Nusikalstamumo kreivė mažėja jau keletą metų iš eilės
Vasario 6 dieną Plungės rajono policijos komisariato patalpose vyko ataskaitinis susirinkimas: bendrą situaciją Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) aptarnaujamoje teritorijoje apžvelgė viršininkas Alfonsas Motuzas, o apie nusikalstamų veikų skaičių Plungės mieste ir rajone kalbėjo laikinai mūsų komisariatui vadovaujanti Loreta Tamaliūnaitė.
Susirinkimą pradėjęs A. Motuzas akcentavo, jog ligos prevencija visada yra žymiai efektyvesnė, negu chirurginis būdas, tad ir policijos darbe siekiama nusikaltimams užbėgti už akių, daug dėmesio skiriant prevencijos priemonėms. Pasidžiaugė, jog Plungėje gana aukštas nusikalstamų veikų ištyrimo rodiklis.
Kontingentas emigravo
Apžvelgdamas situaciją nuo 2012 m. iki 2018 m., Klaipėdos apskrities VPK viršininkas sakė, jog vidutiniškai per visą apskritį užregistruojama apie 6 tūkst. nusikalstamų veikų. Žinia, kinta demografinė situacija, jaučiama bendruomenių aktyvi veikla, žmonių požiūris į nusikalstamą veiką ir teisės aktų pažeidimus, tad nusikaltimų mažėja. Be to, vadinamasis policijos kontingentas – linkę į nusikaltimus asmenys – neretai išvyksta į užsienį, tad nusikalstamumo kreivė metai iš metų yra į mažėjančią pusę. Pasak A. Motuzo, panašiai pusė ir netgi daugiau nusikalstamų veikų yra išaiškinama. Iš dešimties – maždaug 6–7 veikos.
Didelis dėmesys smurtui šeimose
Smurto artimoje aplinkoje atvejų nuo tada, kai įsigaliojo įstatymas, gerokai padaugėjo: pirmaisiais metais buvo apie pustrečio šimto atvejų, o pernai – 828 atvejai (Klaipėdos apskrities VPK teritorijoje). Smurtui artimoje aplinkoje skiriamas išties didelis dėmesys. Net esant psichologinio smurto apraiškoms, ką įrodyti sunku, pareigūnai vyksta pas asmenis kelis kartus, kad įsitikintų, ar nėra problemų, kurios gali privesti prie didesnių nusikaltimų.
Apie prioritetines kryptis
„Mūsų prioritetinės kryptys – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas. Tai sunkūs kūno sužalojimai, nužudymai, narkotikai“, – kalbėjo A. Motuzas. Pažymėjo, jog nuo 2012 m. jaučiama mažėjimo tendencija, nemažai sunkių nusikaltimų išaiškinta kriminalinės policijos pareigūnų dėka. Pavyzdžiui – prekyba narkotikais: dėl to neateinama su pareiškimu, apie tai nepranešama, kone visa informacija gaunama iš kriminalinės žvalgybos.
Greitesnis reagavimas
Klaipėdos apskrities VPK viršininkas priminė, jog reagavimas į pranešimus priklauso nuo įvykio tipo (būna A, B ar C tipo įvykiai). Nedelsiant, kaip žinia, reaguojama į A įvykius, kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Pareigūnas užsiminė, jog į A tipo įvykius per 4 metus reagavimas pagreitėjo, t. y. laikas sutrumpėjo nuo 10 min iki 5 minučių. Žinia, kartais trukdo oro sąlygos, technika, ir pajėgų trūksta. Bet situacija gerėja, tai atsispindi ir gyventojų apklausose, kurias kasmet daro Vidaus reikalų ministerija.
Pertvarka pareigūnus „išginė“ į gatves
„Kalbant apie policijos pertvarką – jai įtakos taip pat turėjo gyventojų apklausos ir lūkesčiai, nes buvo įvardinta, kad norima daugiau policininkų matyti gatvėse. Buvo priimtas sprendimas pagal Skandinavijos modelį pakeisti policijos struktūrą ir orientuotis į darbą gatvėse“, – pasakojo A. Motuzas. Minėjo, jog tam nupirktos naujos transporto priemonės, kuriose galima dirbti nuotoliniu būdu, naudojant policijos valdomas sistemas, duomenų bazes. Todėl ir nebereikia sėdėti kabinete – galima būti arčiau žmonių, seniūnijose. Taigi, į reagavimą įtrauktų pareigūnų skaičius yra gerokai padidėjęs.
Aktyvesnė bendruomenės pareigūnų veikla
Klaipėdos apskrities VPK viršininkas akcentavo, jog bendruomenės pareigūnų veikla tampa vis aktyvesnė, reikalingesnė ir labiau matoma. „Per visą apskritį turime 17 bendruomenės pareigūnų, kurių darbas yra betarpiškai bendrauti su visuomene, vykdyti prevencines priemones, bet kartu ir eiti policininkų pareigas. Prevencija yra labai svarbu“, – sakė A. Motuzas.
Daugėja saugios kaimynystės grupių
Saugios kaimynystės grupių skaičius pastaraisiais metais vis didėja, Plungė turi 29-ias saugios kaimynystės grupes, Kretingoje yra 17-ika, Rietave – 12-ika, Skuode – 16-ika. Su grupėmis dirba bendruomenės pareigūnai, tai svarbu ir gyventojams, ir policijai.
Žmonių pasitikėjimas
Klaipėdos apskrities policija pasitiki 84 proc. visų gyventojų (šalies mastu – 75 proc.). „Tai – mūsų darbo įvertinimas. Pasitikėjimas verčia pasitempti, dar geriau dirbti. Per dešimt metų tai yra geriausias rezultatas. Ir pats aukščiausias visoje respublikoje“, – geru žmonių įvertinimu džiaugėsi pareigūnas, užsimindamas, jog ir šiais metais operatyvus reagavimas išliks vienu pagrindinių uždavinių.
Nusikaltimai ir bendra situacija Plungėje
Kokia situacija 2018-aisiais buvo Plungėje – apie tai kalbėjo laikinai Plungės PK vadovaujanti L. Tamaliūnaitė.
Pernai mūsų komisariate buvo 71 pareigybė, tačiau dalis neužimta, septyni pareigūnai buvo vaiko priežiūros atostogose, tai realiai policijos veiklą vykdė 52 pareigūnai.
Iš viso per metus gauti 1272 įvairūs pranešimai, užregistruota 510 nusikalstamų veikų (2017 m. – 550). Ištirta 413 nusikaltimų (72,3 proc.) – tai geriausias rodiklis visoje Klaipėdos apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje jau kelerius metus iš eilės (apskrityje ištyrimas siekia 54,9 proc.). Ikiteisminių tyrimų vidutinė trukmė – iki dviejų mėnesių. Ilgiau trunkančių ikiteisminių tyrimų, kurių trukmė ilgesnė nei 9 mėnesiai, Plungės PK šių metų pradžioje buvo 12-ika. Net 7-iose bylose vykdoma asmens paieška, nustatyta, jog visi įtariamieji atlieka bausmes užsienyje.
Kalbant apie administracinius pažeidimus – per metus nustatyti 5242 administraciniai pažeidimai, iš kurių didžioji dalis (4338) – kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Smurto mygtukų niekas nespaudė
Pasak L. Tamaliūnaitės, didžiąją dalį ikiteisminių tyrimų sudarė smurto artimoje aplinkoje atvejai: per metus pradėta 213 ikiteisminių tyrimų, net 82 proc. šių tyrimų per 48 valandas perduota prokurorui dėl sprendimo priėmimo. Beje, kalbant apie smurtą, – galimoms aukoms buvo išdalinti 7 vadinamieji smurto mygtukai, tačiau, kaip sakė pareigūnė, jų niekas nepaspaudė. Ar mygtukus palikti tiems, kam jie buvo įduoti, ar perduoti kitiems, dar bus sprendžiama.
Vienas sunkus nusikaltimas
Labai sumažėjo sunkių nusikaltimų – per metus užregistruotas tik vienas atvejis, t. y. šaunamojo ginklo vagystė įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Šis nusikaltimas kol kas neatskleistas. Maždaug dvigubai, lyginant su 2017 m., pernai sumažėjo ir vagysčių: užregistruotos 59 nusikalstamos veikos, jų ištyrimas siekė 26,7 proc. Per metus būta penkių plėšimų. Gerokai sumažėjo sukčiavimo atvejų, bet vis pasitaiko, kai žmonės nukenčia užsisakydami prekes internetu.
Policijos pokalbiai su kavinių ir su naktinių barų savininkais turėjo teigiamos įtakos nusikaltimų mažėjimui ir viešosiose vietose – įrengus atskiras rūkymo zonas kavinių lankytojams. Taip pat teigiamų rezultatų davė dažni policijos reidai. Per metus viešose vietose nusikalsta 132 kartus, 60 proc. nusikaltimų ištirta.
Rūkalai, svaigalai ir narkotikai
Naminės degtinės gamyba ir prekyba pas mus vis dar „išlenda“ – dėl gamybos pradėta 10 ikiteisminių tyrimų, rasta 1026,5 l pagamintų svaigalų. Administracinių bylų būta 58-ios (dėl 64,68 l naminukės turėjimo). Taip pat būta ir kontrabandinių rūkalų: pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl akcizinių prekių, kuomet iškart išimti 9999 pakeliai kontrabandinių cigarečių. Šis tyrimas perduotas Klaipėdos apskrities VPK. Smulkesnių atvejų, kai pradėtos administracinės bylos, suskaičiuota 64.
Dėl neteisėto disponavimo narkotikais pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, visais atvejais priimti procesiniai sprendimai. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo nubausta 19-ika asmenų.
Daugiau žuvusių keliuose
Ikiteisminių tyrimų dėl girtų vairuotojų skaičius išlieka panašus – 58 nusikalstamos veikos. Per metus keliuose suskaičiuoti 49 įskaitiniai eismo įvykiai, žuvo 4 (užpernai – du) žmonės: du vairuotojai ir du keleiviai, sužeisti 78 asmenys. Trys eismo įvykiai įvyko dėl girtų vairuotojų.
Policijos reidai į kriminogenius židinius
Kalbėdama apie vykdytas akcijas ir prevencijos priemones, L. Tamaliūnaitė užsiminė, jog buvo sudaryti ir vykdyti 22 prevenciniai planai į pagrindinius kriminogeninius židinius, esančius V. Mačernio g. 49 ir A. Vaišvilos g. 33 daugiabučiuose, vadinamuosiuose bendrabučiuose. Mažiausiai kartą per dieną ten lankėsi policija, užeidavo ir pas gyventojus pasikalbėti. „Tuose bendrabučiuose laikinai buvo įsteigtos tartum policijos nuovados, policininkai kiekvieną įeinantį ar išeinantį klausinėjo, kur eina, kokiu tikslu. Priemonė labai pasiteisino – tuo metu kriminogeniniuose židiniuose įvykių sumažėjo 50 procentų“, – sakė pareigūnė.
Rezultatais džiaugėsi svečiai
Gana gerais Plungės PK rezultatais pasidžiaugė ir ataskaitiniame susirinkime dalyvavę svečiai – Seimo narys Jurgis Razma bei Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis. Pastarasis išreiškė susirūpinimą tik dėl didėjančio smurto artimoje aplinkoje skaičiaus, ragino prie šios problemos padirbėti visiems kartu.
Apibendrinimas
Apibendrindamas ataskaitinį laikotarpį, Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas akcentavo, jog policijos ir visuomenės bendras tikslas – kad aplinka Plungėje būtų saugi. Tad ta linkme ir dirbama. Padėkojo Plungės savivaldybei už Plungės PK programos „Saugi visuomenė“ finansavimą 3 tūkstančiais eurų, lėšos panaudotos prevencinei veiklai. Taip pat užsiminė, jog į Plungės PK viršininko kėdę šiemet bus išrinktas naujas vadovas ar vadovė. Pareigūnams pažadėjo, jog pirmojo pusmečio pabaigoje įvyks atlyginimų kilstelėjimas, vidutiniškai 150 eurų – nuo 700 iki 850. Ateityje siekiama, kad mažiausia pareigūno alga į rankas būtų tūkstantis eurų. Taip pat bus perkamos naujos uniformos ir atsisakoma senesnių kaip 6 metų automobilių.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Bendrą situaciją Klaipėdos apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje apžvelgė viršininkas A. Motuzas.