Dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams
Kovo pabaigoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje į keliolikos metrų aukštį buvo įkelti du dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams. Šia informacija pasidalijo parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyrius.
Kovo 28–29 dienomis Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) Plokštinės bei Rukundžių gamtiniuose rezervatuose aukštalipis ornitologas Darius Musteikis su pagalbininkais įkėlė du dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams. Įkeliant dirbtines lizdavietes, talkino sūnus Daumantas Musteikis ir ornitologas Egidijus Adomaitis.
Lizdaviečių kėlimas – labai sudėtingas, sunkus bei atsakingas darbas. D. Musteikis buvo atvykęs anksčiau ir, lydimas ŽNP direkcijos kraštotvarkos skyriaus vyr. specialisto Sauliaus Sidabro, apžiūrėjo ir parinko tinkamas vietas lizdavietėms pasiūlytose gamtinių rezervatų dalyse.
Lėšas lizdaviečių įrengimui Lietuvos ornitologų draugijai, kaip paramos gavėjai, skyrė plateliškis verslininkas, kurio veikla susijusi su miškų ūkiu.
Mintis susigrąžinti slėpininguosius juoduosius gandrus į ŽNP Plokštinės bei Rukundžių rezervatus, kur jie anksčiau perėjo, parko darbuotojams kirbėjo jau seniai. Nuo 2003 ir 2006 metų žinomi juodųjų gandrų lizdai buvo apleisti, o prieš porą metų Rukundžių rezervate pušis su buvusiu juodojo gandro lizdu nudžiūvo.
Juodieji gandrai perėjimui renkasi nuošalius drėgnus miškus netoli upelių, pievų ar pelkių. Atsižvelgiant į tai, dirbtiniai lizdai įrengti šiems paukščiams tinkamose buveinėse, o patys lizdai padaryti ant tvirtų pagrindų, kurie išlaiko net žmogų.
Rėmas sukalamas iš medinių apie 7 cm storio tašų, ir tarp jo kraštinių ištempiamas dvigubas metalinis tinklas, kad neišbyrėtų lizdo pagrindas. Pagaminta platforma 12–16 metrų aukštyje dideliais varžtais priveržiama prie medyje pritvirtinto pagrindo. Po to formuojamas pats lizdas, panašiai kaip tai daro paukščiai: į lizdą klojamas dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, ant jų dedami puvėkai, viskas padengiamas storu samanų sluoksniu.
ŽNP žiniomis, ne visi juodieji gandrai dar sugrįžę, tad tikimasi, kad jie apsilankys naujai iškeltuose lizduose.
Dirbtinių lizdų kėlimas padeda išsaugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį, įtrauktą į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad Lietuvoje iš viso gali perėti apie 700 juodųjų gandrų porų. Iki liepos 1 dienos negalima lankytis prie juodųjų gandrų lizdų, nes jie yra labai jautrūs trikdymui ir gali palikti ne tik lizdą, bet ir jau išsiritusius jauniklius.
Įrengę lizdavietes juodiesiems gandrams, D. Musteikio ornitologų komandos nariai kaimo turizmo sodyboje „Prie Žiedelio“ sodybos savininkų prašymu kieme augančiame kleve, apie 12 m aukštyje, padarė naują lizdą ir baltiesiems gandrams.
Parengta pagal ŽNP inf.
Nuotraukoje: Lizdavietė įrengta 16 metrų aukštyje.
Dariaus Musteikio nuotr.