Antradienis, 2019 m. spalio 22 d.

Krep­ši­nis – ki­tas pa­sau­lis, ku­ria­me ne­eg­zis­tuo­ja že­miš­kos pro­ble­mos

Plun­gės „Bab­run­go“ pro­gim­na­zi­ja ga­li di­džiuo­tis ta­len­tin­gais ir ga­biais mo­ki­niais. Jų aukš­tais pa­sie­ki­mais tiek moks­le, tiek spor­te, tiek kul­tū­ri­nė­je bei vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je di­džiuo­ja­si mo­kyk­los ben­druo­me­nė, tė­ve­liai, drau­gai.

Ga­bi­ja Til­vi­kai­tė, šie­met bai­gu­si „Bab­run­go“ pro­gim­na­zi­jos šeš­tą kla­sę, – vie­na mo­ki­nių, gar­si­nan­čių mo­kyk­lą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų. Ji ski­na lau­rus ak­ty­viai spor­tuo­da­ma. Krep­ši­nis šiai mer­gai­tei – mėgs­ta­miau­sia spor­to ša­ka. Be jo bū­si­mo­ji pro­gim­na­zi­jos sep­tin­to­kė ne­įsi­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo. Ga­bi­ja sa­ko, kad žais­da­ma po­pu­lia­rų vi­so­je Lie­tu­vo­je žai­di­mą, ji at­si­gau­na, pa­si­se­mia jė­gų, to­bu­lė­ja bei at­ran­da sa­ve. „Ma­nau, spor­tas for­muo­ja kiek­vie­no žmo­gaus cha­rak­te­rį, ska­ti­na jau­ną žmo­gų to­bu­lė­ti, ieš­ko­ti gy­ve­ni­mo ke­lio bei su­ge­bė­ti įžvelg­ti stip­ri­ą­sias sa­vo sa­vy­bes. Be to, krep­ši­nio var­žy­bos, įvai­rios spor­to sto­vyk­los, iš­vy­kos – tai grū­di­ni­ma­sis, aki­ra­čio plė­ti­mas, nau­jos pa­žin­tys, su­si­ti­ki­mai su drau­gais bei sma­gus lai­ko pra­lei­di­mas“, – apie po­mė­gį pa­sa­ko­jo jau­no­ji spor­ti­nin­kė ir pri­dū­rė, kad at­ei­ty­je sva­jo­ja tap­ti ži­no­ma krep­ši­nin­ke.
Plun­gės „Bab­run­go“ pro­gim­na­zi­jos an­glų kal­bos mo­ky­to­ja Jū­ra­tė Var­pio­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad mo­kyk­la la­bai di­džiuo­ja­si Ga­bi­jos pa­sie­ki­mais krep­ši­nio sri­ty­je, o tai dar la­biau mo­ty­vuo­ja jau­ną­ją spor­ti­nin­kę. Ji, pa­sak mo­ky­to­jos, ne tik ak­ty­viai spor­tuo­ja, bet ir ge­rai mo­ko­si. J. Var­pio­tie­nė taip pat mi­nė­jo, kad ypač rei­kia dė­ko­ti mer­gai­tės tre­ne­riams, ku­rie pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka sa­vo dar­bą ir sėk­min­gai ug­do, tie­sia nau­jų ga­li­my­bių ke­lią jau­nai ir per­spek­ty­viai krep­ši­nin­kei, mo­ko ją įvai­rių krep­ši­nio sub­ti­ly­bių. Taip pat nuo­ša­ly­je ne­lie­ka ir jau­no­sios spor­ti­nin­kės tė­ve­liai, ku­rie lai­ku su­ge­bė­jo nu­kreip­ti ją tin­ka­ma lin­kme.
Ga­bi­jos ma­ma apie duk­rą at­si­lie­pė pa­čiais šil­čiau­siais žo­džiais. Ji sa­kė, kad Ga­bi­ja – švel­ni, rū­pes­tin­ga, sa­va­ran­kiš­ka, leng­vai ben­drau­jan­ti. „Ji tu­ri la­bai daug drau­gų. Yra be ga­lo už­si­spy­ru­si ir ryž­tin­gai sie­kia už­si­brėž­tų tiks­lų, nie­ka­da ne­pa­si­duo­da. Vi­sa­da tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. Ži­no­ma, mo­ka ir pyk­ti, o to­kiais mo­men­tais jos pa­grin­di­niu drau­gu tam­pa te­le­fo­nas, į ku­rį, kaip ir dau­gu­ma šių die­nų jau­ni­mo, ji tie­siog „įlen­da“ ir at­si­ri­bo­ja nuo vi­sų, pa­bū­na, nu­si­ra­mi­na. Ta­čiau taip pa­si­tai­ko ne­daž­nai. Nors krep­ši­nio tre­ni­ruo­tės, var­žy­bos už­ima daug lai­ko, Ga­bi­ja mo­ko­si la­bai ge­rai. Su­ge­bė­ji­mas su­de­rin­ti moks­lus ir spor­tą – di­džiu­lis jau­no žmo­gaus pri­va­lu­mas“, – džiau­gė­si mo­te­ris sa­vo duk­ra.
Be to, kaip pa­sa­ko­jo Ga­bi­jos ma­ma, pas­ta­rie­ji dve­ji me­tai jau­na­jai krep­ši­nin­kei bu­vo la­bai in­ten­sy­vūs – te­ko da­ly­vau­ti net dvie­juo­se krep­ši­nio čem­pio­na­tuo­se. „Ir čia ji ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ta. Ne­se­niai sa­vo am­žiaus gru­pė­je bu­vo iš­rink­ta į MVP pen­ke­tu­ką kaip re­zul­ta­ty­viau­sia ir nau­din­giau­sia žai­dė­ja“, – di­džia­vo­si Ga­bi­jos ma­ma ir pri­dū­rė, kad vi­sai ne­se­niai duk­ra da­ly­va­vo ir tarp­tau­ti­nia­me krep­ši­nio čem­pio­na­te Šve­di­jo­je.
Baig­da­ma sa­vo pa­sa­ko­ji­mą apie ta­len­tin­gą ir jau ne­ma­žai krep­ši­nio sri­ty­je pa­sie­ku­sią duk­rą, ma­ma pri­dū­rė, kad krep­ši­nis Ga­bi­jai – ki­tas pa­sau­lis, ku­ria­me ne­eg­zis­tuo­ja že­miš­kos pro­ble­mos. Tai – vi­siš­kas at­si­pa­lai­da­vi­mas ir at­si­ri­bo­ji­mas nuo kas­die­ny­bės ir su­pan­čio pa­sau­lio.
G. Til­vi­kai­tės kla­sės drau­gai sa­ko, kad to­kios už­si­spy­ru­sios ir sie­kian­čios sa­vo tiks­lų mer­gai­tės jie dar ne­bu­vo su­ti­kę. Be to, kaip sa­ko kla­sio­kai, Ga­bi­ja drau­giš­ka, ma­lo­ni, mo­kan­ti ben­drau­ti, nie­ka­da nie­ko ne­įžei­džian­ti, pir­mo­ji at­ei­nan­ti į pa­gal­bą iš­ti­kus bė­dai. „Ji ne tik pui­kiai žai­džia krep­ši­nį, bet ir ge­rai mo­ko­si. Tad vi­sa­da, jei tik pa­pra­šai, Ga­bi­ja pa­de­da iš­spręs­ti ma­te­ma­ti­kos už­da­vi­nį ar pa­ra­šy­ti ra­ši­nį. Ji tik­rai nė­ra pa­si­pū­tu­si ar iš­pui­ku­si, kad mo­ka žais­ti krep­ši­nį. Su ja vi­sa­da ma­lo­nu ben­drau­ti“, – pa­sa­ko­jo Ga­bi­jos kla­sio­kai.
Pa­sak Ga­bi­jos ma­mos, duk­ra tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­tik­ti ir su le­gen­di­niu krep­ši­nin­ku Ar­vy­du Sa­bo­niu, taip pat su vie­nu ge­riau­siu Lie­tu­vos krep­ši­nin­ku, bu­vu­siu na­cio­na­li­nės rink­ti­nės ka­pi­to­nu Sau­liu­mi Štom­ber­gu bei daug pa­sie­ku­siu ir pui­kiai žai­džian­čiu jau­nuo­ju Lat­vi­jos krep­ši­nin­ku Kris­ta­pu Por­zin­giu. Jau­no­ji spor­ti­nin­kė iš Plun­gės, tik pra­de­dan­ti spor­ti­nę kar­je­rą, tu­rė­jo pro­gą su­si­tik­ti su krep­ši­nio įžy­my­bė­mis, ku­rie su ja no­riai ben­dra­vo bei pa­pa­sa­ko­jo, kaip kryp­tin­gai ir ryž­tin­gai siek­ti sa­vo tiks­lų, kad rei­kia daug dirb­ti ir nie­ka­da ne­pa­si­duo­ti už­griu­vus sun­ku­mams.
Ži­no­ma, to­kie su­si­ti­ki­mai, po­kal­biai su le­gen­do­mis ta­pu­siais spor­ti­nin­kais, var­žy­bos, iš­ko­vo­tos per­ga­lės, ka­rtu ir ne­sėk­mės, ku­rios pri­ver­čia dar la­biau pa­si­steng­ti, pa­sak jau­no­sios plun­giš­kės, mo­ty­vuo­ja žais­ti, siek­ti kuo ge­res­nių re­zul­ta­tų ir sva­jo­ti, kad gal­būt ka­da nors ir ji gar­sins sa­vo ša­lį vi­sa­me pa­sau­ly­je.
„Man pa­tin­ka žais­ti krep­ši­nį. Aikš­te­lė­je sten­giuo­si vis­ką at­lik­ti kuo ge­riau, žais­ti taip, kaip mo­ko tre­ne­riai. Ne vi­sa­da vis­kas pa­vyks­ta. Sva­jo­ju tap­ti tik­ra krep­ši­nio pa­sau­lio įžy­my­be bei gar­sin­ti sa­vo gim­tą­ją Plun­gę ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – apie at­ei­ties pla­nus at­vi­ra­vo Plun­gės „Bab­run­go“ pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nė, jau­no­ji krep­ši­nin­kė G. Til­vi­kai­tė.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Gabija su legendiniu krepšininku Arvydu Saboniu.

Komentarai
Kiti straipsniai