Sekmadienis, 2019 m. liepos 21 d.

Žalin­gas trą­šų po­vei­kis ap­lin­kai – ar tik­rai vis­ką apie jį ži­no­me?

Va­sa­ra – uo­gų, vai­sių, dar­žo­vių der­liaus me­tas. Vis dėl to, ska­nau­da­mi dar­žo gė­ry­bes, tu­rė­tu­me ži­no­ti, kaip jos at­ke­lia­vo iki mū­sų sta­lo. Au­gant su­si­rū­pi­ni­mui ap­lin­kos ap­sau­ga, vis la­biau at­si­grę­žia­ma ir į at­sa­kin­gą ūki­nin­ka­vi­mą, dau­giau su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia eko­lo­gi­niai ūkiai, ku­riuo­se nau­do­ja­mos tik na­tū­ra­lios trą­šos, ne­da­ran­čios ža­los nei ap­lin­kai, nei žmo­nių svei­ka­tai.

Vis dėl­to kol kas Lie­tu­vo­je daž­niau­siai nau­do­ja­mos įvai­rios sin­te­ti­nės, pra­mo­ni­niu bū­du ga­mi­na­mos trą­šos, to­kios kaip amo­nio sa­liet­ra, amo­nio sul­fa­tas, amo­fo­sas, ka­lio chlo­ri­das, ka­lio nit­ra­tas ir dau­ge­lis ki­tų, o ne­at­sa­kin­gas sin­te­ti­nių trą­šų nau­do­ji­mas ke­lia rim­tų ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mų.

Ne­gy­vo­sios zo­nos Bal­ti­jos jū­ro­je

Eks­per­tai at­krei­pia dė­me­sį į van­dens tar­šą, su­ke­lia­mą dėl in­ten­sy­vios že­mės ūkio veik­los, ne­sai­kin­go trą­šų nau­do­ji­mo.
„Vi­sų pir­ma dėl trą­šų di­dė­ja dir­vos nu­a­li­ni­mas. Che­mi­niai jun­gi­niai lie­taus me­tu ga­li būti iš­­plau­ti ir pa­tek­ti į pa­vir­ši­nius van­de­nis, o tai tu­ri įta­kos van­dens tel­ki­nių ko­ky­bės pra­stė­ji­mui. Vie­na iš pa­grin­di­nių Bal­ti­jos jū­ros tar­šos pro­ble­mų yra su­si­ju­si su in­ten­sy­via že­mės ūkio veik­la“, – sa­ko Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to Ap­lin­kos in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­to pro­fe­so­rius Sau­lius Va­sa­re­vi­čius.
Trą­šų nau­do­ji­mą, kaip vie­ną svar­biau­sių Bal­ti­jos jū­ros tar­šos pro­ble­mų, įvar­di­ja ir Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Che­mi­nių me­džia­gų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ag­nė Ja­no­ny­tė. Ji pa­brė­žia, kad sin­te­ti­nės trą­šos ken­kia jū­ros gy­vy­bei, nes pa­te­ku­sios į van­dens tel­ki­nius, jos ska­ti­na dum­blių dau­gi­ni­mą­si, kol ga­liau­siai van­dens tel­ki­niai už­že­lia.
„Kai dum­bliai pra­de­da ir­ti, jie skęs­ta ir nu­sė­da ant van­dens tel­ki­nių dug­no, su­nau­do­da­mi ten esan­tį de­guo­nį, ku­ris yra gy­vy­biš­kai svar­bus žu­vims ir ki­tiems van­dens gy­vū­nams. Su­si­da­ro ne­gy­vo­sios (be de­guo­nies) zo­nos jū­ro­se ir upė­se, ku­rio­se be­veik nė­ra gy­vy­bės. Tai­gi, pa­žei­džia­ma eko­sis­te­mos eko­lo­gi­nė pu­siau­svy­ra ir su­ke­lia­ma jos de­gra­da­ci­ja“, – aiš­ki­na A. Ja­no­ny­tė.

Grės­mė ge­ria­majam van­de­niui

Spe­cia­lis­tai pa­žy­mi, kad pa­vo­jus at­si­ran­da ir ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­niams – daž­niau­siai van­duo šu­li­niuo­se už­ter­šia­mas dėl ne­at­sa­kin­gos, ne­tin­ka­mos, ne­dar­nios žmo­nių ūki­nės veik­los.
Lie­tu­vos ge­o­lo­gi­jos tar­ny­bos at­lie­ka­mų grun­ti­nio van­dens ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ša­lies in­ten­sy­vios žem­dir­bys­tės plo­tų grun­ti­nia­me van­de­ny­je kau­pia­si ir il­gai iš­lie­ka pes­ti­ci­dų li­ku­čių.
„Tu­ri­me nu­sta­ty­tą fak­tą, kad in­ten­sy­vios žem­dir­bys­tės plo­tų grun­ti­nia­me van­de­ny­je ap­tik­ta pes­ti­ci­dų me­ta­zach­lo­ro ir di­me­tach­lo­ro, ku­rie ter­šia grun­ti­nį van­de­nį, li­ku­čių. Kai­mo vie­to­vė­se grun­ti­nis van­duo ne­re­tai nau­do­ja­mas kaip vie­nin­te­lis ge­ria­mo van­dens šal­ti­nis“, – at­krei­pia dė­me­sį Lie­tu­vos ge­o­lo­gi­jos tar­ny­bos Hid­ro­ge­o­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Ra­die­nė.
Ne­tin­ka­mas trą­šų nau­do­ji­mas, pa­sak eks­per­tų, su­ke­lia ir daug ki­tų ap­lin­ko­sau­gi­nių pro­ble­mų – oro tar­šą, eut­ro­fi­ka­ci­ją (eko­sis­te­mų ki­ti­mą), nai­ki­na mik­ro­or­ga­niz­mus ir be­stu­bu­rius gy­vū­nus, ku­rie da­ly­vau­ja įvai­riuo­se dir­vo­že­my­je vyks­tan­čiuo­se pro­ce­suo­se.

Pui­ki al­ter­na­ty­va – or­ga­ni­nės trą­šos

Kad bū­tų iš­veng­ta nei­gia­mo po­vei­kio ap­lin­kai, spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja nau­do­ti na­tū­ra­lios kil­mės, or­ga­ni­nes trą­šas. Tai ga­li bū­ti dur­pės, mėš­las, kom­pos­tas, ža­lio­ji trą­ša (au­ga­lai, ku­rie sė­ja­mi į dir­vo­že­mį ir au­gi­na­mi tam, kad jį na­tū­ra­liai pa­tręš­tų) bei ki­tos.
„Nors sin­te­ti­nių trą­šų nau­do­ji­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti prak­tiš­ka al­ter­na­ty­va, pa­ly­gi­nus su or­ga­ni­nių trą­šų nau­do­ji­mu, nes jos pi­giau kai­nuo­ja, yra grei­tai įsi­sa­vi­na­mos, jų ne­sun­ku įsi­gy­ti kiek­vie­no­je so­di­nin­kams skir­to­je par­duo­tu­vė­je, il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je sin­te­ti­nės trą­šos su­ke­lia dau­giau ža­los, ne­gu nau­dos“, – ak­cen­tuo­ja Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tė. Tuo tar­pu or­ga­ni­nės trą­šos ge­ri­na dir­vos ko­ky­bę, pra­tur­tin­da­mos ją nau­din­gais mik­ro­ele­men­tais.
Pa­sak A. Ja­no­ny­tės, eko­lo­gi­nis ūki­nin­ka­vi­mas – ge­riau­sias spren­di­mas, sie­kiant už­tik­rin­ti pu­siau­svy­rą eko­sis­te­mo­se. Eko­lo­gi­niuo­se ūkiuo­se nau­do­ja­mos tik na­tū­ra­lios trą­šos.

Bū­ti­na skir­ti dau­giau dė­me­sio švie­ti­mui

Dar­žo­ves ir vais­ta­žo­les Plun­gės ra­jo­ne au­gi­nan­ti Ni­jo­lė Ma­kie­je­vie­nė pa­sa­ko­ja nuo pat ūki­nin­ka­vi­mo pra­džios pa­si­rin­ku­si eko­lo­gi­nį ūki­nin­ka­vi­mo bū­dą. „No­rė­jo­me sau už­si­au­gin­ti svei­ko, ko­ky­biš­ko mais­to“, – sa­ko ūki­nin­kė. Šiuo me­tu Ni­jo­lės ūkis tu­ri bio­di­na­mi­nio ūkio sta­tu­są. Bio­di­na­mi­nis ūkis – tai už­da­ra ūkio sis­te­ma, į ku­rią ne­ga­li pa­tek­ti jo­kios me­džia­gos iš ša­lies. Juo­se va­do­vau­ja­ma­si gam­tos pu­siau­svy­ros, dar­nos tarp žmo­gaus, gy­vū­nų ir au­ga­lų prin­ci­pais. To­kiuo­se ūkiuo­se nau­do­ja­mos na­tū­ra­lios trą­šos, ku­rias rei­kia pa­si­ga­min­ti pa­tiems.
„Ran­kų dar­bo tik­rai dau­giau – vis­ką rei­kia pa­ruoš­ti pa­čiam, bet na­tū­ra­lių prie­mo­nių ap­sau­go­ti ūkį už­ten­ka. Pa­si­ruo­šia­me daug kom­pos­to, o tai­kant sė­jo­mai­ną, ir nuo pa­ra­zi­tų ap­si­sau­go­ti nė­ra pro­ble­ma“, – pa­sa­ko­ja ūki­nin­kė. Jos tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je dar trūks­ta in­for­ma­ci­jos, švie­ti­mo dar­naus ūki­nin­ka­vi­mo klau­si­mais.
„Mes su se­se tuo ir už­si­i­ma­me, skai­to­me pa­skai­tas apie bio­di­na­mi­nius ūkius ir sa­vo pa­vyz­džiu ro­do­me, ko­kių re­zul­ta­tų ga­li­ma pa­siek­ti. Pas mus dir­vo­že­mis sie­kia tik 20–25 der­lin­gu­mo ba­lus, bet pui­kiai už­si­au­gi­na­me ko­pūs­tų, sa­lo­tų ir ki­tų dar­žo­vių. Žmo­nėms tie­siog trūks­ta in­for­ma­ci­jos“, – sa­ko N. Ma­kie­je­vie­nė. Jos tei­gi­mu, daug ge­rų­jų pa­vyz­džių ga­li­ma ras­ti Vo­kie­ti­jo­je, kur vyks­ta bio­di­na­mi­nių ūkių plėt­ra.

S-358

Nuotraukoje: Kad bū­tų iš­veng­ta nei­gia­mo po­vei­kio ap­lin­kai, spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja nau­do­ti na­tū­ra­lios kil­mės, or­ga­ni­nes trą­šas.
Vytauto Šimašiaus nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai