Antradienis, 2024 m. kovo 19 d.

Ge­riau­sias bū­das va­sa­ro­ti – skau­tų sto­vyk­la

Bir­že­lio 22–29 d. aso­cia­ci­ja „Plun­gės skau­tai“-Gon­din­gos tun­tas (Lie­tu­vos skau­ti­jos na­rys), įgy­ven­din­da­ma vie­tos pro­jek­tą „Va­sa­rą leis­ki­me ak­ty­viai“ Nr. PLUNG-LEADER-6B-KVJ-8-1-2018, prie Var­ka­lių pi­lia­kal­nių or­ga­ni­za­vo sto­vyk­lą „N-14: SKAUTAI!“
Sto­vyk­los pro­gra­mo­je bu­vo nu­ma­ty­ti ak­ty­vūs mo­ko­mie­ji už­si­ė­mi­mai. Da­ly­viai mo­kė­si lie­tu­vių ir ki­tų tau­tų šo­kių; da­ly­va­vo iš­gy­ve­ni­mo už­si­ė­mi­muo­se. Taip pat ne­ma­žai lai­ko sky­rė pio­ne­ri­jai, py­ni­mui iš odos ir vir­vu­čių, lip­dy­mui iš mo­lio, py­ni­mui iš vy­te­lių ir žo­lių, žva­kių ga­my­bai ir įvairioms skau­tiš­koms veik­loms.

Sto­vyk­los „N-14: SKAUTAI“ da­ly­viai – ke­tu­rio­lik­me­čiai ir vy­res­ni jau­nuo­liai, jiems tal­ki­no su­au­gę va­do­vai, pro­gra­mų or­ga­ni­za­to­riai ir ve­dė­jai bei jau­nes­ni pa­gal­bi­nin­kai skau­tai. Sa­vai­tė bu­vo ne­įkai­no­ja­ma ga­li­my­bė jau­ni­mui mo­ky­tis tra­di­ci­nių ama­tų, in­teg­ruo­tis į vie­tos ben­druo­me­nės veik­las, tu­ri­nin­gai leis­ti lais­va­lai­kį, aug­ti kaip as­me­ny­bėms, for­muo­ti, stip­rin­ti ver­ty­bi­nius pa­ma­tus.
Pir­mo­sio­mis die­no­mis vi­si mo­kė­si pio­ne­ri­jos dar­bų – sta­tė įvai­rius sto­vyk­li­nius įren­gi­nius: in­dau­jas, sta­liu­kus, ka­byk­las, gul­tus, net­gi na­me­lį me­dy­je, ap­si­tvė­rė pa­sto­vyk­les.
Šeš­ta­die­nio va­ka­rą sto­vyk­lau­to­jus ap­lan­kė Tel­šių vys­ku­pi­jos ge­ne­ral­vi­ka­ras, mū­sų bro­lis sk. vy­tis Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius ir au­ko­jo šv. Mi­šias pie­vo­je, prie skau­tų pa­si­sta­ty­to kry­žiaus.
Sek­ma­die­nį, po iš­kil­min­go sto­vyk­los ati­da­ry­mo, jau­nuo­liai tę­sė pio­ne­ri­jos dar­bus, ka­ria­vo van­dens mū­šy­je, o va­ka­re de­monst­ra­vo su­ge­bė­ji­mus bei ta­len­tus Jo­ni­nių lau­žo me­tu. Ne­pa­kar­to­ja­mi bu­vo vi­sų skil­čių – „Blo­gio (ir gė­rio) al­jan­so“, „Lo­kio“, „Le­li­jų“ ir „Ra­mu­nių“ skil­čių bur­tai, žai­di­mai, dai­nos ir vai­di­ni­mai bei nu­si­pin­ti vai­ni­kai. La­biau­siai vi­sus ža­vė­jo bro­lio Lau­ry­no šū­kiai ir pa­sto­vyk­lių ko­men­dan­tų Do­vy­do bei Ie­vos re­pas. Aiš­ku, va­do­vų pa­si­ro­dy­mas ir vė­jo bei lie­taus iš­šau­ki­mas nu­ste­bi­no ne ma­žiau!
Jo­ni­nės, kaip ir de­ra, bai­gė­si šo­ki­nė­ji­mu per lau­žą bei vai­ni­kų pluk­dy­mu.
Pa­ry­čiais skau­tus ap­lan­kė ne­ti­kė­ta vieš­nia – stir­na, ku­ri at­ėjo pa­smal­sau­ti, kas vyks­ta jos val­do­se…
Pir­ma­die­nį tę­sė­si už­si­ė­mi­mai – da­ly­viai su va­do­ve Jo­vi­ta mo­kė­si lip­dy­ti iš mo­lio, o su mo­ky­to­ja Ire­na – pin­ti apy­ran­kes bei ki­tus pa­puo­ša­lus iš vir­vu­čių ir odos. Be­je, lip­dy­ti se­kė­si pui­kiai – dir­bi­niai pa­vy­ko vi­siems (šiuo me­tu Vai­kų bib­lio­te­ko­je (Lais­vės al. 19) vyks­ta jau iš­deg­tų puo­de­lių, va­ze­lių, du­be­nė­lių ir puo­dy­nė­lių pa­ro­da). O pa­si­mo­kę pin­ti, ne tik pa­tys pa­si­puo­šė praš­mat­nio­mis apy­ran­kė­mis, bet ir slap­ta pa­puo­ša­lų do­va­no­jo slap­tiems drau­gams.
Po už­si­ė­mi­mų, va­ka­rop, pa­si­da­li­ję į dvi gru­pe­les ir ly­di­mi va­do­vų (tarp ku­rių bu­vo ir mi­si­jos „Si­bi­ras 2019“ da­ly­vis Pau­lius), sto­vyk­lau­to­jai iš­ke­lia­vo į žy­gį Bab­run­go upe: vy­res­nie­ji lei­do­si pa­sro­viui, jau­nes­ni – prieš sro­vę. Abi gru­pės pa­ty­rė ne­nu­pa­sa­ko­ja­mų nuo­ty­kių, o vy­res­nie­ji dar ir at­li­ko ge­rą­jį dar­be­lį – iš­va­lė te­ri­to­ri­ją. Va­ka­re lau­kė su­si­ti­ki­mas ir įtrau­kian­tis po­kal­bis su Plun­gės kle­bo­nu Vy­tau­tu Ged­vai­niu, o po jo iš­tver­min­giau­sie­ji su­si­bū­rė ren­gi­nių pa­la­pi­nė­je į ki­no se­an­są – pra­dė­jo žiū­rė­ti se­ria­lą „Čer­no­by­lis“.
Ant­ra­die­nį, ne­pai­sy­da­mi karš­čio, sto­vyk­lau­to­jai su­si­bū­rė į iš­gy­ve­ni­mo pa­mo­kas. Šį­kart jos bu­vo skir­tos sa­vi­gy­nai, o ve­dė jas dziu­do tre­ne­ris Ed­var­das. Ki­tas ant­ra­die­nio už­si­ė­mi­mas – lie­tu­vių liau­dies šo­kiai su mo­ky­to­ja Ai­da. Iš­mo­ko­me „Transk­ve­rą“, „Ma­lū­nė­lį“, „Oi­rą“, „Gre­če­ni­kę“ ir ke­le­tą ki­tų. O sma­giau­sia – kad pa­mo­ka vy­ko Var­ka­lių pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je, ne­se­niai nu­šie­nau­to­je pie­vo­je, lie­pos pa­vė­sy­je… Tu­rė­jo­me ir sve­čių – pus­die­nį sto­vyk­lo­je pra­lei­do Plun­gės bib­lio­te­kos sa­va­no­rės – Li­ja­na iš Ar­mė­ni­jos ir Flo­ren­ti­na iš Al­ba­ni­jos. Tą die­ną bir­že­lio karš­tis ir in­ten­sy­vi veik­la tiek iš­var­gi­no, kad va­ka­re nu­ma­ty­tas lau­žas bu­vo per­kel­tas į ki­tą die­ną, o vie­toj jo vėl vy­ko fil­mų va­ka­ras – to­liau žiū­rė­jo­me „Čer­no­by­lį“.
Tre­čia­die­nis iš­au­šo įpras­tai sau­lė­tas ir karš­tas. Vėl lau­kė šo­kiai, šį­kart ki­tų tau­tų, ir iš­gy­ve­ni­mo pra­džia­moks­lis su ka­riais sa­va­no­riais. Da­lis sto­vyk­lau­to­jų mo­kė­si šok­ti „Sal­są“ ir „Ba­ča­tą“, o ki­ti, pa­de­da­mi ka­rių, sė­mė­si ži­nių, kaip pa­dė­ti su­žeis­ta­jam, nu­ga­ben­ti jį į sau­gią vie­tą, orien­tuo­tis pa­gal že­mė­la­pį. Po pie­tų gru­pės su­si­kei­tė vie­to­mis. Prie mū­sų vėl pri­si­jun­gė Flo­ren­ti­na ir Li­ja­na. Va­ka­re ke­tu­rios da­ly­vių ir vie­na va­do­vų skil­tis ruo­šė­si lau­žui, ku­rio te­ma bu­vo „Sei­mas“. Pa­ma­tė­me ir Sei­mo po­sė­džių, ir te­le­vi­zi­jos lai­dų, o va­do­vai pa­siū­lė įsi­vaiz­duo­ti, kad sto­vyk­la – Lie­tu­va, o va­dai – Sei­mas, ir kaip at­ro­dy­tų Sei­mo po­sė­dis sto­vyk­lo­je.
Ket­vir­ta­die­nį vėl at­si­gręž­ta į ama­tus. Jau­ni­mas, pa­de­da­mas Bar­bo­ros ir Kris­ti­jo­no tė­čio Vy­ta­ro, mo­kė­si pin­ti gai­re­les ir pa­dėk­liu­kus iš vy­te­lių, su žo­li­nin­kės Ra­sos pa­gal­ba iš žo­lių da­rė du­be­nė­lius ir krep­šiu­kus, o va­do­vau­jant edu­ka­to­rei Dai­vai, – lie­jo vaš­ki­nes žva­kes. Vi­si šie už­si­ė­mi­mai bu­vo ir la­bai įtrau­kian­tys, ir džiu­gi­nan­tys re­zul­ta­tais. Va­ka­re vėl su­si­bur­ta lau­žui. Šį­kart skau­tai dai­na­vo, žai­dė, šo­ko per dvi die­nas iš­mok­tus šo­kius. Ket­vir­ta­die­nis bu­vo svar­bi die­na ir dar dėl vie­nos prie­žas­ties – tą­dien du pa­ty­rę skau­tai (vyš­nios) iš­si­ve­dė į slap­tų iš­ban­dy­mų žy­gį du skau­tus (cit­ri­nas). Abiem iš­ban­dy­mus įveik­ti pa­vy­ko, tad į penk­ta­die­nio ri­kiuo­tę grį­žo ne du, o ke­tu­ri pa­ty­rę skau­tai. Vyš­niu­kų gre­tos pa­si­pil­dė se­se Dei­man­te ir bro­liu Gied­rium. Juos bro­liai ir se­sės svei­ki­no ne tik mė­ty­da­mi aukš­tyn, bet ir gau­siai pa­lais­ty­da­mi van­de­niu, kad aug­tų ir žy­dė­tų.
Penk­ta­die­nis bu­vo skir­tas sto­vyk­los tvar­ky­mui ir įren­gi­nių ar­dy­mui. Pa­va­ka­ry vi­si at­žy­gia­vo į sto­vyk­los už­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją. Kiek­vie­nam įteik­tas sto­vyk­los da­ly­vio pa­žy­mė­ji­mas, taip pat nė vie­nas ne­li­ko be no­mi­na­ci­jų. O jų bū­ta įvai­riau­sių: „Už ge­rą tar­ny­bą vir­tu­vė­je“ – Vi­liui, Dia­nai, Ge­dui, Lau­ry­nai, „Už mais­to tau­py­mą“ – ne­val­giau­siai sto­vyk­lau­to­jai Bar­bo­rai, „Už po­zi­ty­vą“ – bro­lių pa­sto­vyk­lės ko­men­dan­tui Do­vy­dui, „Už ra­my­bės sklei­di­mą“ – se­sių pa­sto­vyk­lės ko­men­dan­tei Ie­vai, „Už ka­vos ruo­ši­mą va­do­vams ir puo­dų švei­ti­mą“ – bro­liui Dei­vi­dui, „Už tun­to is­to­ri­jos įam­ži­ni­mą ir sau­lė­tą šyp­se­ną“ – se­sei Aus­tė­jai, „Už tra­pu­mą“ – se­sei Lau­rai, „Už drą­sią ko­vą su šer­nu“ – se­sėms Mil­dai ir Ka­tiai, „Už ty­los įža­dus“ – bro­liui Ju­liui, „Už kon­kre­tu­mą ir kan­try­bę“ – bro­liui Er­vi­nui, „Už se­sių glo­bą“ – bro­liui Aud­riui, „Už sto­vyk­los gy­ni­mą nuo sa­vų“ – bro­liui Ar­nui, „Už mal­kų rin­ki­mo mo­ty­va­ci­ją“ – bro­liui Žyd­rū­nui, „Už die­tų grio­vi­mą“ – se­sei In­gai, „Už sta­bi­lu­mą“ – se­sei Jo­vi­lei, „Už mas­kuo­tę“ – bro­liui Ar­nui ant­ra­jam, „Už drau­giš­ku­mą“ – stir­ne­lei Mo­ni­kai ir kt.
Taip pat ver­tin­go­mis, t. y. val­go­mo­mis do­va­no­mis ap­do­va­no­tos vi­sos skil­tys: „Blo­gio (ir gė­rio) al­jan­sas“ – už ini­cia­ty­vą lau­ža­ve­dy­bo­je ir iš­ra­din­gus šū­kius“; „Lo­kio“ skil­tis – už itin su­dė­tin­gas ir įvai­rias dai­nas per ri­kiuo­tes ir už tai, kad „nie­kad nieks ne­my­lė­jo lo­kių“; „Le­li­jos“ – už gy­ve­ni­mo mot­to „Mei­lė yra mei­lė“ sklei­di­mą; „Ra­mu­nės“ – už itin iš­sa­mius ra­por­tus.
Penk­ta­die­nį vy­ko ir va­ka­ro lau­žas, skir­tas sto­vyk­los įspū­džiams. Abi bro­lių skil­tys su­si­vie­ni­jo ir su­vai­di­no ant­ra­die­nį vy­ku­sį nak­ti­nį sto­vyk­los už­puo­li­mą, kai ke­lios bu­dė­to­jų bri­ga­dos tam­so­je ne­be­su­pra­to, kas yra prie­šai, o kas – drau­gai. Su­si­jun­gu­sios se­sių skil­tys vai­di­no nak­ti­nį bu­dė­to­jų su­si­ti­ki­mą su ne­va į sto­vyk­los prau­syk­lą at­kly­du­siu šer­nu. O va­do­vai su­dai­na­vo bro­lio Ta­do su­kur­tą dai­ną, į ku­rią til­po vi­si sa­vai­tės nuo­ty­kiai. Ži­no­ma, bu­vo ir ki­tų dai­nų, šo­kių, žai­di­mų, šū­kių, nes kai lau­žo ve­di­mą į sa­vo ran­kas pe­ri­ma se­sė Ol­ga, nuo­bo­džiau­ti nė­ra ka­da. Be­je, pas­ku­ti­nio­ji skau­tų sto­vyk­los nak­tis va­di­na­ma bal­tą­ja. Tai reiš­kia, jog tą­nakt ga­li­ma nei­ti mie­go­ti. Ta­čiau iš­tver­min­gų daug ne­bu­vo. Kai ku­rie su­mi­go prie lau­žo, kai ku­rie – ki­no sa­lė­je, baig­da­mi žiū­rė­ti dvi pas­ku­ti­nes „Čer­no­by­lio“ se­ri­jas…
Šeš­ta­die­nio ry­te bai­gė­me ar­dy­ti sto­vyk­los įren­gi­nius, su­si­kro­vė­me daik­tus ir pa­trau­kė­me na­mo. Iš­va­žia­vo­me pra­tur­tė­ję nau­jais ge­bė­ji­mais, pa­tir­tais nuo­ty­kiais, pri­si­mi­ni­mais apie sau­lė­ly­džius, žvaigž­dy­nus, nak­ti­nius bu­dė­ji­mus, pa­šne­ke­sius prie žė­ruo­jan­čio lau­žo, et, ne­įma­no­ma vis­ko iš­var­din­ti…
Iš­si­skirs­tė­me pa­lik­da­mi pie­vo­je iš­min­tus ta­ke­lius; miš­ke­lį, pri­glau­du­sį no­rin­čius gy­ven­ti me­džiuo­se; upę, ku­ri ir gai­vi­no karš­to­mis die­no­mis, ir slė­pė ašt­rias kriauk­ly­tes; ar­čiau pi­lia­kal­nio per­kel­tą sto­vyk­los kry­žių, ne­nu­rink­tus čiob­re­lius, ne­nu­skin­tus liep­žie­džius, ne­nu­val­gy­tas že­muo­ges, vie­ti­nes gy­ven­to­jas stir­nas ir smal­siu žvilgs­niu mus pa­ly­dė­ju­sį gan­drą…
Iš­va­žia­vo­me dė­kin­gi ir ra­mūs – su­si­tik­si­me su­ei­go­je, o su kai ku­riais – ki­to­je sto­vyk­lo­je.

Asociacijos „Plungės skautai“, „Gon­din­gos“ tun­to inf.

Komentarai
Kiti straipsniai