Trečiadienis, 2019 m. lapkričio 20 d.

Toks ilgas ir sudėtingas šimtmečio kelias

Prasidėjęs Liepų alėjoje, kai 1919 metais duris atvėrė Plungės progimnazija. O plungiškiai norėjo, kad jų miestas turėtų vidurinį išsilavinimą teikiančią mokymo įstaigą. Tam net prašyta „Saulės“ draugijos paramos. Su jos pagalba vidurine tapo ir išleido pirmąsias laidas senoji „Saulės“ gimnazija.
Nelengvas, vingiuotas, lydimas kovų dėl išlikimo – ir tolesnis gimnazijos kelias. Kovos nesibaigė ir į valdžią atėjus saviems – nutarta, kad vėl užteks progimnazijos… Keletą metų kovota, ir tik 1940 metais vėl išleista abiturientų laida.
Sovietmečiu keičiami tik pavadinimai: vietoj gimnazijos – vidurinė, vėliau – 1-oji vidurinė… Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, leidžiama pasirinkti vardą, ir mokykla tampa Akademiko Adolfo Jucio vidurine. Tačiau neilgam, nes optimizacijos banga pavertė dešimtmete. O nuo 2018 metų – progimnazija. Kaip prieš šimtą metų…
Šiemet progimnazija švenčia šimtmečio jubiliejų, su viltimi verčia naują lapą, tvirtai tikėdama, kad, naujomis idėjomis vadovaudamiesi, nauji vadovai sėkmingai nukreips mokymo procesą tokia linkme, kuri padės geriau parengti moksleivius pritapti dabartinėje žinių visuomenėje.
Šimtmečiui skirtas renginys, kaip ir pridera, prasidėjo bažnyčioje, kad būtų palaimintas tolesnis kelias. Ir ištarti prasmingi žodžiai: „Visada palaikykite teisingus savo auklėtinių pasirinkimus, nes mokytojo žodis dažnai nulemia jų gyvenimo kelią“.
Antroji jubiliejinio renginio stotelė – garsieji Oginskio rūmai, kuriuose ši mokykla dirbo du kartus: iki 1935-ųjų ir 1961–1966 metais, kol buvo pastatyta dabartinė mokykla. Nebuvo tradicinių pranešimų, viską matėme dokumentiniuose filmuose. Pirmoji dalis vadinosi „Pradžių pradžia. 1919–1940 metai“. Deja, liudininkų nebebuvo. Nebeatvyko daug dokumentinės medžiagos palikęs muziejaus talkininkas, 1940 metų abiturientas Juozapas Šimkus. Atsiminimus apie šį laikotarpį iš A. Pakalniškio knygos „Metai praeityj“ vaizdžiai perskaitė Janina Macenienė.
Po II-osios dalies „Karo metai. Sovietmetis“ peržiūros liudininkų buvo daugybė. 1959 metų abiturientas Kostas Raudys pasakojo, kad ir jie nebuvo šventieji, bet tik geru žodžiu minėjo pokario mokytojus, nestokojusius pasišventimo darbui ir geranoriškumo auklėtiniams. Žurnalistas Eugenijus Bunka dalijosi prisiminimais apie mokymąsi Oginskio rūmuose ir džiugias įkurtuves naujojoje mokykloje. Tačiau stebėjosi, kad apie pagarbą mokytojams tik kalbama, o siekiai pavadinti skverą ar kitaip įamžinti mokytojų atminimą lieka tik kalbomis. O štai jų klasė sugebėjo pažymėti atminimo lenta mokytojų namą. Daug gerų žodžių mokytojams už startą, už mokėjimą pažvelgti į gelmes, atrasti gyvenimo prasmę kalbėjo vyr. gydytojas Antanas Martusevičius ir mokytoja Dalicija Kubilienė, Violeta Varnelytė-Žilinskienė ir jos klasės draugės.
Po trečiosios filmo dalies „Mokykla atkūrus nepriklausomybę“ naujoviškai prabilo jaunoji karta – neseniai dešimtmetę baigęs Darius Vaškys. Nors jis save įvertino kaip ne visiems dalykams gabų mokinį, jo klausydamas ne vienas suprato, kad mokytojui ypač svarbu pastebėti mokinių pomėgius ir nukreipti tinkama linkme. Ir gyvenimas taps laimingas, koks tapo floristo Dariaus.
Į jubiliejų atvyko gausus svečių būrys: Savivaldybės meras Audrius Klišonis, Švietimo skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, Seimo nariai Jurgis Razma, Jonas Varkalys, rajono kultūros įstaigų, TAU vadovai.
Iš miesto vadovų pasisakymų mokykla labiausiai laukė palaikymo… Ir sulaukė. Savivaldybė suteikė mokyklai šansą: patvirtino ją progimnazija. Pagirti ir mokytojai, ir sunkiu metu atsakomybę prisiėmusi laikinoji vadovė Ramutė Baužienė. Mero žodžiais, mokykla pateisino jų sprendimą, tad jis deda viltis į naujus vadovus, keliančius mokyklai naujus tikslus. Apibendrinant kalbėjusiųjų mintis, džiugu, kad seniausiai Plungės mokyklai ir naujajame šimtmetyje linkėta kilti į viršų ir, bendradarbiaujant su kultūros įstaigomis, ugdyti mokinius kaip asmenybes.
Toliau – istoriniu keliu į dabartinę mokyklą, į kurią 1966 m. vasario mėn. persikėlė Plungės 1-oji vidurinė mokykla. O čia laukė susitikimai klasėse, mokytojų kambaryje, Švietimo istorijos muziejuje, kur, kaip visada, ieškota jaunystės prisiminimų…
Aktų salėje vyko koncertas „Mokinių dovana mokyklai“. Pasirodymai keitė vienas kitą, vaikų balsai darniai susiliejo su kažkada grojusiais ir dainavusiais muzikantais. Gražią dovaną pateikė baleto grupės vadovė Eglė su savo jaunomis šokėjomis. O buvusio „Žemaitėlių“ vadovo Juozo Milašiaus sukviesti žemaitėliai gražiai papildė jubiliejinį koncertą. Dalis jų baigė muzikos akademiją, pasirinko muzikinę specialybę. Dainavo Česlovas Gabalis, Klaipėdos muzikinio teatro solistė S. Kuzavaitė, grojo Kalvėnas, autorines dainas dainavo Juozas Milašius
Mokyklos vadovai apdovanojo ir dalyvius, ir mokytojus originaliais Padėkos lašais. Po to, susirinkę į holą, šiltai bendravo mokiniai, mokytojai, klasės draugai. Jubiliejiniai renginiai tęsėsi visą dieną. Juk tai – Šimtmečio šventė.
Šimtametė mokykla gali didžiuotis išleidusi į pasaulį šimtus abiturientų, tapusių mokslininkais, menininkais, medikais, mokytojais… Turbūt nėra profesijos, kurios srityje nesidarbuotų buvę mokyklos mokiniai. Yra ir akademikų, ir profesorių, mokslo daktarų, kaip prieš šimtą metų per mokyklos atidarymo šventę pranašavo kanauninkas, mokslų daktaras, mokyklos įkūrimo iniciatorius Jonas Senkus. Turime ir Vyriausybės vadovų, ministrų. Tikimasi, kad Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija dar papildys Lietuvą naujais vardais.
„Gyvuok, mokyklėle, pakartodama šimtmečio kelią. Tegul pasodintas ąžuolėlis duoda stiprybės MOKYKLAI, MOKYTOJAMS IR MOKINIAMS“, – vieni kitiems linkėjo bendruomenės nariai, sodindami jubiliejinį ąžuolą.

Petras ŽILIUS

Nuotraukoje: A. Martusevičiaus sveikinimai mylimai mokytojai L. Gikarienei.

Komentarai
Kiti straipsniai