Ketvirtadienis, 2024 m. kovo 28 d.

Se­ne­lį už­mu­šęs anū­kas il­gam sė­do už gro­tų

Apie skau­dų įvy­kį, kuo­met Plun­gė­je, M. K. Čiur­lio­nio gat­vė­je, smū­giais į gal­vą bu­vo už­dau­žy­tas pen­si­nio am­žiaus vy­ras, ra­šė­me pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį straips­ny­je „Plun­gė­je nu­žu­dy­tas pa­gy­ve­nęs vy­ras, įta­ria­ma­sis – anū­kas“. Dėl žmog­žu­dys­tės į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­dęs Man­tas Da­ni­le­vi­čius (gim. 1989 m.) ba­lan­džio 9 die­ną Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me iš­gir­do nuosp­ren­dį.

Šei­mos dra­ma, nu­ti­ku­si plun­giš­kių na­muo­se, Že­mai­ti­ją su­krė­tė 2018 me­tų lap­kri­čio 10-osios ry­tą, kai po­li­ci­ja bu­vo iš­kvies­ta į M. K. Čiur­lio­nio gat­vę. Prieš pat pu­sę de­vy­nių pa­rei­gū­nams bu­vo pra­neš­ta, jog na­muo­se ras­tas ne­gy­vas vy­riš­kis. Kaip pa­aiš­kė­jo, pen­si­nio am­žiaus šei­mi­nin­kas Al­fon­sas Da­ni­le­vi­čius (gim. 1943 m.) bu­vo už­muš­tas.
Įvy­kio vie­to­je la­vo­ną ap­žiū­rė­jęs teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tas kon­sta­ta­vo, jog vy­rui bu­vo su­duo­ti ne ma­žiau kaip trys smū­giai į gal­vos sri­tį, nuo ku­rių pas­ta­ra­sis mi­rė. Tos pa­čios die­nos ry­tą, apie 10.40 val., Plun­gės mies­te, Tel­šių gat­vė­je, pa­rei­gū­nai su­lai­kė įta­ria­mą­jį – pas se­ne­lį gy­ve­nu­sį anū­ką M. Da­ni­le­vi­čių. Tą­syk jam bu­vo nu­sta­ty­tas 1,06 prom. gir­tu­mas.
Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ta­da už­si­mi­nė, jog pa­gy­ve­nęs šei­mi­nin­kas jau ke­lis kar­tus skun­dė­si po­li­ci­jai, kad anū­kas yra mė­gė­jas ką nors nu­gvelb­ti. Pas­ku­ti­nį kar­tą žmo­gus tik prieš die­ną pa­rei­gū­nams pra­ne­šęs, jog anū­kas pa­si­sa­vi­no ko­kį tai įran­kį.
Dėl ar­ti­mo šei­mos na­rio nu­žu­dy­mo (Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 129 str. 2 da­lies 3 p.) ap­kal­tin­tas M. Da­ni­le­vi­čius teis­me sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no ir gai­lė­jo­si, at­si­pra­šė ar­ti­mų­jų už su­kel­tą skaus­mą. Ti­ki­no, jog ne­no­rė­jo se­ne­lio žu­dy­ti, tik trink­te­lė­jo…
Ba­lan­džio 3 die­ną Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me plun­giš­kis pa­sa­ko­jo, kad kon­flik­tas tarp jo ir se­ne­lio, ku­rį va­di­no bo­čiu­mi, ki­lo dėl elek­tri­nio grąž­to, ku­rį jis tik­rai nu­gvel­bė ir nu­ne­šė į lom­bar­dą. Su­py­kęs se­ne­lis su­lau­kė jo grįž­tan­čio ir ėmė prie­kaiš­tau­ti – ir kad ne­dir­ba, ir kad va­gi­liau­ja. Bu­vo iš­gė­ręs alaus, lie­pė iš­si­kraus­ty­ti. M. Da­ni­le­vi­čius sa­kė ir­gi bu­vo įkau­šęs, tad su­si­ner­vi­no ir ne­be­su­si­lai­kė – smo­gė se­ne­liui ke­lis kar­tus per gal­vą. Ta­da pa­li­ko jį su­smu­ku­sį fo­te­ly­je, iš­ėjo pa­rū­ky­ti, o vė­liau – mie­go­ti.
Eks­per­tai nu­sta­tė, jog A. Da­ni­le­vi­čius mi­rė pa­ry­čiais nuo krau­jo iš­si­lie­ji­mo į sme­ge­nis. Be­je, vy­ras ne­se­niai bu­vo iš­gy­ve­nęs in­fark­tą, sun­kiai val­dė ran­ką, ta­čiau jo gy­vy­bė už­ge­so dėl anū­ko smū­gių.
Nu­žu­dy­tą­jį ry­te ant grin­dų ra­do jo su­tuok­ti­nė Eu­ge­ni­ja Da­ni­le­vi­čie­nė – ji ne­su­lau­kė, kol vy­ras grįš iš anū­ko kam­ba­rio. Ne­ri­mą kė­lė ir tai, kad anū­kas ry­te pa­pra­šė ci­ga­re­čių ir iš­lė­kė iš na­mų. Nu­ė­ju­si ieš­ko­ti vy­ro, pa­ma­tė krau­pų vaiz­dą.
Mo­čiu­tė la­bai gai­lė­jo ir anū­ko, ir nu­žu­dy­to vy­ro. Sa­kė, jog anū­kas pas juos ap­si­gy­ve­no po tė­vų sky­ry­bų dau­giau nei prieš de­šimt me­tų, ma­mai su­si­ra­dus su­gy­ven­ti­nį. Lie­da­ma aša­ras, pra­šė jo griež­tai ne­baus­ti, jam at­lei­do.
Tuo tar­pu kal­ti­na­mo­jo ma­ma Vil­ma Da­ni­le­vi­čie­nė įvy­kį va­di­no ne­lai­min­gu at­si­ti­ki­mu – sū­nus esą jai pa­sa­ko­jo, jog abu bu­vo iš­gė­rę, ir se­ne­lis pats jį pro­vo­ka­vo, ne­va pir­mas jam su­da­vė. Ti­ki­no, jog jos uoš­vis ir iš­ger­da­vo, ir smur­tau­da­vo. Tei­gė, jog tik de­vy­nias kla­ses bai­gęs jos sū­nus ne­ga­lė­jo dirb­ti dėl gal­vos trau­mos, sir­go epi­lep­si­ja.
Pro­ku­ro­ras už šį nu­si­kal­ti­mą anks­čiau ne­teis­tam M. Da­ni­le­vi­čiui pa­siū­lė vie­nuo­li­kos me­tų ne­lais­vės baus­mę, nors pa­gal mi­nė­tą straips­nį ga­li bū­ti ski­ria­ma iki 20 me­tų ar net iki gy­vos gal­vos.
Ba­lan­džio 9 die­ną teis­mas pa­skel­bė, jog dėl M. Da­ni­le­vi­čiaus su­duo­tų smū­gių į gal­vą A. Da­ni­le­vi­čius mi­rė, tad jau­nas vy­ras pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu. Ka­dan­gi po kon­flik­to ne­iš­kvie­tė me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos, va­di­na­si, nu­žu­dė ty­čia. Leng­vi­nan­čia ap­lin­ky­be lai­ky­tas kal­tės pri­pa­ži­ni­mas ir at­si­pra­šy­mas. Sun­ki­nan­čia – tai, kad nu­si­kal­ti­mą pa­da­rė ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio.
Teis­mas nu­spren­dė plun­giš­kiui skir­ti ly­giai de­šimt me­tų ne­lais­vės pa­tai­sos na­muo­se.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Už savo senelio nužudymą plungiškis M. Danilevičius pataisos namuose praleis dešimt metų.

J. Andriejauskaites nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai