Bus skatinama kvartalinė renovacija
Birželio 18-ąją vykusio Plungės rajono savivaldybės Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžio metu SĮ „Plungės būstas“ direktorius Audrius Šapalas pateikė išsamią informaciją apie daugiabučių namų renovaciją (modernizaciją) Plungės mieste ir išdėstė problemas, su kuriomis susiduriama vykdant daugiabučių atnaujinimą.
„Plungės būsto“ direktorius pasakojo, kad jo vadovaujamos įmonės tikslas – sumažinti energijos suvartojimą daugiabučiuose, siekiant minimalizuoti daugiabučių namų gyventojų patiriamas išlaidas už suvartotą šilumos energiją bei pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir komfortą.
Be to, kaip posėdžio metu pasakojo A. Šapalas, modernizuojant namus, siekiama užtikrinti, kad daugiabučiai namai atitiktų teisės aktuose numatytų esminių statinio reikalavimų visumą ir kad naudojamos šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą. Taip pat siekiama užtikrinti pastatų konstrukcinių elementų stabilumą bei gyventojų ir visuomenės saugumą, patenkinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lūkesčius bei būti geriausiu pasirinkimu esantiems ir būsimiems klientams.
Posėdžio metu A. Šapalas minėjo priemones, kurias privaloma pasirinkti atnaujinant namą. Tai – stogo šiltinimas, ventiliacijos pertvarkymas, fasadinių sienų ir cokolio šiltinimas, butų ir kitų patalpų langų, balkonų, lauko ir tambūrų durų, šilumos paskirstymo sistemos, karšto vandens sistemos atnaujinimai.
Pasak A. Šapalo, SĮ „Plungės būstas“ kaip projektų administratoriaus patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir pastatų naudojimo ir priežiūros srityje yra jau 19 metų. Administruojami 145 daugiabučiai namai ir kiti pastatai, kurių bendras plotas yra 203 726,60 kv. m. Direktorius taip pat paminėjo, kad per 2014–2019 metų periodą buvo renovuoti 35 namai.
Kaip pasakojo „Plungės būsto“ direktorius, per ketvirto etapo periodą Plungės miete buvo renovuojami 7 daugiabučiai namai. Šiuo metu užbaigti 4 namai, tris daugiabučius namus planuojama užbaigti iki 2019 m. rugsėjo 1 dienos (Gandingos g. 14, Senamiesčio a. 5, Telšių g. 12). A. Šapalas pabrėžė, kad į šių namų renovaciją investuota 1 644 661,35 euro.
Posėdžio metu direktorius sakė, kad per penkto etapo periodą, 2018–2021 metus, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekte, vykstančiame šiuo metu, – 17 daugiabučių gyvenamųjų namų, penkto etapo investicija – 11 292 507,41 euro.
„Plungės būsto“ direktorius išvardijo ir atnaujinamų namų sąrašą: A. Vaišvilos g. 7, 27 namai, Mendeno skg. 4, 6 namai, A. Jucio g. 6, 10, 32 namai, V. Mačernio g. 3, 9, 13, 16, 35, 39, 43, 61 namai, Vytauto g. 27 namas ir S. Nėries g. 3 namas.
Kaip pasakojo A. Šapalas, per šešto etapo periodą, 2019–2022 metus, daugiabučių namų atnaujinimo projekte bus 21 daugiabutis namas (Dariaus ir Girėno g. 40, 43, 45, 47, Lentpūvės g. 3, A. Jucio g. 8, 16, 36, Birutės g. 30, 87, Vytauto g. 22, Pramonės g. 2, V. Mačernio g. 7, 11, 27, Telšių g. 16, 30, I. Končiaus g. 8 ir Laisvės al. 5, 9, 15 namai), o numatoma šešto periodo investicija – 12 600 000 eurų.
Pateikęs informaciją apie Plungės miesto daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), SĮ „Plungės būstas“ direktorius A. Šapalas išsakė ir problemas, su kuriomis gana dažnai susiduriama vykdant darbus. Tai – komunikacijos stoka, abejotinų sprendimų pasirinkimas, neišreikalaujama kokybė, nesilaikoma terminų, nepakankama paslaugų ir darbų sutarčių kontrolė.
Išklausęs A. Šapalo, Tarybos narys Robertas Endrikas posėdžiavusiųjų klausė, kokia yra situacija su daugiabučių namų kiemų, automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymu, ar gyventojai yra kaip nors skatinami susitvarkyti po atliktų renovacijos darbų savo gyvenamąją aplinką. „Manau, Savivaldybė taip pat turėtų prisidėti prie daugiabučių namų kiemų ar aikštelių tvarkymo. Juk staiga jie netampa gyventojų privačiais kiemais. Ten kas nori eina, kas nori važiuoja, statosi kur papuola savo mašinas, nes ir savomis lėšomis sutvarkytoje aikštelėje automobilių stovėjimo vietų rezervuoti neįmanoma“, – posėdžio metu mintis dėstė R. Endrikas.
Posėdžio pirmininkė Daina Martišienė sakė, kad renovacija daugiabučių namų gyventojams jau ir taip yra didžiulė finansinė našta, tad joks grožis, aplinkos, aikštelių ar kiemų tvarkymas jiems nelabai svarbūs, nes prisidėjimas dar daugiau juos apkrautų finansiškai.
Tarybos narys Tomas Raudys užsiminė, kad Savivaldybės prisidėjimas tvarkant aplinką yra nuo 20-ies iki 40 procentų. Tačiau svarbiausias klausimas, kuris kyla, kaip sakė T. Raudys, ar to pakanka.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, išklausiusi kolegų pamąstymus, pareiškė, kad vis dėlto reikia skatinti kvartalinę daugiabučių namų renovaciją, kuri netrukus ypač bus vertinama. Mat, kaip sakė A. Beierle Eigirdienė, rudeniop renovuojant namus, vyks šilumos mazgų trasų punktų atnaujinimas. Ir jeigu nebus kvartalinės renovacijos, tai ir pateikti renovacijai paraišką taps sudėtinga. „Kvartalinė renovacija – tikslingas procesas, tad būtina raginti gyventojus. Ar vyko kokie nors susirinkimai dėl aplinkos tvarkymosi su gyventojais? Ar daug su jais apie tai kalbama? Manau, kad būtinai reikia organizuoti susirinkimus ir paraginti daugiabučių namų gyventojus tvarkytis. Ir rezultatas tada bus akivaizdžiai matomas“, – apie kvartalinės renovacijos svarbą ir komunikacijos trūkumą kalbėjo mero pavaduotoja.
Posėdyje dalyvavęs Administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, baigiant diskutuoti šiuo klausimu, davė pasiūlymą, kad rengiant daugiabučių namų atnaujinimo techninius projektus, neliktų kietuoju kuru kūrenamų krosnių. „Tai nėra gerai, ypač miesto centre, kai kūrenama padangomis, malkomis ar dar kuo nors. Tada užteršiamas oras. Reikia ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, kad neliktų tokių krosnių“, – posėdžio metu mintis dėstė M. Kaunas.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: „Plungės būsto“ direktorius A. Šapalas: „Per ketvirto etapo periodą Plungės miete buvo renovuojami 7 daugiabučiai namai. Šiuo metu užbaigti 4 namai, tris daugiabučius planuojama užbaigti iki 2019 m. rugsėjo 1 d.“