Ketvirtadienis, 2019 m. rugsėjo 19 d.

7 skau­tų die­nos ne­skau­tams

Į sto­vyk­los prie Pla­te­lių eže­ro „Skau­tai ne­skau­tams: pa­si­da­ryk pats“ vie­tą de­san­tas (vyk­dan­tys pa­si­ruo­ši­mo dar­bus) rin­ko­si li­kus po­rai die­nų iki pra­džios (ket­vir­ta­die­nį): siu­vo ir da­žė vė­lia­vą, ruo­šė jai ir Lie­tu­vos tri­spal­vei stie­bus, da­rė in­dau­jas, įsi­ruo­šė se­sių ir bro­lių pa­sto­vyk­les.

Šeš­ta­die­nio ry­tą rin­ko­si sto­vyk­lau­to­jai. Ma­ši­nų srau­tas bu­vo toks in­ten­sy­vus, kad te­ko su­da­ry­ti eis­mo re­gu­lia­vi­mo gru­pę. Jos na­riai Eg­lė, Ar­tū­ras ir Ju­lius (Ce­za­ris), pa­si­tel­kę ra­ci­jas, stab­dė eis­mą tai iš vie­nos, tai iš ki­tos pu­sės, kad ma­ši­nos ne­su­si­dur­tų siau­ra­me miš­ko ke­liu­ke. At­vy­ku­siuo­sius pa­si­ti­ko re­gist­ra­ci­jos pos­to dar­buo­to­jai Lau­ra, Ger­da, Kris­ti­jo­nas ir Ar­nas. Iš­si­aiš­ki­nę skil­ties spal­vą, sto­vyk­lau­to­jus jie nu­kreip­da­vo pas va­do­viu­kus. Šie ly­dė­jo sa­vo vai­kus į pa­sto­vyk­les ir pa­dė­jo įsi­kur­ti.
Prieš pie­tus vi­si bu­vo su­kvies­ti prie dar ne­pa­kel­tų vė­lia­vų ir su­pa­žin­din­ti su ben­dra tvar­ka bei tai­syk­lė­mis, vai­kams pri­sta­ty­ti kitų skilčių va­do­viu­kai. Skil­čių bu­vo vie­nuo­li­ka: pen­kios se­sių ir še­šios bro­lių. Kiek­vie­no­je – 8–12 vai­kų plius va­do­viu­kai. Se­sių skil­tys: Sa­lo­tų (va­do­vės Ais­tė ir Ger­da, pa­gal­bi­nin­kė – Gi­ta), Žyd­ro­sios pa­dan­gės (va­do­vės Ak­vi­lė ir Jo­vi­lė, pa­gal­bi­nin­kė – Bar­bo­ra), Sau­lėg­rą­žų (va­do­vės Lau­ra ir Mo­ni­ka, pa­gal­bi­nin­kė – Vil­tė), Mus­mi­rių (va­do­vės Ie­va ir Eg­lė), Ro­ži­nių fla­min­gų (va­do­vės Dei­man­tė ir Ga­bi­ja, pa­gal­bi­nin­kė – Mil­da). Bro­lių skil­tys: Bal­tų­jų šal­mų (va­do­vai Dei­vi­das, Ju­lius ir Ema), Juo­dų­jų sa­ka­lų (va­do­vai Ar­nas ir Aus­tė­ja), Ba­bau­žiu­kų (va­do­vai Lau­ry­nas ir Ju­lius-Ce­za­ris), Man­da­ri­nų (va­do­vai Gied­rius ir Ar­tū­ras), Leng­vo­ji (va­do­vai Kris­ti­jo­nas ir Aud­rius), H2O (va­do­vai Do­vy­das, Lu­kas ir No­jus). Tai­gi sto­vyk­los pra­džio­je tu­rė­jo­me 115 sto­vyk­lau­to­jų (tarp jų – 5 cy­ru­liu­kus ir 2 „Vil­ties“ mer­gi­nas), 28 va­do­viu­kus, ko­men­dan­tus An­drių ir Ar­ną, lau­ža­ve­dę ir me­di­kę se­sę Ol­gą, už pro­gra­mą at­sa­kin­gą se­sę Kris­ti­ną, vir­tu­vės še­fę se­sę In­gą, vir­tu­vės tal­ki­nin­kes Zi­tą, Dai­no­rą, Dia­ną ir Ire­ną, ke­le­tą pa­gal­bi­nin­kų (bro­lius Da­rių ir Ta­dą) bei sto­vyk­los vir­ši­nin­ką bro­lį Žyd­rū­ną. Tie­sa, pe­ri­odiš­kai pri­si­jung­da­vo slap­tų po­il­siau­to­jų, be­si­kė­si­nan­čių į sto­vyk­los vė­lia­vą…
Pir­mo­ji die­na bu­vo skir­ta įsi­kū­ri­mui ir su­si­pa­ži­ni­mui. Pa­sto­vyk­lių gy­ven­to­jai sta­tė­si pa­la­pi­nes, ap­si­tvė­rė te­ri­to­ri­jas, jas puo­šė, ren­tė in­dau­jas, džio­vyk­las, var­tus ir ki­tus įren­gi­nius, be ku­rių ne­įsi­vaiz­duo­ja­mos skau­tų sto­vyk­los. Taip pat vaikai ben­dra­vo su va­do­viu­kais, mo­kė­si žy­giuo­ti, žai­dė žai­di­mus, ėjo mau­dy­tis, ruo­šė­si va­ka­ro lau­žui-dai­nų va­ka­rui.
Va­ka­re bu­vo pir­mo­ji ri­kiuo­tė su at­žy­gia­vi­mais skil­ti­mis, pir­mie­ji ra­por­tai, pir­mo­sios skau­tiš­kos baus­mės už pir­muo­sius iš­si­mė­ty­tus daik­tus ir bu­vi­mą be ke­pu­rių. Po va­ka­rie­nės – dai­nų lau­žas, po jo – va­ka­ri­nis fil­mo se­an­sas, į ku­rį bi­lie­tas kai­na­vo vie­ną sto­vyk­los va­liu­tos pi­ni­gė­lį – skaut­lau­rę.
Pir­mo­ji nak­tis sto­vyk­lo­je ne­bu­vo ra­mi, nes skau­tų le­gen­da bro­lis An­drius Ša­ka­lis nu­spren­dė trum­pam pa­si­sko­lin­ti tri­spal­vę. Be­je, ga­na triukš­min­gai.
Ži­no­ma, ki­tą die­ną, per ati­da­ry­mo ri­kiuo­tę, ją grą­ži­no. Su vi­sais nu­pjau­tais vir­va­ga­liais. Ir už tai ma­žo­jo sto­vyk­los va­do No­ju­ko dek­re­tu-pa­reiš­ki­mu už pa­si­kė­si­ni­mą į sto­vyk­los vir­ši­nin­ko, ko­men­dan­tų, va­do­viu­kų ir sto­vyk­lau­to­jų tei­sę ra­miai mie­go­ti, dėl ko „sto­vyk­los vir­ši­nin­kas ne­ga­lė­jo mie­go­ti va­lan­dą ir dvi se­kun­des, ko­men­dan­tai – net 1,5 va­lan­dos ir 4 se­kun­des, o kai ku­rie va­do­viu­kai – net 2 va­lan­das ir 6 se­kun­des, o pri­kel­ta sto­vyk­los me­di­kė Ol­ga per klai­dą su­gir­dė mai­go­mų­jų Bal­tų­jų skil­ties va­dui Dei­vi­dui, dėl ko bro­lis pra­mie­go­jo ry­ti­nę mankš­tą ir prau­si­mo­si lai­ką“, bro­lis An­drius, ku­rio sla­py­var­dis Bi­tik Yr, bu­vo nu­baus­tas vie­šu iš­mau­dy­mu ir už­ku­te­ni­mu.
„Nu­si­kal­tė­lių“ tą die­ną bu­vo ir dau­giau. Pa­vyz­džiui, Do­mi­ny­kas ir Taut­vy­das, tą die­ną šven­tę gim­ta­die­nius, bei Ne­das, nu­slė­pęs, kad jo gi­mi­mo die­na bu­vo iš­va­ka­rė­se. Vi­si jie bu­vo „nu­baus­ti“ vie­šu pa­svei­ki­ni­mu ir pa­mė­ty­mu be­veik iki dan­gaus, kad aug­tų di­de­li ir drą­sūs.
Sto­vyk­los ati­da­ry­mo ri­kiuo­tė bu­vo iš­kil­min­ga, šven­tiš­ka ir la­bai sma­gi. Ir ska­ni, nes su Lie­tu­vos him­nu pa­kė­lę vė­lia­vas, mė­ga­vo­mės Sei­mo na­rio An­drie­jaus Stan­či­ko at­vež­tais le­dais. Ačiū!
Po ati­da­ry­mo – iš­kil­min­gos šv. Mi­šios, ku­rias au­ko­jo ku­ni­gas bro­lis Vi­lius, at­vy­kęs su bū­re­liu klai­pė­die­čių skau­tų. Po Mi­šių – vėl žai­di­mai, ben­dra­vi­mas, mau­dy­nės, skil­čių pa­si­ruo­ši­mas ati­da­ry­mo lau­žui, ku­rio te­ma – „Pir­mo­sios die­nos sto­vyk­lo­je: va­do­viu­kų ir vai­kų įspū­džiai“. O va­ka­ri­nė­je ri­kiuo­tė­je – iš­kil­min­gas mo­men­tas: se­sės Va­ne­sa ir Vik­to­ri­ja bei bro­lis Lau­ry­nas da­vė skau­tų įžo­dį. Sma­gi aki­mir­ka – ne­su­re­ži­suo­tas vi­sų sto­vyk­lau­to­jų „apal­pi­mas“ sto­vyk­los vir­ši­nin­ko pa­rei­gas vie­nai die­nai per­da­vus se­sei In­gai… O tems­tant – va­ka­ro lau­žas su iš­ra­din­gais vai­di­ni­mais, skam­bio­mis dai­no­mis, įdo­miais žai­di­mais…
Nak­tis bu­vo šiek tiek ra­mes­nė, sto­vyk­lau­to­jai tru­pu­tį la­biau pail­sė­jo ir pir­ma­die­nį – žy­gių die­ną – at­si­bu­do žva­les­ni. Vi­sus su­skirs­čius į ke­tu­rias gru­pes, va­do­viu­kai vy­res­niuo­sius iš­si­ve­dė į miš­ką, kur jie ke­lia­vo ir per brūz­gy­nus, ir per pel­ky­nus, o ma­žuo­sius – link Pla­te­lių. Dau­giau ga­lė­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie Sa­lo­tų, Juo­dų­jų sa­ka­liu­kų ir Bal­tų­jų šal­mų žy­gį iki Pla­te­lių. O jis bu­vo tik­rai įsi­min­ti­nas. Ne vien tuo, kad sep­tyn­me­čiams–­de­vyn­me­čiams pa­vy­ko be aša­rų pir­myn–at­gal nu­žings­niuo­ti apie 20 ki­lo­met­rų, bet ir pa­mė­ly­nia­vi­mu, sma­gio­mis mau­dy­nė­mis su dra­bu­žiais, pie­tu­mis pa­miš­kė­je, ska­niais le­dais Pla­te­liuo­se, be­si­ve­jan­čia aud­ra trau­kiant at­gal (ji mū­sų taip ir ne­pa­vi­jo). O svar­biau­sia – grį­žę į sto­vyk­lą ir so­čiai pa­va­ka­rie­nia­vę bei vėl pa­si­vai­ši­nę le­dais (ačiū „Ago­tos“ krau­tu­vė­lės sa­vi­nin­kui To­mui Ma­šec­kiui), ma­žie­ji dar tu­rė­jo jė­gų žais­ti ir bė­gio­ti! Už­tat po va­ka­ri­nio ani­ma­ci­nių fil­mu­kų se­an­so kai ku­riuos iki pa­la­pi­nių te­ko nu­neš­ti…
Ant­ra­die­nį, po bro­lio Aud­riaus pa­svei­ki­ni­mo su 19-uo­ju gim­ta­die­niu, vėl lau­kė sto­vyk­li­niai iš­ban­dy­mai. Se­sės mo­kė­si skau­to­ra­mo­je (tai to­kios pa­mo­kos skil­tims, kai kas dvi­de­šimt mi­nu­čių, po švil­pu­ko, rei­kia per­bėg­ti į ki­tą punk­tą pas ki­tą va­do­viu­ką ir mo­ky­tis ki­to da­ly­ko). An­drius mo­kė me­di­ci­nos gud­ry­bių, Dei­man­tė ir Gied­rius – iš­gy­ve­ni­mo pa­slap­čių, Kris­ti­jo­nas – maz­gų, Ais­tė pa­sa­ko­jo, kaip su­si­ras­ti mais­to gam­to­je. Bro­liai skil­ti­mis da­ly­va­vo orien­ta­ci­nė­se var­žy­bo­se, ku­rio­se rei­kė­jo ne tik ras­ti punk­tus, bet ir at­lik­ti už­duo­tis. Vė­liau se­sės ir bro­liai ap­si­kei­tė vie­to­mis. Be­je, orien­ta­ci­nė­se var­žy­bo­se se­sių gru­pė­je nu­ga­lė­jo Sau­lėg­rą­žos, bro­lių – Ba­bau­žiu­kai.
Po pie­tų vy­ko spe­cia­ly­bių mo­ky­mai. Juo­se vai­kai ga­lė­jo įgy­ti sto­vyk­li­nes mais­ti­nin­ko (va­do­vė Lau­ra), maz­gų ri­šė­jo (Kris­ti­jo­nas), me­di­ko (An­drius), žo­li­nin­ko (Ire­na), pio­ne­ri­jos ži­no­vo (Do­vy­das), rank­dar­bių (Ie­va), iš­li­ki­mo (Dei­man­tė ir Gied­rius), lau­ža­ve­džio (Ol­ga), šo­kė­jo (Ak­vi­lė) spe­cia­ly­bes.
Be­je, tą­dien ga­vo­me tru­pu­tį lie­taus, bet tai nuo­tai­kos ne­su­ga­di­no. Ren­gi­nių pa­la­pi­nė­je dai­na­vo­me, ruo­šė­mės ta­len­tų lau­žui, o ga­liau­siai su­ren­gė­me var­žy­bas tarp bro­lių ir se­sių, kad iš­si­aiš­kin­tu­me, ku­rie yra tik­res­ni skau­tai. Pa­aiš­kė­jo, kad vi­si yra pa­tys tik­riau­si.
Vi­sai va­ka­re dėl vė­lia­vų su­si­grū­mė kak­ti­niai ir žan­di­niai, va­do­vau­ja­mi ko­men­dan­tų. O ta­len­tų lau­žas dėl vė­juo­to oro bu­vo pa­keis­tas fil­mų va­ka­ru.
Tre­čia­die­nį, pa­svei­ki­nę va­do­viu­ką Do­vy­dą ir sto­vyk­lau­to­ją Ma­tą su gim­ta­die­niais, su­lau­kė­me sve­čių ir pa­gal­bi­nin­kų – dziu­do tre­ne­ris Ed­var­das Ži­lius pu­sei sto­vyk­lau­to­jų ve­dė tre­ni­ruo­tę, o li­ku­siems svei­ka­tos prie­žiū­ros biu­ro dar­buo­to­jos su­ren­gė svei­kos gy­ven­se­nos pa­mo­kė­lę su žai­di­mais ir vik­to­ri­na. Vė­liau gru­pės ap­si­kei­tė vie­to­mis. Po pie­tų va­do­va­vi­mą veik­lai vėl pe­rė­mė va­do­viu­kai. Pir­miau­sia vy­ko spe­cia­ly­bių už­si­ė­mi­mai, o vė­liau se­sių skil­tys su­si­grū­mė links­mo­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, su­reng­to­se Dei­vi­do ir Ar­no, o bro­liai, pa­si­da­li­ję pu­siau, žai­dė žai­di­mus su se­se Ie­va bei var­žė­si es­ta­fe­tė­se su Do­vy­du. Po to bro­liai ėjo į žai­dy­nes, o se­sės – į es­ta­fe­tes bei žai­di­mus.
Sa­vai­tės vi­du­rys at­ne­šė ir staig­me­ną – į sto­vyk­lą už­su­ko mū­sų drau­gas ir vis dar kan­di­da­tas į skau­tus bro­lis Pau­lius, ką tik grį­žęs iš „Mi­si­jos Si­bi­ras 2019“. Tad vi­sas va­ka­ras iki su­te­mų bu­vo skir­tas pa­sa­ko­ji­mui apie Ka­zach­sta­ną, trem­tį, mi­si­jos žy­gį ir at­sa­ky­mams į vai­kų bei va­do­viu­kų klau­si­mus. O jų bu­vo tik­rai daug – apie sve­ti­mos ša­lies kli­ma­tą, žmo­nes, jų po­mė­gius, mais­tą, mi­si­jos da­ly­vių veik­lą, ke­lia­vi­mo ypa­tu­mus ir kt.
Ket­vir­ta­die­nį, vir­ši­nin­kui iš­vy­kus spręs­ti sto­vyk­los rei­ka­lų, va­do­viu­kai Dei­vi­das ir Ie­va nuo pat ry­to el­gė­si kaip jiems pa­ti­ko ir net per ri­kiuo­tę lei­do sau spar­dy­ti ka­muo­lį. Toks jų el­ge­sys pik­ti­no ki­tus va­do­viu­kus bei vai­kus. Ir tai bu­vo tik pra­džia. Po pie­tų mi­nė­ti iš­si­šo­kė­liai, su­bū­rę dau­giau maiš­ti­nin­kų, at­plau­kė prie liep­to ir, vi­lio­da­mi vai­kus gau­sio­mis sal­du­my­nų at­sar­go­mis, už­gro­bė sto­vyk­los val­džią. Net­gi nu­lei­do vė­lia­vą ir vie­toj jos iš­kė­lė sa­vą. Pi­ra­tams bu­vo leis­ta pa­si­džiaug­ti val­džia, tad to­les­nė die­nos veik­la – skau­ta­tur­gis – bu­vo pa­ti­kė­ta jiems. Skau­ta­tur­gy­je bu­vo gau­sy­bė įvai­riau­sių pre­kių ir pa­slau­gų: ga­lė­jai už­si­sa­ky­ti ir pa­lauk­ti kol nu­pins apy­ran­kę, su­si­pin­ti ka­sy­tes ar pa­si­da­ry­ti ki­tą šu­kuo­se­ną, pa­si­da­ry­ti ma­kia­žą, ta­tui­ruo­tę, ma­sa­žą, su­da­ly­vau­ti vik­to­ri­no­je ir įvai­riuo­se žai­di­muo­se, pa­si­vai­šin­ti gė­ri­mu, už skaut­pi­ni­gius įsi­gy­ti ke­lio­nėms bei sto­vyk­loms rei­ka­lin­gų daik­tų ir kt. Be­je, vi­soms veik­loms rei­kė­jo įsi­gy­ti pa­ten­tą. Jo ne­tu­rin­čius griež­tai bau­dė mo­kes­čių ins­pek­to­rius. At­sa­kin­gos tar­ny­bos tik­ri­no, ar vi­si vaikš­to su ke­pu­rė­mis ir sky­rė bau­das, jei su­čiup­da­vo ne­pri­si­den­gu­sius gal­vos. Bu­vo ir bau­dė­jų, ku­rie už ne­di­de­lį mo­kes­tį mes­da­vo su­si­mo­kė­ju­sia­jam į nu­ga­rą ba­lio­nė­lį su van­de­niu. O štai va­do­viu­kams Ais­tei ir Kris­ti­jo­nui tą­dien ne žai­di­mai bu­vo gal­voj – jie kan­triai ri­šo plaus­tą, nie­kam ne­pa­sa­ko­da­mi, kam jis jiems rei­ka­lin­gas…
Po va­ka­rie­nės pi­ra­tai su­kvie­tė pre­ky­bi­nin­kus ir ver­sli­nin­kus iš­leis­ti pi­ni­gus ak­la­me auk­cio­ne. Jo es­mė – pa­vie­niai as­me­nys ar jų gru­pės di­di­na kai­ną ne­ži­no­da­mi, ką per­ka. Tad ga­li įsi­gy­ti ar­bū­zą ar mai­še­lį ze­fy­rų ar­ba svo­gū­ną, bul­vę ar pa­ke­lį ma­ka­ro­nų… Vis tik dau­gu­ma pir­ki­nių bu­vo sėk­min­gi. Ypač džiau­gė­si įsi­gi­ju­sie­ji krui­zą po Pla­te­lių eže­rą. Kiek ma­žiau – nu­si­pir­kę eks­kur­si­ją „Pas In­gą“ (ga­li­my­bę vi­są die­ną dirb­ti vir­tu­vė­je).
Va­ka­ri­nė­je ri­kiuo­tė­je sto­vyk­los vir­ši­nin­kas vėl su­si­grą­ži­no val­džią, pi­ra­tai bu­vo nu­baus­ti ku­te­ni­mu, vė­liau, kad ne­liū­dė­tų, ap­do­va­no­ti pa­mė­ty­mu, o sto­vyk­lau­to­jai vėl ruo­šė­si į nak­ti­nį ki­no se­an­są.
Ne­ti­kė­tai iš­au­šo penk­ta­die­nio ry­tas (po trum­pų nak­ti­nių ne­iš­aiš­kin­tų as­me­nų pa­triukš­ma­vi­mų). Per ry­ti­nę ri­kiuo­tę pa­ste­bė­ta pa­si­kei­ti­mų – du va­do­viu­kai (jau minėti Aistė ir Kristijonas) at­žy­gia­vo ry­šė­da­mi vyš­ni­nius pa­ty­ru­sių skau­tų kak­la­raiš­čius. Nau­jo­sios vyš­nios tra­di­ciš­kai bu­vo gau­siai pa­lais­ty­tos.
Įdo­mu, kad pas­ku­ti­nį­jį ry­tą kai ku­rie sto­vyk­lau­to­jai stai­ga ėmė ir ap­tin­go. Gal įkvėp­ti ket­vir­ta­die­ni­nio pi­ra­tų sa­vi­va­lia­vi­mo stai­ga nu­spren­dė ne­si­kel­ti ir nei­ti į mankš­tą. Ta­čiau ko­men­dan­tai su to­kiu el­ge­siu ne­si­taiks­tė ir iš­si­ve­dė ne­pa­klus­niuo­sius da­ry­ti mankš­tos į… Pla­te­lių eže­rą. Ryt­me­ti­nis van­duo kaip­mat iš­bai­dė mie­go li­ku­čius ir po mankš­te­lės vi­si bu­vo žva­lūs ir pa­si­ruo­šę dar vie­nai iš­šū­kių die­nai. Vie­nas svar­biau­sių die­nos iš­šū­kių – Cha­o­so žai­di­mas, ku­riam va­do­va­vo Ema ir Ar­nas. Iki pie­tų tru­ku­sias rung­ty­nes lai­mė­jo H2O ir Ro­ži­nių fla­min­gų skil­tys. Ap­do­va­no­tos ir ko­man­dos, at­li­ku­sios vi­sas už­duo­tis.
At­ėjo lai­kas ruoš­tis už­da­ry­mo ri­kiuo­tei ir va­ka­ri­niams lau­žui. Skil­tys su va­do­viu­kais kan­triai mo­kė­si skau­ti­jos him­no, re­pe­ta­vo pa­si­ro­dy­mus va­ka­rui prie lau­žo. Ri­kiuo­tės me­tu bu­vo daug pa­dė­kų, ap­si­ka­bi­ni­mų, kiek­vie­nam įteik­ti sto­vyk­lau­to­jų pa­žy­mė­ji­mai, daug fo­to­gra­fuo­ta­si, nu­leis­tos vė­lia­vos. Pa­ty­ru­sios se­sės su­ren­gė staig­me­ną pa­ty­ru­siems bro­liams, šie ne­li­ko sko­lin­gi, bet vis­kas bai­gė­si ben­dru ap­si­ka­bi­ni­mu, dai­na ir šū­kiu, tai­gi – lai­min­gai.
Va­ka­ras bu­vo ra­mus ir sma­gus, nors ir jau­tė­me, jog sto­vyk­la ei­na į pa­bai­gą. Ne­spė­ję to pa­da­ry­ti anks­čiau dar pa­si­ga­mi­no po skau­tiš­ką laz­dą, ją puo­šė vir­vu­tė­mis, da­li­jo­si sto­vyk­los įspū­džiais. Va­ka­ro lau­žas, fil­mų va­ka­ras, bal­to­ji nak­tis… Tie­sa, ji ne­pa­tei­si­no sa­vo var­do, mat ne­mie­go­ju­sių vi­są nak­tį tur­būt ne­bu­vo.
Šeš­ta­die­nio ry­tas skir­tas su­si­tvar­ky­mui, at­si­svei­ki­ni­mui ir iš­va­žia­vi­mui na­mo. Bu­vo ir no­rin­čių, kad tė­ve­liai grei­čiau at­va­žiuo­tų, ir pra­šan­čių pa­skam­bin­ti, kad jie ne­sku­bė­tų. Kaip vi­sa­da. Mums, va­do­vams ir va­do­viu­kams, sa­vai­tė bu­vo įtemp­ta, bet įdo­mi, at­ne­šu­si daug pa­mo­kų, da­vu­si ne­ma­žai pa­tir­ties, do­va­no­ju­si įdo­mių vai­kų, jaut­rių po­kal­bių, ap­ka­bi­ni­mų, žo­džiu, įsi­min­ti­nų aki­mir­kų…
Ko­kia sto­vyk­la bu­vo vai­kams? Apie tai kal­ba jų ir tė­ve­lių ži­nu­tės (pe­rad­re­suo­ja­me jas vi­siems va­do­viu­kams):
„Sa­vai­tė. 7 die­nos. Tik sep­ty­nios, ar net sep­ty­nios? Kai gims­ta­ma duo­ti, per sep­ty­nias die­nas ga­li įvyk­ti tiek daug! Ta­riu di­de­lį ir nuo­šir­dų AČIŪ vi­sai Plun­gės skau­tų ben­druo­me­nei už su­teik­tą ga­li­my­bę pa­tir­tį ne­re­a­lų nuo­ty­kį – ką tik pa­si­bai­gu­sią sto­vyk­lą! Ypa­tin­gas AČIŪ se­sėms In­gai ir Kris­ti­nai už rū­pes­tį ir glo­bą, bro­liui Žyd­rū­nui – už vy­riš­ku­mo pa­mo­kas, bro­liams Gied­riui ir Ar­tū­rui – už pir­mą­sias iš­li­ki­mo pa­mo­kas! Tai, ką Jūs da­ro­te, – ne­įkai­no­ja­ma! AČIŪ!“ (ma­ma Vio­le­ta).
„Ačiū už sto­vyk­lą“ (ma­ma Lau­ra).
„Ačiū jums už nuo­sta­bią sto­vyk­lą vai­kams!“ (tė­ve­liai Ine­ta ir Da­rius).
„Nuo­šir­dus ačiū sto­vyk­los šta­bui ir ne­re­a­liems skil­čių va­do­vams už sto­vyk­lą „Pa­si­da­ryk pats“. Už jū­sų su­teik­tas ži­nias, su­da­ry­tas są­ly­gas pa­žin­ti, su­pras­ti, veik­ti ir pa­dė­ti bū­ti tie­siog sa­vi­mi, ne­pai­sant to, kad kaž­kas ir ne­iš­eis iš pir­mo kar­to“ (ma­ma Rai­mon­da).
„La­bas, se­se, aš no­riu pa­dė­ko­ti už įdo­mią ir gra­žią sto­vyk­lą. Esu la­bai lai­min­gas. Bu­vo ska­nu val­gy­ti, ką tai­sė­te. Ir dė­ko­ju la­bai jums už pa­stan­gas. Net ir ma­no ma­ma lai­min­ga“ (sto­vyk­lau­to­jas Ne­das).
„La­bai gai­la, kad ma­nęs ne­bu­vo. Taip vi­sų pa­si­il­gau. Tų vi­sų va­do šauks­mų: „Ri­kiuo­tė už 10 mi­nu­čių!!!!!“ ar­ba „KEEELIAMĖS!“. LABAI uni­ka­liai at­ro­dė Lau­ry­nas su iš­skir­ti­nai ge­ra laz­da!“ (bro­lis Ka­zys).

Gon­din­gos tun­to inf.

Komentarai
Kiti straipsniai