Po daugelio metų tymai atėjo ir į Plungę: susirgo mažylis ir studentė
Pamiršta užkrečiama liga – tymai – vėl sugrįžo į Lietuvą ir kitas Europos šalis, o tai vis labiau neramina gyventojus. Nors didžiausias sergamumas tymais fiksuojamas Kaune, šiemet virusas jau buvo „įsitaisęs“ ir dviejų plungiškių organizmuose. Kaip sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Plungės skyriaus vedėjo funkcijas Rima Razguvienė, susirgimų tymais pas mus nebuvo jau dešimt metų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) savo internetiniame puslapyje kasdien papildo 2019 m. tymų žemėlapį Lietuvoje. Kovo 29-osios duomenimis, įvairiuose šalies miestuose užregistruota 310 atvejų. Prieš dieną buvo tik 284 atvejai. Tuo tarpu praėjusiais metais tymais visoje Lietuvoje sirgo tik 30 žmonių.
Minėto žemėlapio dalyje, kur yra Plungės rajono savivaldybė, parašytas skaičius 2. Tiek pat – jau ir pas kaimynus telšiškius. Mažeikiškiai ir rietaviškiai tymais dar neužsikrėtė.
Paprašyta papasakoti apie konkrečius atvejus, NVSC Telšių departamento Plungės skyriaus vedėja R. Razguvienė sakė, jog abu susirgimai tymais registruoti kovo mėnesį: susirgo 19 metų studentė ir 1 metų vaikas. Specialistė patikino, jog šia virusine liga Plungės žmonės nesirgo jau dešimt metų, o dabar per vieną mėnesį – net du atvejai!
Susirgusi 19-metė – Plungės rajono gyventoja, tačiau studijuoja Kaune, tad tikėtina, jog ten ir užsikrėtė. Ar buvo vaikystėje skiepyta nuo šios ligos, pasak R. Razguvienės, duomenų rasti nepavyko.
Tymais užsikrėtęs 1 m. mažylis – plungiškis. Manoma, jog vaikas susirgo, kai mama vežė jį konsultuoti pas gydytojus į vieną uostamiesčio medicinos įstaigą. Jis dar nebuvo skiepytas, nes pagal vaikų skiepų kalendorių pirmas skiepas nuo tymų atliekamas sulaukus 15 mėnesių.
Abu šie atvejai baigėsi laimingai, pacientai pasveiko. Tiesa, jiems teko pagulėti infekcinių ligų departamente Klaipėdos ligoninėje.
Kaip sakė R. Razguvienė, po sąlyčio su sergančiuoju tymais asmeniu rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. po kontakto. Tokiais atvejais skiepijama nemokamai. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir, jei nesusergama, – tada pasiskiepyti. Persirgus įgyjamas imunitetas, ir žmogus šia liga niekada nebeserga.
Asmenys, turėję sąlytį su sergančiu tymais, gali konsultuotis telefonu su NVSC departamentų specialistais. Telšių departamento Plungės skyriaus tel. (8 448) 71 420.
Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas. Seniau šiuos skiepus, ko gero, gaudavo dauguma (lietuviai skiepyti pradėti dar 1964 metais), bet pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie į skiepus žiūri skeptiškai ir jų vengia.
Nežinantys, ar yra skiepyti, – gali išsiaiškinti atlikę kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi apsaugą nuo tymų viruso.
Tymų virusas yra labai lakus, o tai reiškia, kad jeigu sergantysis sutinka žmogų, kuris nepasiskiepijęs nuo šios ligos, yra apie 90 proc. tikimybė, kad jis taip pat susirgs. Tymų virusas plinta oro lašeliniu būdu.
Susirgus tymais, pirmieji simptomai pajuntami praėjus kelioms dienoms, jie panašūs į ūmią virusinę infekciją: karščiavimas, bėrimai, kurie etapiškai plinta nuo galvos žemyn, kosulys. Galimos ir sunkios komplikacijos: laringitas, otitas, plaučių ar net smegenų uždegimas.
Vaistų nuo tymų nėra, išvengti ligos galima tik pasiskiepijus. Sergant tymais, vaistai vartojami nuo to, kas labiausiai kankina, – nuo temperatūros ar nuo kosulio.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Susirgus tymais, simptomai panašūs į ūmią virusinę infekciją, tačiau išskirtinis požymis yra kūno bėrimas.
Asociatyvi nuotr. Shutterstock nuotr.