Antradienis, 2019 m. gruodžio 10 d.

Tve­rų die­nos cen­tras – pra­smin­gos veik­los oazė

Gra­žios gam­tos ap­sup­ty įsi­kū­ru­sia­me jau­kia­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Tve­rų mies­te­ly­je veik­los ran­da tiek vai­kas, tiek su­au­gęs. Vy­res­nie­ji bu­ria­si dai­nuo­ti, šok­ti, o vai­kams ir jau­ni­mui įvai­rių veik­lų po pa­mo­kų siū­lo­ma Tve­rų gim­na­zi­jo­je. Bū­re­lis vai­kų ir pa­mo­koms pa­si­bai­gus, ir per mo­ki­nių va­sa­ros atos­to­gas sku­ba į mies­te­lio am­bu­la­to­ri­jos pa­tal­po­se įsi­kū­ru­sį Tve­rų die­nos cen­trą. Kiek­vie­nas ten lau­kia­mas, šil­tai su­tin­ka­mas, iš­klau­so­mas, kiek­vie­nas tu­ri ga­li­my­bę ką nors nau­jo iš­mok­ti ar tie­siog, ko kar­tais taip trūks­ta, pa­ben­drau­ti.

Iš pa­čių die­nos cen­trą lan­kan­čių vai­kų te­ko ne kar­tą gir­dė­ti, kaip sma­gu yra die­nos cen­tre, kiek ten įdo­mių veik­lų. Ne vie­nas jų ne­kan­triai lau­kia pa­mo­kų pa­bai­gos, kai ga­lės nu­bėg­ti pa­ben­drau­ti, pa­tir­ti sma­gių emo­ci­jų, su­lauk­ti pa­ta­ri­mo, pa­ska­nau­ti, pa­žais­ti ar ko nors iš­mok­ti… Ir tie mo­ki­niai, ku­rie daž­nai yra api­bū­di­na­mi kaip „sun­kūs“, iš­dy­kę ar ne­su­kal­ba­mi, ten ga­na no­riai ei­na. Jei vai­kus ten trau­kia, ma­tyt, cen­tro veik­la – ne vel­tui.
Vie­šo­ji įstai­ga Tve­rų die­nos cen­tras įsteig­ta prieš be­maž try­li­ka me­tų – 2006 m. lap­kri­čio 20 d., o pir­mų­jų lan­ky­to­jų su­lau­kė 2007 me­tų pa­va­sa­rį. Šiuo me­tu dir­ba trys cen­tro dar­buo­to­jos: cen­tro di­rek­to­rė ir so­cia­li­nė pe­da­go­gė Vio­le­ta Baub­ku­vie­nė, už­im­tu­mo spe­cia­lis­tė Vai­da Gri­ciu­vie­nė ir so­cia­li­nio pe­da­go­go pa­dė­jė­ja Vi­li­ja Gra­baus­kie­nė. Šios trys mo­te­rys ši­lu­mos, mei­lės ir rū­pes­čio ne­gai­li ne tik sa­vo šei­moms, bet ir cen­trą lan­kan­tiems vai­kams. O jų, tu­rint min­ty, kad Tve­rai – ne did­mies­tis, ne­men­kas bū­re­lis – šie­met, pa­sak di­rek­to­rės V. Baub­ku­vie­nės, cen­trą lan­ko 21 vai­kas. Su­si­da­ro ne­ma­ža kla­sė, ku­riai cen­tro dar­buo­to­jos ir sa­va­no­riai veik­lų siū­lo kiek­vie­ną moks­lo me­tų dar­bo die­ną ir per mo­ki­nių atos­to­gas.
Šia­me cen­tre vai­kai pa­val­go, pa­ruo­šia na­mų dar­bus, yra ug­do­mi jų so­cia­li­niai ir so­cio­kul­tū­ri­niai įgū­džiai, vai­kai pra­smin­gai lei­džia lais­va­lai­kį. Pa­sak die­nos cen­tro di­rek­to­rės, la­biau­siai vai­kus džiu­gi­na iš­vy­kos į gam­tą, jud­rie­ji žai­di­mai lau­ke, sta­lo žai­di­mai, kū­ry­bi­niai ban­dy­mai, im­pro­vi­za­ci­jos. Cen­tro gy­ve­ni­mas yra ap­ra­šo­mas ir so­cia­li­nio tin­klo „Fa­ce­bo­ok“ pro­fi­ly­je Tve­rų die­nos cen­tras. Pa­skai­tai ir ne­ten­ka abe­jo­ti – vai­kai tu­ri veik­los, nors ve­ži­mu vežk! Ir ke­liau­ja, ir žai­džia, ir ska­nu­my­nus pa­tys pa­si­ga­mi­na, ir gim­ta­die­nius šven­čia, ir ren­gi­nu­kus or­ga­ni­zuo­ja, ir ku­ria, ir gra­žius dar­bus da­ro… Veik­lų – per akis. Ži­no­ma, ne tik pra­mo­gau­ja­ma. Tve­rų die­nos cen­tre vyk­do­mos al­ko­ho­lio, ta­ba­ko ir ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos, ly­tiš­ku­mo, pi­lie­tiš­ku­mo, krikš­čio­niš­ku­mo ug­dy­mo pro­gra­mos. Ne­pa­mirš­ta­mos ir cen­trą lan­kan­čių vai­kų bei pa­aug­lių šei­mos: su­lau­kia joms rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos, tar­pi­nin­ka­vi­mo bei at­sto­va­vi­mo, o, jei rei­kia, ir psi­cho­lo­gi­nės kon­sul­ta­ci­jos. Tė­ve­liai da­ly­vau­ja cen­tro ren­gi­niuo­se, kar­tu su vai­kais at­lie­ka įvai­rias už­duo­tis. Kaip mi­nė­jo V. Baub­ku­vie­nė, vyks­ta gra­žus ben­dra­dar­bia­vi­mas, ko­man­di­nis dar­bas, veik­la kar­tu su vai­kais, ma­mos ga­na no­riai įsi­jun­gia ir į joms siū­lo­mus edu­ka­ci­nius už­si­ė­mi­mus.
Mo­ky­ma­sis, ge­bė­ji­mų ug­dy­mas, pre­ven­ci­ja – svar­bu ir bū­ti­na, bet kar­tais vai­kams rei­kia kit­ko… „Nors vai­ko ga­bu­mų ug­dy­mas yra la­bai svar­bus, ta­čiau kur kas svar­biau yra skir­ti vai­kui lai­ko ir dė­me­sio – iš­klau­sy­ti jo bė­das ir džiaugs­mus. Kal­ba­mės įvai­rio­mis te­mo­mis, ne­smer­kia­me, pri­ima­me vai­ką kaip as­me­ny­bę, tu­rin­čią in­di­vi­du­a­lią nuo­mo­nę. No­ri­me pa­dė­ti vai­kui ir jo šei­mos na­riams vi­sa­pu­siš­kai to­bu­lė­ti kaip as­me­ny­bėms, ug­dy­ti so­cia­li­nius ir gy­ve­ni­miš­kus įgū­džius. Sten­gia­mės su­kur­ti cen­tre šil­tą ir jau­kią at­mos­fe­rą, kad ir pats vai­kas, ir jo šei­mos na­riai no­riai da­ly­vau­tų cen­tro veik­lo­je, kad ug­dy­tų­si šei­mos dar­nu­mo, sa­vi­tar­pio pa­gal­bos, ben­dra­vi­mo kul­tū­ros, su­pra­tin­gu­mo įgū­džiai“, – apie tai, kas, be abe­jo, svar­biau­sia to­kia­me so­cia­li­nia­me dar­be, sa­kė V. Baub­ku­vie­nė.
Tve­rų die­nų cen­tras, kaip ir ki­ti to­kio ti­po cen­trai ša­ly­je, yra fi­nan­suo­ja­mi So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos bei Sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Ta­čiau yra ir ki­tų šal­ti­nė­lių, ku­riais į cen­trą su­te­ka veik­loms bū­ti­ni pi­ni­gai ar ki­to­kia, bet ne ma­žiau svar­bi pa­ra­ma. „Da­ly­vau­ja­me lab­da­ros-pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­kas“ ak­ci­jo­se, ku­rio­se mums gelbs­ti ir Tve­rų gim­na­zi­jos sa­va­no­riai, drau­gau­ja­me su Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja, Tve­rų se­niū­ni­ja. Kaž­kiek pi­ni­gų gau­na­me iš pa­vie­nių as­me­nų, ku­rie mus pa­re­mia skir­da­mi 2 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. At­si­ran­da ge­ros va­lios žmo­nių, ku­rie cen­trą pa­re­mia svar­bio­mis smul­kme­nė­lė­mis: rū­bais, daik­tais ar nuo vai­kų at­li­ku­sią kny­gu­tę ar ne­be­rei­ka­lin­gą žai­di­mą at­ne­ša“, – pa­sa­ko­jo cen­tro va­do­vė. Gra­žius cen­trą lan­kan­čių vai­kų dar­bus įver­ti­na ir mies­te­lio se­niū­nas An­ta­nas Za­le­pū­gas (pa­vy­džiui, už per tve­riš­kių su­ei­gą or­ga­ni­zuo­tas veik­las do­va­no­jo ga­li­my­bę su­reng­ti eks­kur­si­ją se­niū­ni­jos au­to­bu­su), ir kle­bo­nas Ai­va­ras Pu­džiu­ve­lis – jis cen­tro vai­kams do­va­no­jo iš­sva­jo­tą lo­gi­nį sta­lo žai­di­mą, la­vi­nan­tį mąs­ty­mą, ver­slu­mo įgū­džius, stra­te­gi­nį mąs­ty­mą.
Kai cen­tro di­rek­to­rės pa­klau­sė­me, iš ko cen­tras su­lau­kia pa­gal­bos, su­ži­no­jo­me, jog prie pra­smin­gos vai­kų veik­los, jau­kios ap­lin­kos pri­si­de­da ne­ma­žai žmo­nių.
„Džiau­gia­mės Tve­rų gim­na­zi­jos sa­va­no­riais – ir mo­ki­niais, ir mo­ky­to­jais. Mo­ky­to­jai ve­da įvai­rius edu­ka­ci­nius už­si­ė­mi­mus, o vy­res­nių­jų kla­sių mo­ki­niai pa­de­da ren­gi­niuo­se, įvai­rio­se ak­ci­jo­se, kas­die­nė­je veik­lo­je, ber­niu­kai net nu­la­ka­vo cen­tro sie­nas šį pa­va­sa­rį“, – pa­si­džiau­gė V. Baub­ku­vie­nė.
Šie­met švie­žio vė­jo įne­šė sa­va­no­riai iš Vil­niaus Eg­lė ir Au­ri­mas, pa­siū­ly­da­mi įvai­rių veik­lų. Vie­nas iš to­kių pa­siū­ly­mų – sta­lo žai­di­mai. Pa­siū­ly­mas, pa­si­ta­rus su cen­trą lan­kan­čiais vai­kais, vir­to įvai­rius žmo­nes ga­lin­čia su­bur­ti veik­la: pa­žais­ti sta­lo žai­di­mų į cen­trą kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę kvie­čia­mi ne tik die­nos cen­trą lan­kan­tys vai­kai, bet ir kiek­vie­nas no­rin­tis – vai­kas, jau­nuo­lis ar su­au­gęs. V. Baub­ku­vie­nė vi­lia­si, kad į veik­las pa­vyks įtrauk­ti ir mies­te­lio jau­ni­mą. Pa­sak cen­tro va­do­vės, pla­nuo­ja­ma reng­ti prot­mū­šių, o sa­va­no­riai Eg­lė ir Au­ri­mas kiek­vie­ną ant­ra­die­nio ir ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą kvie­čia mies­te­lio jau­ni­mą pa­kal­bė­ti, pa­dis­ku­tuo­ti. Gal ka­da Tve­rų die­nos cen­tras taps trau­kos cen­tru ir kol kas ne­drą­siai prie to­kių veik­lų pri­si­de­dan­čiam mies­te­lio ir ap­lin­ki­nių kai­mų jau­ni­mui?
Cen­tro pa­tal­pos – tvar­ki­gos, spal­vin­gos. Pa­si­ro­do, pa­tys vai­kai jau­čia­si at­sa­kin­gi už cen­tro pa­tal­pų ir lau­ko ap­lin­kos šva­rą, tvar­ko­si, puo­šia cen­trą sa­vo dar­be­liais, sau­go tu­ri­mą in­ven­to­rių ir prie­mo­nes.
„Ben­dro­mis jė­go­mis ku­ria­me šil­tą ir jau­kią cen­tro at­mos­fe­rą, kad pa­tiems ja­me bū­tų jau­ku ir ge­ra. Kar­tu su vai­kais gal­vo­ja­me veik­las (nuo py­ra­go re­cep­to iki ren­gi­nio), kad bū­tų įdo­mu leis­ti lais­va­lai­kį“, – tei­gė V. Baub­ku­vie­nė.
Vai­kai Tve­rų die­nos cen­tre ne tik pra­mo­gau­ja bei mo­ko­si, bet ir pa­tys daž­nai bū­na ge­rų dar­bų ini­cia­to­riai. Per Vė­li­nes die­nos cen­tro vai­kai, pa­de­da­mi cen­tro dar­buo­to­jų, pa­ga­mi­no puokš­čių ir jas pa­dė­jo ant ne­lan­ko­mų, se­nų ka­pe­lių. Puokš­tes (kar­tais ži­bin­tus su žva­ke­lė­mis) vai­kai tra­di­ciš­kai da­ro ir jo­mis pa­puo­šia ka­pe­lius kiek­vie­nais me­tais. Prieš Ka­lė­das pa­tys pri­ke­pė gar­du­my­nų, pa­da­rė at­vi­ru­kų ir ap­la­kė Tve­ruo­se gy­ve­nan­čius se­no­lius, taip sim­bo­li­nė­mis do­va­nė­lė­mis ir dė­me­siu juos pra­džiu­gin­da­mi. Vai­kų ran­ko­mis ga­min­ti žais­liu­kai pa­puo­šė Tve­rų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo baž­ny­čios Ka­lė­dų eg­lę. Vai­kai no­riai pri­si­dė­jo prie gim­na­zi­jos or­ga­ni­zuo­tos kon­fe­ren­ci­jos ir jos da­ly­viams pa­ga­mi­no la­bai gra­žių puokš­te­lių. Per šių me­tų tra­di­ci­nę tve­riš­kių su­ei­gą die­nos cen­trą lan­kan­tys vai­kai, pa­de­da­mi dar­buo­to­jų ir sa­va­no­rių, pa­siū­lė pra­mo­gų bei edu­ka­ci­nių veik­lų: tve­riš­kių su­ei­gos veik­lų puokš­tę pa­pil­dė die­nos cen­tro edu­ka­ci­nė-kū­ry­bi­nė erd­vė „At­eik! Iš­ban­dyk! Nu­stebk!“. Čia vi­si no­rin­tie­ji tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti pie­ši­mo ant van­dens (eb­ru) tech­ni­ką, pa­si­ga­min­ti pa­puo­ša­lą iš mo­lio, nu­si­pin­ti apy­ran­kę, pa­si­džiaug­ti pie­ši­niu (aqu­ag­ri­mu) ant vei­du­ko, sma­giai pa­šėl­ti su mui­lo bur­bu­lais. Ir dar bū­tų ga­li­ma pil­dy­ti ir pil­dy­ti pra­smin­gų dar­bų są­ra­šą… Aiš­ku vie­na – vai­kai cen­tre pa­ti­ria tei­gia­mų emo­ci­jų, tad jo­mis no­riai da­li­na­si su ki­tais.
No­ri­si ti­kė­ti, kad Tve­rų die­nos cen­tras, ku­ria­me su vai­kais dir­ba ši­lu­mos ir rū­pes­čio ne­sto­ko­jan­čios dar­buo­to­jos, bus trau­kos cen­tras ne tik vai­kams bei pa­aug­liams, bet į Tve­rų cen­tre įsi­kū­ru­sią jau­kią erd­vę vis daž­niau už­suks jau­ni­mas, o prie veik­lų no­riai pri­si­dės Tve­rų gy­ven­to­jai. Juk ge­ru­mas už­kre­čia.

Re­na­ta DAUKINTYTĖ

Nuotraukoje: Šypsenos ir gera nuotaika Tverų dienos centre – kasdienybė.

Komentarai
Kiti straipsniai