Antradienis, 2019 m. spalio 22 d.

Dai­mo­nas Jo­nas Bud­rys: „Nie­ka­da ne­nu­lei­džiu gal­vos, jei kas ne­pa­si­se­ka“

Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­lo­je mo­ko­si daug veik­lių, ak­ty­vių, vi­suo­me­niš­kų, ge­rai be­si­mo­kan­čių, ku­pi­nų nau­jų idė­jų jau­nuo­lių. Vienas jų – bū­si­mas ant­ra­kur­sis Dai­mo­nas Jo­nas Bud­rys. Jis da­ly­vau­ja vi­suo­se mo­kyk­lo­je or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se, šven­tė­se, įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, olim­pia­do­se, jis vi­sa­da pir­mas ir įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus.

Kaip pa­sa­ko­jo Plun­gės TVM eko­no­mi­kos mo­ky­to­ja bei D. J. Bud­rio gru­pės va­do­vė Dai­va Bart­ku­vie­nė, iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad jis nie­kuo neiš­si­ski­ria iš ki­tų, ta­čiau vai­ki­no po­zi­ty­vus po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą, no­ras vis­ką iš­mok­ti ir pa­žin­ti, vi­sur da­ly­vau­ti da­ro jį ypa­tin­gą. Ir moks­lai jam se­ka­si ge­rai. „Tai – pa­pras­tas ir nuo­šir­dus vai­ki­nu­kas, vi­sa­da pa­si­ren­gęs at­ei­ti ki­tam į pa­gal­bą, ak­ty­viai da­ly­vau­jan­tis mo­kyk­los vi­suo­me­ni­nia­me ir kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me, žmo­gus, ku­riuo ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti“, – auk­lė­ti­nį gy­rė D. Bart­ku­vie­nė.
D. J. Bud­rys, be­si­ruo­šian­tis nuo rug­sė­jo pir­mo­sios TVM krims­ti at­ra­kur­sio duo­ną ir to­liau mo­ky­tis vi­daus ap­dai­los spe­cia­ly­bės sub­ti­ly­bių, apie sa­ve kal­ba kuk­liai. „Jo­kių ypa­tin­gų ap­do­va­no­ji­mų, me­da­lių, iš­skir­ti­nių pri­zų ne­tu­riu, nors daug kur te­ko da­ly­vau­ti. Šie­met da­ly­vau ra­jo­ni­nė­je ge­og­ra­fi­jos olim­pia­do­je. Man pa­tin­ka įvai­ri mo­kyk­lo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma veik­la, šven­tės, įvai­rūs kon­kur­sai, olim­pia­dos. Sten­giuo­si vi­sur da­ly­vau­ti, nė vie­no ne­pra­leis­ti“, – apie po­mė­gius ir ak­ty­vų gy­ve­ni­mo bū­dą pa­sa­ko­jo Dai­mo­nas Jo­nas.
Be to, kaip sa­kė jau­na­sis pa­šne­ko­vas, jis lan­ko ir­kla­vi­mo tre­ni­ruo­tes ir plau­kio­ja bai­da­re. Taip pat mėgs­ta žais­ti fut­bo­lą, krep­ši­nį bei tin­kli­nį. Jau­nuo­lis sa­kė, kad jam ne­sve­ti­ma ir po­li­ti­ka.
Vai­ki­nas taip pat pa­sa­ko­jo, kad ne tik ak­ty­viai da­ly­vau­ja mo­kyk­los veik­lo­je, lan­ko tre­ni­ruo­tes, do­mi­si po­li­ti­ka, bet kar­tu su mo­kyk­los drau­gais ir mo­ky­to­jais įgy­ven­di­na tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus.
Vi­sai ne­se­niai, ge­gu­žės 13–17 die­no­mis, kar­tu su ki­tu Tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los mo­ki­niu Do­na­tu Rau­do­niu­mi bei an­glų kal­bos mo­ky­to­ja Ve­ro­ni­ka Raz­gie­ne da­ly­va­vo Eras­mus+ pro­jek­to „Tra­di­ci­jos be sie­nų“ su­si­ti­ki­me Nor­ve­gi­jo­je, Moss mies­te. Kaip pa­sa­ko­jo jau­na­sis pa­šne­ko­vas, tai bu­vo penk­ta­sis pro­jek­to part­ne­rių iš Veng­ri­jos, Len­ki­jos, Por­tu­ga­li­jos, Lie­tu­vos, Šve­di­jos, Tur­ki­jos ir Nor­ve­gi­jos su­si­ti­ki­mas, įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nes mo­ky­mo­si veik­las.
Plun­giš­kis Dai­mo­nas Jo­nas, da­ly­va­vęs su­si­ti­ki­me Nor­ve­gi­jo­je, pa­sa­ko­jo, kad šį kar­tą vi­sos ša­lys part­ne­rės tu­rė­jo pri­sta­ty­ti sa­vo na­cio­na­li­nes šven­tes pa­teik­ty­se ir vaiz­do fil­mu­kuo­se. Jau­nuo­lis sa­kė, kad su ko­man­dos drau­gu ne tik pri­sta­tė me­džia­gą apie lie­tu­vių na­cio­na­li­nes šven­tes, bet ir daug su­ži­no­jo apie ša­lių part­ne­rių na­cio­na­li­nes šven­tes.
Pa­sak plun­giš­kio, nors vi­sos ša­lys tu­ri pa­na­šias šven­tes, ta­čiau jų svar­ba ir šven­ti­mo bū­dai la­bai ski­ria­si. Jau­nuo­lis su­ži­no­jo, kad ge­gu­žės 17 die­na yra Nor­ve­gi­jos Kon­sti­tu­ci­jos die­na, ir ji šven­čia­ma vi­so­je ša­ly­je. Tai – šven­tė su triukš­min­gais pa­ra­dais, ku­riuos pra­de­da dar­že­li­nu­kai iš­va­ka­rė­se, o bai­gia mo­kyk­los su su­au­gu­siais pi­lie­čiais ge­gu­žės 17-ąją. Be to, kaip pa­sa­ko­jo pro­jek­to da­ly­vis, kiek­vie­nos nor­ve­gės ar nor­ve­go gar­bės rei­ka­las – tą die­ną pa­si­puoš­ti na­cio­na­li­niu kos­tiu­mu. Kon­sti­tu­ci­jos die­na Nor­ve­gi­jo­je net­gi svar­bes­nė ir la­biau lau­kia­ma ne­gu Ka­lė­dos. Tai – gi­mi­nių su­si­ti­ki­mo die­na. Vi­si pro­jek­to „Tra­di­ci­jos be sie­nų“ da­ly­viai, kaip pa­sa­ko­jo su­si­ti­ki­me da­ly­va­vęs plun­giš­kis, tu­rė­jo pui­kią pro­gą pa­tir­ti šios šven­tės eu­fo­ri­ją pa­tys da­ly­vau­da­mi šven­ti­nia­me pa­ra­de. „Tai bu­vo ypa­tin­ga die­na. Kar­tu su nor­ve­gais, ap­si­tai­siu­siais na­cio­na­li­niais kos­tiu­mais, mes žy­gia­vo­me mies­to gat­vė­mis. Pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­kę vie­ti­niai gy­ven­to­jai dai­na­vo dai­nas ir gro­jo įvai­riais mu­zi­kos in­stru­men­tais. Sun­ku žo­džiais nu­sa­ky­ti jaus­mą, pa­tir­tą šios šven­tės me­tu, tad vi­sa­da va­do­vau­juo­si po­sa­kiu: „Ge­riau vie­ną kar­tą pa­ma­ty­ti, ne­gu šim­tą kar­tų iš­girs­ti“, – ma­lo­niais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Dai­mo­nas Jo­nas.
Be to, moks­lei­vis iš tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los džiau­gė­si rū­pes­tin­ga ir drau­giš­ka nor­ve­gų šei­ma, ku­rio­je gy­ve­no ke­lias die­nas. Dai­mo­nas Jo­nas iš ar­čiau su­si­pa­ži­no su šios šei­mos gy­ve­ni­mo sti­liu­mi, kul­tū­ra ir pra­mo­go­mis. Be to, ben­drau­da­mas su nor­ve­gais an­gliš­kai, tu­rė­jo ga­li­my­bę to­bu­lin­ti an­glų kal­bos ži­nias bei su­si­ras­ti nau­jų drau­gų.
Pro­jek­to da­ly­vis, sva­jo­jan­tis apie sta­ty­bi­nin­ko kar­je­rą, bu­vo la­bai pa­ten­kin­tas su­si­ti­ki­mu Nor­ve­gi­jo­je ir džiau­gė­si, kad pui­kiai pra­lei­do lai­ką. Pa­sak pa­šne­ko­vo, iš pra­džių sve­čiams bu­vo su­reng­ta iš­vy­ka į Os­lą, kur su­si­pa­ži­no su sos­ti­nės įžy­my­bė­mis ir lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis. „Ke­lio­nės me­tu bu­vo la­bai sma­gu. Kel­tu kė­lė­mės į Hva­ler na­cio­na­li­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­trą. Pa­te­kę į to­liau­siai esan­čias sa­las, die­ną lei­do­me iš­ky­lau­da­mi ne­pa­kar­to­ja­mo gro­žio gam­tos prie­globs­ty­je. Vi­kin­gų lai­kų is­to­ri­ją pri­mi­nė iš­vy­ka lai­vu iki Hor­te­no ir pės­čių­jų žy­gis į Vi­kin­gų cen­trą, kur da­ly­viai ga­lė­jo iš­ban­dy­ti įvai­rius vi­kin­gų lai­kų žai­di­mus ir rung­tis“, – įspū­džiais da­li­jo­si Dai­mo­nas Jo­nas.
Iš ke­lio­nės TVM moks­lei­vis grį­žo ku­pi­nas ne­iš­dil­do­mų įspū­džių ir ge­rų emo­ci­jų. Jis ne tik ap­lan­kė ne­pa­kar­to­ja­mo gro­žio ša­lį, bet ir už­mez­gė nau­jų pa­žin­čių, su­si­drau­ga­vo su ki­tų ša­lių moks­lei­viais. Dai­mo­nas Jo­nas ti­ki­si, kad drau­gys­tės ry­šiai, už­si­mez­gę su­si­ti­ki­mo me­tu, ne­nu­trūks ir at­ei­ty­je, kad ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas tarp ša­lių tę­sis, ir jau ru­de­nį, spa­lio mė­ne­sį, vi­si pro­jek­to da­ly­viai su­si­tiks Lun­do mies­te Šve­di­jo­je.
Du bro­lius tu­rin­tis vai­ki­nas sa­kė, kad gy­ve­ni­mas jam la­bai gra­žus, džiau­gia­si juo, ir vi­sur įžvel­gia tik ge­rus da­ly­kus. „Nie­ka­da ne­nu­lei­džiu gal­vos, nie­ka­da ne­nu­si­vi­liu, jei kas nors ir ne­pa­si­se­ka. Ži­nau, kad daug dir­bant ir la­bai sten­gian­tis, ga­li­ma pa­siek­ti vis­ką. Džiau­giuo­si gy­ve­ni­mu, di­džiuo­juo­si sa­vo šei­ma, ku­ri vi­sa­da ma­ne pa­lai­ko. Vi­sur ma­tau tik po­zi­ty­vius da­ly­kus“, – švie­sio­mis spal­vo­mis sa­vo gy­ve­ni­mą pie­šė Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los mo­ki­nys D. J. Bud­rys, vi­siems lin­kė­da­mas nie­ka­da ne­su­sto­ti džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

Edi­ta LUKIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai