Nugriovė ūkinį pastatą, stovėjusį valstybinėje žemėje
Į „Rietavo žemės“ redakciją kreipėsi rietaviškė, gyvenanti viename iš Žemaičių g. 5 namo butų. Ji informavo, kad jos kaimynai, kurie turi tame pačiame name išsipirkę du butus, neteisėtai ėmė griauti valstybinėje žemėje stovėjusį ūkinį pastatą.
Liepos pradžioje rietaviškių šeima gavo pranešimą iš jų kaimynams atstovaujančios advokatės, kad liepos 14 dieną bus pašalintas savavališkos statybos statinys – ūkinis pastatas. Rašte nurodyta, kad būtina iš pastato pašalinti savo asmeninius daiktus, nes, to nepadarius, bus prilyginama tyčinei veiklai ir padaryta žala nebus atlyginta. Ūkinis pastatas buvo nugriautas, nors jame buvo dalis, priklausanti ir minėtiems rietaviškiams. Šią patalpą žmonės naudojo nuo 1994 m. lapkričio 24 dienos, nes įsigijus butą, jiems buvo parodyta priklausanti dalis. Pastatas nebuvo įteisintas – stovėjo valstybinėje žemėje. Kai prasidėjo griovimo darbai, kreiptasi į policijos pareigūnus. Jie norėjo sustabdyti prasidėjusius darbus, bet kaimynai nesutiko to padaryti, sakydami, kad geriau sumokės baudą. Moteris kitą dieną kreipėsi ir į Savivaldybę su prašymu išsiaiškinti, ar kaimynai turėjo teisę atlikti šiuos veiksmus. Rietaviškiai savo ruožtu taip pat pasisamdė advokatą, kuris informavo pastatą ketinančius nugriauti kaimynus, kad kita pusė nesutinka su numatomu statinio nugriovimu, nes tai pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises. Taip pat kaimynai buvo informuoti, kad pastarieji nori šį pastatą įteisinti atlikdami tam būtinas procedūras. Nepaisant to, kad esant prieštaravimams, pastatas negalėjo būti griaunamas, iš jo liko tik plytų krūva.
„Mūsų name vienas butas priklausė Savivaldybei, kitame gyvename jau 20 metų, o trečiąjį, mirus savininkei, nusipirko dabartiniai kaimynai. Kai Savivaldybė paskelbė aukcioną, kuriame buvo parduodamas jai priklausantis butas, bandėme įsigyti jį mes, tačiau nepavyko. Dabar abu butai priklauso tiems patiems žmonėms, kurie atsikraustė čia prieš maždaug dvejus metus. Su kuo tik kalbėjome, kur kreipėmės, visur mums pasakė, kad niekas negali pradėti griauti ūkinio pastato, nes jis nėra jų statytas ir jokia advokatė to negali įteisinti. Tą padaryti gali tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Su kaimynais šiuo metu nebendraujame, buvome jiems reikalingi tik kol sudėjome parašus dėl butų sujungimo, remontų darymo, atskiro įėjimo įrengimo. Kai sudėjome parašus, pasakė, kad ketina pirkti žemę ir nugriauti ūkinį pastatą“, – pasakojo moteris. Nugriautame ūkiniame pastate šeima laikė asmeninius daiktus, kadangi kitos patalpos tam neturi.
Į mūsų paklausimą apie pastato, esančio valstybinėje žemėje, nugriovimą ir laukiančias baudas atsakė Ričerdas Indrašius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Konsultavimo skyriaus specialistas.
„Bendruoju atveju pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 54 punkto nuostatas teisėtai statytas pastatas, bet neužbaigtas statyti pastatas (neatliktos statybos užbaigimo procedūros ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre) gali būti išardomos statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybą leidžiančio dokumento statiniui griauti. Pagal pirmiau nurodyto reglamento 50 punkto nuostatas griaunant (griovimas yra viena iš statybos rūšių) pastatą valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas leidimas nugriauti statinį reikalingas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Griaunant nesudėtingąjį pastatą, leidimas griauti neprivalomas.
Pagal administracinių nusižengimų kodekso nuostatas savavališkas pastatų griovimas, priklausomai nuo pastatų kategorijos, vietovės, užtraukia baudą nuo 30 iki 6 000 eurų“.
Anot rietaviškės, kuri į mus kreipėsi, per savaitę po skundo neįvyko jokių pokyčių, ji nesulaukė dėmesio ir iš Savivaldybės darbuotojų. Kaip pasibaigs ši nemaloni kaimynus sukiršinusi situacija – parodys laikas.
Nuotraukoje: Taip ūkinis pastatas atrodė prieš ir dabar.