Trečiadienis, 2019 m. kovo 20 d.

Žmo­gus be vei­do jau pus­me­tį na­muo­se, bet ruo­šia­mas į glo­bos įstai­gą

Ne kar­tą jau bu­vo ra­šy­ta apie Alks­nė­nų kai­mo gy­ven­to­jo A. E. (gim. 1967 m.) at­ve­jį, kai ma­mos ne­tin­ka­mai pri­žiū­rė­tam ser­gan­čiam vy­rui su­pu­vo vei­das. Maž­daug prieš me­tus – 2018-ųjų sau­sio vi­du­ry­je, pa­si­tel­kus po­li­ci­jos pa­gal­bą, jis bu­vo iš­vež­tas į li­go­ni­nę. Šios sa­vai­tės pir­ma­die­nį Plun­gės apy­lin­kės teis­me iš­nag­ri­nė­ta ci­vi­li­nė by­la dėl ki­to glo­bė­jo pa­sky­ri­mo šiam žmo­gui. Kaip pa­aiš­kė­jo, A. E. jau prieš pus­me­tį grį­žo pas ma­mą ir vėl ten gy­ve­na, ta­čiau yra ei­lė­je į Sto­nai­čių so­cia­li­nės glo­bos na­mus. Kol kas alks­nė­niš­kiui tei­kia­mos lan­ko­mos prie­žiū­ros pa­slau­gos.

Is­to­ri­ja, su­krė­tu­si vi­są Lie­tu­vą, nu­skam­bė­jo pra­ėju­sių me­tų pra­džio­je: sau­sio 17 die­ną Alks­nė­nų kai­me su po­li­ci­jos, me­di­kų ir se­niū­ni­jos pa­gal­ba ne­įga­lus A. E. bu­vo iš­va­duo­tas iš ma­mos Z. S. E. (gim. 1937 m.) „glo­bos“. Gar­bin­go am­žiaus mo­te­ris nie­ko ne­įsi­leis­da­vo į na­mus ir sa­vais bū­dais gy­dė už­ra­kin­tą sū­nų. Vy­ras bu­vo pra­dė­jęs pū­ti gy­vas.
Kuo­met alks­nė­niš­kis pa­te­ko į me­di­kų glo­bą, pa­krau­po net vis­ko ma­tę gy­dy­to­jai: vy­ro vei­do tie­siog ne­be­bu­vo – vi­si au­di­niai bu­vo su­pu­vę ir su­irę, žmo­gus bu­vo be no­sies, žan­dų, akių, o žan­di­kau­liai ir dan­tys – at­vi­ri. Li­go­ni­nė­je at­si­dū­ręs A. E. bu­vo pa­tal­pin­tas į vie­nu­tę, jam teik­ta me­di­ci­ni­nė ir so­cia­li­nė pa­gal­ba. Vy­rui nu­sta­ty­tas odos vė­žys.
Kaip alks­nė­niš­kis pas­kui lai­kė­si, ra­šė­me bir­že­lio mė­ne­sį, straips­ny­je „Žmo­gus be vei­do da­bar: mėgs­ta daug val­gy­ti, žiū­ri į veid­ro­dį ir no­ri na­mo“. Ta­da vy­ras bu­vo įkur­din­tas Pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo ir slau­gos II sky­riu­je. Ve­dė­ja Eu­ge­ni­ja Gau­die­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad A. E. ir pas juos gy­ve­na vie­nu­tė­je, jo žaiz­dos jau ap­si­trau­kė. Vy­ras daug val­gy­da­vo, vaikš­čio­da­vo po pa­la­tą, vis pra­šė­si na­mo ir daž­nai žiū­rė­da­vo į veid­ro­dį, nors nie­ko ne­ma­tė. Dėl on­ko­lo­gi­nės li­gos jam bu­vo tai­ky­ta che­mi­nė te­ra­pi­ja – skir­tos tab­le­tės. Kiek­vie­ną sa­vai­tę jį lan­kiu­si ma­ma taip pat vis no­rė­jo sū­nų vež­tis na­mo.
Kol A. E. bu­vo me­di­kų glo­bo­je, jo ma­mos Z. S. E. at­žvil­giu bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl to, jog bū­da­ma pa­skir­ta sū­naus glo­bė­ja (nuo 1992 me­tų), juo ne­si­rū­pi­no, pa­li­ko be pa­gal­bos, kai grė­sė pa­vo­jus gy­vy­bei. At­li­kus teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zę, nu­sta­ty­ta, kad įta­ria­mo­ji su­pran­ta sa­vo veiks­mus ir už juos ga­li at­sa­ky­ti. By­la bu­vo nu­trauk­ta įta­ria­ma­jai su­si­tai­kius su Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­be, tiks­liau – su So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­te Va­sy­lie­ne, ku­ri bu­vo pa­skir­ta vy­ro glo­bė­ja.
Prieš ke­le­tą die­nų kal­bin­ta gy­dy­to­ja E. Gau­die­šie­nė sa­kė, jog dar va­sa­rą A. E. iš li­go­ni­nės iš­vy­ko na­mo. „Pu­sę me­tų jo ne­bė­ra pas mus. Ma­ma pa­si­ė­mė sū­nų ne­tru­kus, su G. Va­sy­lie­nės „pa­lai­mi­ni­mu“. Ne­be­pa­ti­ko jam čia bū­ti, vis pra­šė­si į na­mus, tad per prie­var­tą ne­lai­kė­me“, – pa­sa­ko­jo sky­riaus ve­dė­ja, pri­dur­da­ma, jog pa­cien­tas iš­vy­ko pa­ge­rė­ju­sia svei­ka­ta. Me­di­kės ži­nio­mis, vy­ras yra lan­ko­mas ir pri­žiū­ri­mas na­muo­se.
Va­sa­rio 25 die­ną Plun­gės apy­lin­kės teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų tvar­ka­raš­ty­je at­si­ra­do įra­šas, jog iš­nag­ri­nė­ta by­la dėl glo­bė­jo nu­ša­li­ni­mo nuo pa­rei­gų ir dėl ki­to glo­bė­jo pa­sky­ri­mo alks­nė­niš­kiui A. E.
Kaip in­for­ma­vo teis­mo at­sto­vas spau­dai Juo­zas Ka­mins­kas, teis­mas už­da­ra­me teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę bylą pa­gal pa­reiš­kė­jos Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reiš­ki­mą dėl fi­zi­nio as­mens pri­pa­ži­ni­mo ne­veiks­niu, glo­bė­jo at­lei­di­mo nuo pa­rei­gų ir nau­jo glo­bė­jo pa­sky­ri­mo. Bu­vo pra­šo­ma pri­pa­žin­ti A. E. ne­veiks­niu vi­so­se tur­ti­nių san­ty­kių bei as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių san­ty­kių sri­ty­se, at­leis­ti nuo pa­rei­gų esa­mą glo­bė­ją, pa­lie­kant ją A. E. gy­ve­na­mų­jų ir ūki­nių pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­to­re ir pa­skir­ti nau­ją  glo­bė­ją – Sto­nai­čių so­cia­li­nės glo­bos na­mus, pa­ski­riant juos A. E. šal­pos pen­si­jos ad­mi­nist­ra­to­riu­mi. Teis­mas pa­reiš­ki­mą ten­ki­no, bet spren­di­mas dar ga­li bū­ti ap­skųs­tas.
So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja G. Va­sy­lie­nė sa­kė, jog šiuo me­tu vis dar te­be­lau­kia­ma siun­ti­mo iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, kad A. E. bū­tų ga­li­ma pa­tal­pin­ti Sto­nai­čių so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se. Per me­tus, pa­sak ve­dė­jos, gau­na­mi še­ši siun­ti­mai, ta­čiau yra ei­lė, ku­ri iki mi­nė­to as­mens dar ne­pri­ėjo. Ži­nia, kai bus gau­tas tas siun­ti­mas, dar ne­aiš­ku, ar A. E. ten no­rės va­žiuo­ti. „Ban­dy­si­me pri­kal­bin­ti ge­ra­no­riš­kai“, – sa­kė ve­dė­ja.
G. Va­sy­lie­nė su­ti­ko, jog Pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo ir slau­gos sky­riu­je vy­riš­kiui bu­vo tin­ka­mes­nė ap­lin­ka nei jo na­muo­se, ta­čiau ji pa­kar­to­jo tą pa­tį, ką ir gy­dy­to­ja: per prie­var­tą žmo­gaus lai­ky­ti li­go­ni­nė­je ne­ga­li­ma. Da­bar jam yra tei­kia­mos pa­slau­gos na­muo­se – lan­ko ir so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, ir me­di­ci­nos slau­gy­to­ja. Tie­sa, Z. S. E. kar­tais į na­mus at­ei­nan­čių žmo­nių vėl ne­įsi­lei­džia – tik pa­si­šne­ka prie du­rų.
Dėl on­ko­lo­gi­nės li­gos ko­vo mė­ne­sį vy­ras bus ve­ža­mas pa­kar­to­ti­niam pa­tik­ri­ni­mui pas gy­dy­to­jus į Klai­pė­dą.

Li­na MOTUŽIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai