi­sas at­lie­kas, ir tai yra ge­riau­sias re­zul­ta­tas per pas­ta­ruo­sius 4 me­tus. 2015 m. to­kio­je ap­klau­so­je tik 40 proc. tei­gė rū­šiuo­jan­tys, 2016 m. skai­čius iš­au­go iki 43 proc., 2017 m. iš­li­ko pa­na­šus – 42 proc.“, – re­zul­ta­tus ko­men­tuo­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų po­li­ti­kos gru­pės va­do­vė Ag­nė Ba­go­čiu­tė.
Tel­šių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro (TRATC) spe­cia­lis­tai tei­gia, kad Plun­gė­je si­tu­a­ci­ja taip pat kas­met ge­rė­ja – gy­ven­to­jai da­ro­si są­mo­nin­ges­ni, la­biau su­pran­ta rū­šia­vi­mo pro­ce­so svar­bą.
Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai at­lie­kas rū­šiuo­ja ben­dro nau­do­ji­mo kon­tei­ne­rių aikš­te­lė­se, ku­rio­se pa­sta­ty­ti plas­ti­ko ir stik­lo at­lie­koms skir­ti kon­tei­ne­riai. In­di­vi­du­a­lių val­dų sa­vi­nin­kams iš­da­ly­ti pa­kuo­čių at­lie­kų kon­tei­ne­riai.
Be to, Tel­šių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tras įgy­ven­di­na pro­jek­tą „Ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo in­fra­struk­tū­ros plėt­ra Tel­šių re­gio­ne“, ku­rio me­tu Plun­gė­je bus įreng­ta 60 nau­jų kon­tei­ne­ri­nių aikš­te­lių, skir­tų miš­rių ko­mu­na­li­nių, ant­ri­nių ža­lia­vų (stik­lo, plas­ti­ko, po­pie­riaus) bei bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų su­rin­ki­mui.
Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, Plun­gė­je bus pa­ge­rin­tas ant­ri­nių ža­lia­vų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lių pa­sie­kia­mu­mas – bus įreng­tos tvar­kin­gos, es­te­tiš­kai pa­trauk­lios, žmo­nėms su ne­ga­lia pri­tai­ky­tos kon­tei­ne­rių aikš­te­lės.
Be to, nau­jų aikš­te­lių įren­gi­mas su­ma­žins ne­ma­lo­nių kva­pų skli­di­mą. Pir­mi­nio rū­šia­vi­mo me­tu bus iš­rū­šiuo­ja­ma dau­giau at­lie­kų, o jau iš­rū­šiuo­tų ne­be­rei­kės ap­do­ro­ti me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio at­lie­kų ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se (MBA). Dėl šios prie­žas­ties da­lis ant­ri­nių ža­lia­vų bei ki­tų at­lie­kų bus ko­ky­biš­kes­nės.

Ko­ky­bė – la­bai svar­bi

Re­mian­tis pas­ku­ti­niais ty­ri­mais (2017 m.), Lie­tu­vo­je bu­vo su­rink­ta ir ki­tų at­lie­kų pir­mi­nio ap­do­ro­ji­mo me­tu su­si­da­rė 93,9 tūkst. to­nų plas­ti­ko at­lie­kų. Dau­gu­ma plas­ti­ko at­lie­kų – 57 proc. – bu­vo plas­ti­ko pa­kuo­čių at­lie­kos.
A. Ba­go­čiu­tė pa­ste­bi, kad at­lie­kų su­rin­ki­mo kie­kiai la­bai svar­būs, ta­čiau la­bai svar­bu ir su­ren­ka­mų at­lie­kų būk­lė. Ji ga­li lem­ti per­dir­bi­mo kie­kius: kuo ko­ky­biš­kes­nės at­lie­kos, tuo leng­viau jas per­dirb­ti.
„Tam, kad at­lie­kas bū­tų ga­li­ma per­dirb­ti, la­bai svar­bi plas­ti­ki­nių at­lie­kų ko­ky­bė. Rie­ba­lais, mais­to li­ku­čiais ar pa­vo­jin­go­mis me­džia­go­mis už­terš­tos plas­ti­ko at­lie­kos ne­ga­li bū­ti per­dir­ba­mos, to­dėl bū­ti­na jas tin­ka­mai rū­šiuo­ti. Džiau­gia­mės, kad nuo­sek­liai vyk­do­mas gy­ven­to­jų švie­ti­mas ir ska­ti­ni­mas veng­ti vien­kar­ti­nio plas­ti­ko ga­mi­nių, at­sa­kin­gai rū­šiuo­ti at­lie­kas duo­da re­zul­ta­tus – kas­met dau­gė­ja rū­šiuo­jan­čių gy­ven­to­jų”, – tei­gia spe­cia­lis­tė.
TRATC at­sto­vai tei­gia, kad nors gy­ven­to­jai rū­šiuo­ja no­riai, plas­ti­ko at­lie­koms skir­tuo­se kon­tei­ne­riuo­se ne­re­tai pa­si­tai­ko ne­tin­ka­mų at­lie­kų: tal­pų, ku­rio­se bu­vo che­mi­nės me­džia­gos (dez­in­fek­ci­jos prie­mo­nės, skie­dik­liai, plo­vik­liai, šar­mai, da­žai, au­to­mo­bi­lių aly­va ir pan.), taip pat elek­tros ir elek­tro­ni­kos at­lie­kų.
Spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad che­mi­nių me­džia­gų pa­kuo­tes re­ko­men­duo­ja­ma per­ska­lau­ti ir iš­mes­ti tik san­da­riai už­da­rius, kad ne­bū­tų ter­šia­mos ki­tos kon­tei­ne­ry­je esan­čios at­lie­kos.
Elek­tro­ni­kos įren­gi­niai ar­ba, pa­vyz­džiui, iš plas­ti­ko pa­ga­min­ti žais­lai, tu­rin­tys elek­tro­ni­kos ele­men­tų, tu­ri bū­ti ša­li­na­mi į elek­tro­ni­kos prie­tai­sams su­rink­ti skir­tas tal­pas – plas­ti­ko kon­tei­ne­riuo­se jiems ne vie­ta.

Eu­ro­po­je plas­ti­ko ga­mi­nių ma­žės

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tės A. Ba­go­čiu­tės tei­gi­mu, ver­ta ži­no­ti, kad Lie­tu­vos ir ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių lau­kia per­mai­nos.
Nuo 2021 m. Eu­ro­pos Są­jun­go­je ne­bus ga­li­ma rin­kai tiek­ti ae­ro­biš­kai skai­daus plas­ti­ko ga­mi­nių, plas­ti­ki­nių au­sų krapš­tu­kų, sta­lo įran­kių (iš plas­ti­ko pa­ga­min­tų vien­kar­ti­nių ša­ku­čių, pei­lių, šaukš­tų, laz­de­lių, lėkš­čių), taip pat šiau­de­lių, gė­ri­mų mai­šik­lių, prie oro ba­lio­nė­lių tvir­ti­na­mų ir jiems lai­ky­ti skir­tų laz­de­lių, įskai­tant ir jų de­ta­les.
To­kius rei­ka­la­vi­mus skel­bian­čio­je Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vo­je, iš­pla­tin­to­je šių me­tų bir­že­lį, įtvir­tin­tos prie­mo­nės (be ki­tų prie­mo­nių, mi­nė­tas ir drau­di­mas tiek­ti rin­kai tam tik­rus vien­kar­ti­nius plas­ti­ki­nius ga­mi­nius) tu­rė­tų ne tik su­ma­žin­ti vien­kar­ti­nių plas­ti­ki­nių ga­mi­nių ke­lia­mą po­vei­kį ap­lin­kai, ypa­tin­gai van­dens eko­sis­te­moms, bet ir pa­ska­tin­ti per­ėji­mą prie žie­di­nės eko­no­mi­kos ku­riant nau­jus, tva­res­nius ver­slo mo­de­lius, ga­mi­nius ir me­džia­gas.
„Tam yra svar­bus vi­sų – nuo kiek­vie­no gy­ven­to­jo iki vals­ty­bės, moks­lo ins­ti­tu­ci­jų, įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų – įsi­trau­ki­mas“, – sa­ko eks­per­tė.
Ji tei­gia, kad nau­ji ri­bo­ji­mai la­biau at­krei­pia žmo­gaus žvilgs­nį į ap­lin­ką ir var­to­ji­mo reikš­mę, o ver­slo ar moks­lo at­sto­vams su­tei­kia pro­gų ieš­ko­ti ino­va­ty­vių, ap­lin­kai drau­giš­kų spren­di­nių.

www.delfi.lt nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai