Sekmadienis, 2019 m. spalio 20 d.

Gar­bė. Tei­sin­gu­mas. Ko­rup­ci­ja. „Gau­je­lė“, „Cheb­ry­tė“. Kas sie­ja šiuos žo­džius?

„Vi­suo­me­ni­niai ko­mi­te­tai – sa­vų „cheb­ru­tės“ ir „gau­je­lės“. Anks­čiau pa­na­šūs bū­re­liai va­di­no­si „tul­pi­niais“ ar „dak­ta­rais“. Vi­si jie yra vie­ti­nės ma­žos par­ti­jos, da­ran­čios po­li­ti­nius san­dė­rius, be­si­da­li­nan­čios val­džia“.
Taik­liai pa­sa­ky­ta? Ži­no­te, kas taip pa­sa­kė? Su­ži­no­si­te per­skai­tę straips­nį iki ga­lo.
O da­bar apie pir­mą žo­dį – Gar­bę.

Net ir ky­šį pa­ė­męs žmo­gus tu­ri gar­bę ir oru­mą

Pir­miau­sia pa­nei­gi­mas:

„2019-02-08 iš­pla­tin­ta­me laik­raš­čio „Plun­gės ži­nios“ (Nr. 11, 1679) straips­ny­je „Su­si­kom­pro­mi­ta­vęs di­rek­to­rius su­vai­di­no mo­ra­lų val­di­nin­ką“ esan­tys tei­gi­niai „už 100 eu­rų ky­šio pa­ė­mi­mą teis­tas G. Ba­gu­žis“, bei „Ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­min­ta apie jo teis­tu­mą už 100 eu­rų ky­šio pa­ė­mi­mą“ yra ne­tei­sin­gi ir ne­ati­tin­ka tik­ro­vės. Laik­raš­čio re­dak­ci­ja at­si­pra­šo Gin­ta­ro Ba­gu­žio už tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios in­for­ma­ci­jos pa­sklei­di­mą.“

Štai to­kį pra­šy­mą iš­spaus­din­ti pa­nei­gi­mą re­dak­ci­ja pra­ėju­sią sa­vai­tę ga­vo iš gar­bin­go ir mo­ra­laus Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ba­gu­žio nu­sam­dy­tos ad­vo­ka­tų kon­to­ros „El­lex Va­liū­nas ir part­ne­riai“ (įsi­vaiz­duo­ja­me, kiek kai­na­vo to­kios gar­sios ad­vo­ka­to kon­to­ros pa­slau­gos…). Re­dak­ci­ja nuo­lan­kiai tai ir da­ro. Iš­spaus­di­na pa­nei­gi­mą. Re­dak­ci­ja su­kly­do, nuo­šir­džiai gai­li­si ir at­si­pra­šo – juk žmo­gus, pa­ė­męs 100 eu­rų ky­šį ir pri­si­pa­ži­nęs tai pa­da­ręs, taip pat tu­ri gar­bę ir oru­mą. Ne, Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius už tai ne­bu­vo teis­tas, nes, kad taip ne­at­si­tik­tų ir bū­tų ap­sau­go­ta jo gar­bė ir oru­mas, kaž­kas lai­da­vo už jį, tad teis­mo pa­vy­ko iš­veng­ti.
Dar dau­giau. Laik­raš­tis su­pran­ta, kiek kai­nuo­ja gar­bė (ka­dan­gi, pa­sak ad­vo­ka­tų, pa­nei­gi­mo iš­spaus­di­ni­mas ne­at­lei­džia nuo to­les­nių tei­si­nių pro­ce­dū­rų), tad yra pa­si­ry­žęs net su­mo­kė­ti už įžeis­tą gar­bę ir oru­mą.
Gar­bė, kaip jau pa­ste­bė­jo­te, sub­ti­lus da­ly­kas. Ga­li­ma pa­im­ti ky­šį, pri­si­pa­žin­ti ir iš­veng­ti teis­tu­mo bei tuo pa­čiu iš­sau­go­ti gar­bę.
Gar­bę ir oru­mą su­pran­ta­me kiek­vie­nas pa­gal sa­ve. Pa­vyz­džiui, po­li­ti­nio da­ri­nio „Vie­nin­ga Plun­gė“ tro­liams nor­ma­lu per so­cia­li­nius tin­klus „už­tro­lin­ti“ ki­taip mąs­tan­čius ir ma­tan­čius re­a­ly­bę. Juos ga­li­ma iš­va­din­ti įžei­džian­čiais žo­džiais, pa­siųs­ti kur nors (ge­riau­sia – kuo to­liau), ap­vers­ti ant­raip si­tu­a­ci­jas ir gar­siai rė­kiant ki­tus ap­kal­tin­ti, kad „ne­tu­ri gė­dos jaus­mo“. Toks gar­bės su­pra­ti­mas pri­im­ti­nas ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui, ku­ris nuo­lat da­li­jo­si šio po­li­ti­nio da­ri­nio pra­ne­ši­mais sa­vo pa­sky­ro­je.
G. Ba­gu­žis bran­gi­na sa­vo gar­bę ir oru­mą, tad to­kius pat rei­ka­la­vi­mus tai­ko ir ki­tiems. Pa­vyz­džiui, ne­gar­bin­gai pa­si­el­gu­siam Aud­riui Ša­pa­lui. Jo ma­ny­mu, prieš žmo­ną ran­ką pa­kė­lęs žmo­gus ne­ga­li ei­ti įstai­gos va­do­vo pa­rei­gų. Tai ne­da­ro gar­bės. Bet už­tat ky­šio pa­ė­mi­mas ir va­do­va­vi­mas Sa­vi­val­dy­bei gar­bei įta­kos ne­tu­ri.
Vi­siš­kai gar­bin­ga ir oru Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui apie vi­dur­nak­tį „Plun­gės ži­nių“ re­dak­to­riui aiš­kin­ti, kaip tei­sin­gai ra­šy­ti pub­li­ka­ci­jas. „Pa­si­skai­ty­ki­te „Že­mai­tį!“, – režė G. Ba­gu­žis gar­bės ne­tu­rin­čio laik­raš­čio re­dak­to­riui apie ra­jo­no va­do­vų spau­dos kon­fe­ren­ci­jos ap­ra­šy­mą. Pa­si­ro­do, laik­raš­tis ne­pa­ci­ta­vo spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kaž­kaip at­si­dū­ru­sio di­rek­to­riaus ben­dra­par­tie­čio, Plun­gės oli­gar­chu tituluojamo Liu­do Skie­raus! Gė­da. Ne­ži­no­jo­me, kad bū­ti­na pa­ci­tuo­ti kiek­vie­no, ku­ris at­ei­na į ra­jo­no va­do­vų spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, žo­džius. Ne­gar­bin­gai pa­si­el­gė­me, nes ne­ži­no­jo­me, kas yra tik­rie­ji ra­jo­no va­do­vai…
Bet ir ateityje nežadame cituoti kiekvieno, kuris lipa ant bačkos ir klykia miniai.
Gar­bę rei­kia gin­ti. Vi­so­mis prie­mo­nė­mis. Net ir tuo at­ve­ju, jei ta­vęs kaž­kas pa­klau­sia ko nors nesmagaus…. Jei klau­si­mai ne­pa­tin­ka, ge­riau­sia nu­si­sam­dy­ti gar­sią ad­vo­ka­tų kon­to­rą, ku­ri vien už pa­klau­si­mą gra­si­na teis­mais, bau­do­mis, bau­džia­mą­ja at­sa­ko­my­be ir net pri­teis­ti­na 50 000 eu­rų su­ma! Ne­juo­kau­jam! „Plun­gės ži­nios“, no­rė­da­mos iš­si­aiš­kin­ti fak­to tei­sin­gu­mą, ne­se­niai Ta­ry­bos na­rio L. Skie­raus raš­tu pa­klau­sė, ar jis yra… Ne­ga­li­me ci­tuo­ti pa­klau­si­mo, nes vien tai, kad klau­si, šiais lai­kais gra­si­na­ma bau­džia­mą­ja at­sa­ko­my­be ir di­džiu­le pi­ni­gi­ne bau­da už įžeis­tą gar­bę ir oru­mą! Ar tik ne so­vie­tų val­džios lai­ko­tar­pis su­grį­žo?
Mielieji mūsų skaitytojai! Jei kada nors laikraštis nebeišvys dienos šviesos, žinokite – nesukrapštėme tokios sumos už kažkieno įžeistą garbę ir orumą!

Apie tei­sin­gu­mą…

„Plun­gės ži­nios“, anot po­li­ti­nio da­ri­nio tro­lių ir kai ku­rių kon­ser­va­to­rių, vi­suo­met ra­šė ne­tei­sin­gai. Tei­sin­gai ra­šė ir ra­šo tik ki­ti du ra­jo­no laik­raš­čiai. Mat jie ne­kri­ti­kuo­ja jų. Pa­vyz­džiui, „tei­sin­ga“ pub­li­ka­ci­ja yra pa­skelb­ti, jog se­niū­nas „val­diš­ką žvy­rą par­si­ve­žė į kie­mą“ (kad is­to­ri­ja su­bliuš­ko, tei­sin­gi laik­raš­čiai to ne­pa­ra­šė).
Tei­sin­ga vie­šai per spau­dą pa­sa­ky­ti, kad „bu­vu­sio UAB „Plun­gės ši­lu­mos tin­klai“ di­rek­to­riaus Pet­ro Pie­kaus ry­šiai ir su­si­ta­ri­mai su „Plun­gės bio­e­ner­gi­ja“ yra ne­aiš­kūs: „Tai ne­šva­rūs da­ly­kai. Ne­si­no­ri gi­lin­tis ir gaiš­ti aiš­ki­nan­tis, kur čia ko­rup­ci­ja“. O po to, po­pu­lis­tiš­kai pa­sklei­dus bu­vu­sio va­do­vo gar­bę že­mi­nan­čius kal­ti­ni­mus, jam iš­mo­kė­ti iš­ei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją… Ap­kal­tin­tas ir nu­teis­tas vi­suo­me­nės be kal­tės įro­dy­mo. Ko­rum­puo­tas. Tai yra tei­sin­ga pa­gal po­li­ti­nį da­ri­nį ir jos tro­lius.
Juk kam bu­vu­siam tei­sė­sau­gos at­sto­vui, ku­rio pa­rei­ga gin­ti įsta­ty­mus, žmo­gaus gar­bę, įro­dy­ti kal­tu­mą, aiš­kin­tis – bu­vo ko­rup­ci­ja, ar ne? Ge­riau žmo­gui, pa­siū­lius ge­ruo­ju pa­si­trauk­ti, iš­mo­kė­ti iš vals­ty­bės ki­še­nės iš­ei­ti­nę. Ir baig­tas kriu­kis! Juk po pu­sės me­tų ta is­to­ri­ja už­si­mirš.
Įdomu: įstatymai numato, kad jei žinai, jog padarytas nusikaltimas, privalai apie tai pranešti teisėsaugai, priešingu atveju, slėpdamas nusikaltimą, tampi jo bendrininku. Žinoma, kaip dabar matome, būna ir išimčių. Išrinktiesiems ir kovojantiems su korupcija.

Apie ko­rup­ci­ją…

„… ko­rup­ci­ją Plun­gė­je nu­run­gė!“ – iš vi­sų pa­kam­pių jau ke­le­tas mė­ne­sių rė­kia po­li­ti­nio da­ri­nio tro­liai.
Bet, pa­si­klau­sius „vie­nin­gų­jų“, Plun­gė­je – vien tik ko­rup­ci­ja. Ir kai­rėj, ir de­ši­nėj, ir net su­bi­nėj. Bai­siau­sia, kad ko­rup­ci­jos ma­ni­ja per­au­go į ši­zof­re­ni­ją: vai­de­na­si vi­siems ir vi­sur.
Pri­ei­ta iki vi­siš­ko ab­sur­do: iš­ban­dė fon­ta­ną žie­mai bai­gian­tis – ko­rup­ci­ja! Val­džia (da­bar jau ne­aiš­ku, ku­ri) taip pa­pir­ki­nė­ja rin­kė­jus!
Pa­to­gu rėk­ti „Ko­rup­ci­ja“. Žmo­nėms tai pa­tin­ka. Ir fak­tų ne­rei­kia pa­teik­ti.
Juk ne kiek­vie­nas už­duos sau klau­si­mą: kiek per pas­ta­ruo­sius 4 me­tus Plun­gė­je bu­vo nu­sta­ty­ta ko­rup­ci­jos at­ve­jų, kiek pra­dė­ta iki­teis­mi­nių ty­ri­mų ir kiek nu­baus­ta ko­rum­puo­tų as­me­nų ar įmo­nių? Ge­riau pa­bū­ti avių ban­do­je ir pa­si­klau­sy­ti, kaip vy­riau­sias avi­nas bliau­na: „Ko­rup­ci­ja“! „Mes ją nu­run­gėm!“
„Plun­gės ži­nioms“ no­ri­si pa­klaus­ti tro­lių avių ban­do­je: jei iš­aiš­kė­tų, kad vie­na gar­si Plun­gės įmo­nė už­mo­kė­jo (ir tai nie­kur nė­ra pa­ro­dy­ta) už ki­tos po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vo re­kla­mą ži­niask­lai­do­je, ar tai bū­tų ko­rup­ci­ja ar ne? Ar to­kiu at­ve­ju tos par­ti­jos va­do­vas ir įmo­nės sa­vi­nin­kas, ku­ris yra ir po­li­ti­kas, jei yra gar­bin­gas ir orus, tu­rė­tų pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos ir at­si­pra­šy­ti vi­suo­me­nės?

„Gau­je­lė“, „Cheb­ry­tė“

O da­bar su­grįž­ki­me prie ant­raš­tės. Įta­ria­me, kad vien už ten pa­var­to­tus žo­džius laik­raš­tį bū­tų ga­li­ma pa­duo­ti į teis­mą. Taip taik­liai po­li­ti­nio da­ri­nio Plun­gė­je (ir ne tik) net „Plun­gės ži­nios“ ne­bū­tų su­gal­vo­ju­sios api­bū­din­ti. Kad ir kaip keis­ta, bet šie žo­džiai – ger­bia­mo pro­fe­so­riaus ir Tė­vy­nės Są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Land­sber­gio (15min.lt ir die­na.lt, 2018 09 29, del­fi.lt, 2019 03 05).
Vi­sa­da įžval­go­mis gar­sė­jan­tis pro­fe­so­rius žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo ir šį­kart: taik­liai api­bū­di­no šių po­li­ti­nių da­ri­nių at­si­ra­di­mą ir veik­lą Lie­tu­vo­je.
„Vi­suo­me­ni­niai ko­mi­te­tai – sa­vų „cheb­ru­tės“ ir „gau­je­lės“. Anks­čiau pa­na­šūs bū­re­liai va­di­no­si „tul­pi­niais“ ar „dak­ta­rais“ ir kar­tais taip pat iš­sto­da­vo vie­šai pa­lai­ky­da­mi vie­ną ar ki­tą po­li­ti­nę jė­gą. „Mes tu­rė­jo­me tul­pi­nių iš to­kio kvar­ta­lo, dak­ta­rų ir vi­so­kias ki­to­kias par­ti­jas, ku­rios kar­tais net pa­kil­da­vo į vie­šą­jį lyg­me­nį, pa­skelb­da­mos, ką jos re­mia“, – 15min.lt dės­tė V. Land­sber­gis, pri­dur­da­mas, kad to­kios gru­puo­tės iš­ky­la tik ta­da, kai by­ra tra­di­ci­nė sis­te­ma.
„Įsi­ga­lė­ji­mai tam tik­rų gru­pių, ku­rios ga­li pa­si­va­din­ti par­ti­jo­mis, ko­mi­te­tais, pa­ra­pi­jo­mis ir pa­na­šiai. Iš tik­rų­jų tie vi­si ko­mi­te­tai ir yra vie­ti­nės ma­žos par­ti­jos, da­ran­čios po­li­ti­nius san­dė­rius, be­si­da­li­nan­čios val­džia, ga­li­my­bė­mis“, – sa­kė pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis. Jo ma­ny­mu, vie­ti­nių par­ti­jų, da­ran­čių ma­žas vals­ty­bė­les, įsi­ga­lė­ji­mas yra pa­vo­jin­gas…
Pa­gar­ba už įžval­gu­mą de­ši­nių­jų pa­triar­chui! Ar­gi ne taik­lus pro­fe­so­riaus pa­ste­bė­ji­mas apie vi­suo­me­ni­nius ko­mi­te­tus? Gal ne vel­tui Plun­gė­je kal­ba­ma, jog įsteig­tas vi­suo­me­ni­nis ko­mi­te­tas rei­ka­lin­gas Plun­gės oli­gar­chu ti­tu­luo­ja­mam ver­sli­nin­kui įgy­ven­din­ti sa­vo tiks­lus. Juk pa­ran­ku tu­rė­ti lo­ja­lų me­rą, pa­klus­nią Ta­ry­bą ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vą sie­kiant dar la­biau įsi­ga­lė­ti.
Tik ky­la klau­si­mas – kaip pro­fe­so­riaus, sa­vo gar­bės pir­mi­nin­ko įspė­ji­mą ver­ti­na vie­tos kon­ser­va­to­rių ved­lė, ne­se­niai su­kir­tu­si ran­ko­mis su po­li­ti­nio da­ri­nio Plun­gė­je at­sto­vais?
Tai­gi, kas sie­ja vi­sus pa­va­di­ni­me iš­var­din­tus žo­džius? No­ras bū­ti val­džio­je! Bet ko­kia kai­na. Me­to­dai ir da­ly­viai ne­svar­būs. Obuo­liau­ti ga­li­ma ir su vel­niu – lai­ki­nai ir obuo­lių, ir mai­šą tu­rė­si. Tik ar il­gam?
Ruoš­ki­mės: ra­ga­nų me­džiok­lės se­zo­nas ati­da­ry­tas! Kas kris pir­mas: „Plun­gės būs­tas“, Ši­lu­mos tin­klai, laik­raš­tis ar kas ki­tas?

„Plun­gės ži­nių“ re­dak­ci­ja

Nuotraukoje: Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius (kairėje) už kyšio paėmimą ne­bu­vo teis­tas, nes, kad taip ne­at­si­tik­tų ir bū­tų ap­sau­go­ta jo gar­bė ir oru­mas, už jį lai­da­vo kitas asmuo.

Komentarai
Kiti straipsniai