Sugrįžę emigrantų vaikai puikiai adaptuojasi Plungės rajono mokyklose
Žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad Lietuvoje rengiamasi kurti tinklą mokyklų, kurios galėtų priimti į Lietuvą grįžtančių lietuvių vaikus. Šiuo metu dešimtyje Lietuvos savivaldybių atrinkta 21 mokykla, priklausysianti šiam tinklui. Premjeras Saulius Skvernelis yra pabrėžęs, kad galimybė sudaryti sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant susigrąžinti emigrantus.
Kaip žinome, daugelis tėvų stengiasi sugrįžti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, kad jie galėtų pradėti ikimokyklinį ugdymą čia, Lietuvoje. Tačiau yra ir tokių, kurių vaikai jau yra pradėję mokytis užsienyje, tad juos riboja nežinia, kas bus grįžus.
Apie į Plungės rajoną iš emigracijos kartu su tėvais grįžusių vaikų adaptaciją lietuviškose mokyklose paklausėme Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Vilmos Ruginytės. Ji sakė, kad Plungės rajono ugdymo įstaigose šiuo metu iš viso mokosi 15 iš emigracijos sugrįžusių ar iš užsienio kartu su tėvais gyventi atvykusių vaikų. O į užsienio šalis per metus gyventi išvyko 24 rajono vaikai.
V. Ruginytė pasakojo, kad Platelių gimnazijoje mokosi du iš Rusijos ir vienas iš Prancūzijos atvykęs mokinys. Pasak vyr. specialistės, šiems jau ne pirmus metus Platelių gimnazijoje besimokantiems mokiniams sekasi puikiai. „Nors atvykusieji ir nemokėjo kalbėti lietuviškai, tačiau, padedami kompetentingų mokytojų, kalbą pramoko bei sėkmingai jos mokosi toliau. Iš užsienio atvykusiems mokiniams skiriamos papildomos pamokos, daug dirbama individualiai, tad per metus jie ne tik išmoko lietuviškai kalbėti, bet ir puikiai pritapo draugiškoje ir geranoriškoje gimnazijos bendruomenėje, tad jaučiasi gerai“, – pasakojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė V. Ruginytė.
Be to, kaip pasakojo vyr. specialistė, visų mokyklų, kuriose mokosi sugrįžę lietuvių emigrantų ar gyventi iš užsienio atvažiavę vaikai, mokytojai yra geri specialistai, atsakingi darbuotojai, nusiteikę geranoriškai padėti vaikams. Ypač tiems, kuriems reikia stiprinti lietuvių kalbos žinias. Taip pat daug padeda ir klasės draugai, noriai bendraujantys su kitataučiais, o jauki ir draugiška mokyklos atmosfera taip pat padeda adaptuotis bei gerai mokytis.
„Žinome, kad kaistant deryboms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, tikimasi sulaukti dar daugiau grįžtančių emigrantų. Jų tikrai gausės, tad ar esame pasirengę grįžtančiųjų srautui?“ – klausėme pašnekovės.
Anot jos, grįžtančių vaikų gal ir padaugės, tačiau Plungės rajone dar nesirengiama steigti specialios emigrantų mokyklos. „Kol kas jokių problemų – mokytojų ar tėvų nusiskundimų dėl mokymo(-osi) kokybės, psichologinių dalykų girdėti neteko. Tad, manau, puikiai susitvarkoma visose mokyklose, kuriose mokosi emigrantų ar užsieniečių vaikai. Jeigu bus poreikis dar geriau išmokti lietuvių kalbą, bus skiriamos mokyklose papildomos pamokos prasčiau lietuviškai kalbantiems mokiniams. Manau, numatytų lėšų tokioms paslaugoms pakaks. Jeigu ne, ieškotume papildomų resursų“, – sakė V. Ruginytė ir pridūrė, kad išaugęs grįžtančių šeimų vaikų skaičius nesudarys problemų, visiems bus suteiktas kokybiškas mokymas bei kitos reikalingos paslaugos.
Pašnekovė pasakojo, kad šiuo metu į Lietuvos mokyklas kasmet ateina keli šimtai vaikų, kuriems reikia papildomai mokytis lietuvių kalbos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje aptarta nuotolinio mokymosi galimybių sudarymo svarba, kad grįžti besirengiančių šeimų vaikai galėtų pasirengti grįžimui ir išmokti pagrindus. Pasak pašnekovės, šiuo metu tinklui priskirtos mokyklos jau vykdo tokią veiklą, ateityje jos galėtų savanoriškai prisidėti prie tinklo arba iš jo pasitraukti. Šios mokyklos būtų rekomenduojamos grįžti planuojančioms šeimoms. Stengiamasi, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.
Kuriant tinklą, pasak pašnekovės, taip pat siekiama išsiaiškinti esamus poreikius, paskatinti mokyklas dalintis patirtimi ir vykdyti bendrus projektus. Tinklui atrinktos Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje, Alytuje ir Marijampolėje esančios mokyklos, sumanymą įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programa „Kurk Lietuvai“.
Be to, artimiausiu metu bus vykdoma apklausa, koks yra tokios paslaugos poreikis. Iki gegužės pabaigos Vyriausybėje turėtų būti patvirtintas detalus priemonių planas vaikų integracijai. Vėliau turėtų vykti seminarai, sudarytas plėtros planas, kuriamas mokinių registras. Daugumą šių priemonių ketinama įgyvendinti ateinančiais mokslo metais.
Edita LUKIENĖ
Asociatyvi nuotr.