Specialistų patirties stoka kiša koją Platelių Laisvės paminklo perstatymo darbams
Neseniai vykusiame Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas pateikė išsamią informaciją apie Laisvės paminklo, esančio Plateliuose, perstatymo darbus. Šis į posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas tarp posėdžiavusiųjų sukėlė nemažai diskusijų, ypač kai buvo prabilta apie tai, kad dėl patirties stokos išleistos paminklo tvarkymui skirtos lėšas ir papildomai prašoma pinigų, perkeliant juos iš vienos eilutės į kitą.
Specialistas teigė, kad šiuos metu paminklas, esantis Plateliuose, yra tvarkomas. Laisvės paminklo perstatymo darbams šiais metais, kaip sakė G. Ramonas, buvo numatyta šeši tūkst. eurų, bet darbų atlikimo įkainių pasiūlymai buvo didesni, tad teko pridėti dar 3 200 eurų, kad paminklas būtų tinkamai sutvarkytas ir kad visus darbus atliktų profesionalai, puikiai išmanantys betonavimo darbus. Tad iš viso paminklo tvarkymo darbai atsieitų 9 200 eurų.
Posėdžio metu specialistas prašė, kad 3 200 eurų, skirti Kryždirbystei ir Kaušėnų kapinių tvarkymo darbams, būtų perkelti Platelių Laisvės paminklo tvarkymui, nes netrukus bus sutvarkyta Platelių miestelio centrinė aikštė, tad ir paminklas turi būti perstatytas laiku.
G. Ramonas pasakojo, kad Platelių Laisvės paminklas pastatytas pagrindinėje miestelio aikštėje 1928 m., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Paminklas, pasak pranešėjo, yra obelisko tipo, išlietas iš vientiso betono, jį puošė skydas su Vyčiaus kryžiumi bei ant jo iškaltas užrašas „Nepriklausoma Lietuva 1918–1928“.
G. Ramonas taip pat pasakojo, kad seniau paminklas buvo aptvertas medine tvorele ir apsodintas medeliais, šalia jo stovėjo stiebas vėliavai. Prie naujo simbolio buvo švenčiamos pagrindinės tautinės šventės ir minėjimai. Pasak pašnekovo, apie 1949 m. Platelių Laisvės paminklas buvo nugriautas. Praėjus daugiau kaip 40 metų, vietinių gyventojų iniciatyva paminklas buvo atstatytas ir pašventintas 1990 m. rugsėjo 1 d. Šiuo metu paminklo būklė bloga, tinkas suskilinėjęs, patamsėjęs, nutrupėjęs.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas minėjo, jog pagal Platelių miestelio centrinės dalies sutvarkymo projektą iš pagrindų tvarkoma senojo miestelio centrinė aikštė. Joje stovintis Laisvės paminklas taip pat ne kartą remontuotas ir tvarkytas, bet esminės irimo problemos neišspręstos, tad 2019 metų gegužės 21 dieną Plungės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Kaukai“ skulptoriumi Luku Šiupšinsku, kuris per šiuos metus įsipareigojo perstatyti Laisvės simbolį.
Posėdžio metu G. Ramonas minėjo, kad paminklas bus perstatomas toje pačioje vietoje, liejamas iš vientiso betono, paminklo forma ir dydis išliks kaip buvo. Specialistas minėjo, kad naudojantis turimomis istorinėmis fotografijomis, bus atkurtas skydas su Vyčio kryžiumi ir paminklinis užrašas, kurie išlieti iš granito. Senojo paminklo numontavimu ir naujo pamato įrengimu, kaip pasakojo pašnekovas, pasirūpins rangovas, tvarkantis aikštę.
Išklausiusi pranešėjo informacijos apie paminklo prastą būklę ir jo perstatymą bei trūkstamas lėšas, Tarybos narė Jolanta Skurdauskienė pasipiktinusi sakė, kad apleisti Kryždirbystės, Kaušėnų jokiu būdu negalima. „Išeitų taip, kad nebeskirsime lėšų nei Kryždirbystės paveldui, nei Kaušėnams, o viską atiduosime Platelių Laisvės paminklui tvarkyti. Juk tai kultūros paveldo objektai. Tai svarbu. Būtų lengvabūdiškas žingsnis ir taip varganas lėšas atiduoti vien Platelių Laisvės paminklo tvarkymui“, – piktinosi J. Skurdauskienė ir pridūrė, kad 2019-aisiais, paskelbtais Žemaitijos metais, nors mažą dalelę pinigų Kryždirbystei skirti būtina, nes Plungės rajonui tai labai svarbu. Esame išskirtiniai, o Kaušėnų kapų padėtis ypač prasta, tuos kapus tvarkyti taip pat būtina.
Be to, J. Skurdauskienė posėdžiavusiems priminė apie gaunamus iš Izraelio laiškus, kuriuose klausiama apie žydų kapų tvarkymą. Pasak J. Skurdauskienės, tai – istorija, ir negalime to pamiršti.
T. Jocys, norėdamas atsakyti į J. Skurdauskienės nuogąstavimus, sakė, kad tie objektai tikrai nebus pamiršti, bus tvakomi. „Mes net neplanuojame to pamiršti, nesakome, kad tvarkyti nereikia“, – sakė T. Jocys ir pridūrė, kad tai – tik laiko klausimas.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, dalyvavusi posėdyje, sakė, kad vis dėlto lėšos turi būti skiriamos lygiagrečiai visiems objektams tvarkyti. Tad kodėl Laisvės paminklo tvarkymo darbams pritrūko pinigų. „Juk šis paminklas, kiek man žinoma, jau buvo tvarkomas anksčiau, tai ir lėšos darbams buvo skirtos. Be to, jei iš vienos eilutės lėšas perkeliame į kitą, tai reiškia, jog skolinamės, o skolas vėliau ar anksčiau būtina atiduoti“, – posėdžio metu kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas aiškino, kad tik dėl jų pačių patirties stokos Laisvės paminklas nebuvo tinkamai paruoštas tolesniems darbams, nes ilgai negalėjo rasti, kas tinkamai atliktų paminklo betonavimo darbus. „Tokiems darbams atlikti reikia profesionalų, o kokybiški darbai žymiai brangiau kainuoja, tad ir pinigų reikia daugiau“, – sakė T. Jocys bei pridūrė, kad turėti pinigai jau beveik išleisti.
Baigus diskutuoti šiuo klausimu, posėdžio pirmininkė Vida Bondauskienė pabrėžė, kad tai, apie ką kalbėjo G. Ramonas, – tik informacija, ir paminklui restauruoti trūkstamų lėšų bus ieškoma.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Gintaras Ramonas