Sekmadienis, 2019 m. liepos 21 d.

Kū­ry­bin­go­ji būg­ni­nin­kė Ro­me­na Gra­baus­kai­tė lau­kia, ka­da ga­lės pra­dė­ti mo­ky­tis vai­ruo­ti mo­to­cik­lą

Iš­skir­ti­nių ga­bu­mų, veik­li ir ta­len­tin­ga pen­kio­lik­me­tė Ro­me­na Gra­baus­kai­tė nuo pir­mos kla­sės mo­ko­si Plun­gės Adol­fo Ju­cio pro­gim­na­zi­jo­je. Ji la­bai di­džiuo­ja­si sa­vo mo­kyk­la, nes čia, pa­sak aš­tun­to­kės, jau­ku ir ge­ra, o nuo­lat į pa­gal­bą pa­si­ruo­šęs at­ei­ti ge­ra­no­riš­kas, su­pra­tin­gas ir kom­pe­ten­tin­gas mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vas tie­siu ke­liu ve­da im­lią mo­ki­nę į moks­lo ži­nių pa­sau­lį, pa­de­da at­skleis­ti daug dar ne­ži­no­mų pa­slap­čių, skie­pi­ja jau­nai mer­gi­nai pa­trio­tiš­ku­mo jaus­mą bei ska­ti­na ak­ty­viai da­ly­vau­ti mo­kyk­los kul­tū­ri­nia­me ir vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Aš­tun­to­kė Ro­me­na yra ant­ras vai­kas Jur­gi­tos ir An­driaus Gra­baus­kų šei­mo­je. Ji tu­ri sep­ty­nio­lik­me­tę se­se­rį Aus­tė­ją bei ket­ve­rių Jus­tę. Trys se­su­tės pui­kiai su­ta­ria tar­pu­sa­vy­je, vie­na ki­tai pa­de­da ir moks­luo­se, ir bui­ty­je. Pa­si­skirs­ty­da­mos dar­bus, no­riai tal­ki­na tė­ve­liams, ku­rie be ga­lo di­džiuo­jas at­ža­lo­mis.
Dar ei­da­ma į vai­kų lop­še­lį-dar­že­lį „Rau­don­ke­pu­rai­tė“, Ro­me­na pra­dė­jo lan­ky­ti Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­los smui­ko kla­sę, kur mo­kė­si aš­tuo­ne­rius me­tus. Per­nai bai­gu­si me­no mo­kyk­lą, su smui­ku mer­gi­na neiš­si­sky­rė – drau­gau­ja ir to­liau. Aš­tun­to­kė gro­ja Plun­gės kul­tū­ros cen­tro sim­fo­ni­nia­me or­kest­re. Be to, nuo pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jo pa­no­ro tap­ti būg­ni­nin­ke ir Me­no mo­kyk­lo­je pra­dė­jo mo­ky­tis gro­ti būg­nais.
Nuo vai­kys­tės veik­li ir vie­to­je ne­nu­stygs­tan­ti Ro­me­na įsi­jun­gia į įvai­rias veik­las. Bū­da­ma pra­di­nė­se kla­sė­se, net ket­ve­rius me­tus da­ly­va­vo „Švie­so­fo­ro“ var­žy­bo­se. Kaip pa­sa­ko­jo Ro­me­na, la­biau­siai iš vai­kys­tės jai įsi­mi­nė, kai dar pir­mo­je kla­sė­je kar­tu su se­se (ta­da ket­vir­to­ke) vy­ko į res­pub­li­ki­nes „Švie­so­fo­ro“ var­žy­bas, kur abi iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą. La­biau­siai nu­ste­bi­no ir pra­džiu­gi­no gau­ti pri­zai – dvi­ra­čiai. Po to­kią nuo­sta­bią do­va­ną jos ga­vo abi su se­se Aus­tė­ja.
Nuo vai­kys­tės la­bai jud­ri, ak­ty­vi ir veik­li mer­gai­tė vi­sa­da ieš­ko­jo sau pa­tin­kan­čios veik­los. Anks­čiau va­ži­nė­jo rie­du­čiais, da­bar – ried­len­te. Ta­čiau, pa­sak mer­gi­nos, lau­kia ne­su­lau­kia, ka­da ga­lės pra­dė­ti mo­ky­tis vai­ruo­ti mo­to­cik­lą. „Tai – di­džiau­sia ma­no sva­jo­nė“, – at­vi­ra­vo Ro­me­na.
O kol kas mer­gi­na mo­ko­si gro­ti mu­ša­mai­siais ir džiau­gia­si kiek­vie­na nau­ja die­na, at­ne­šan­čia vis nau­jų iš­šū­kių. Ro­me­na ne tik lan­ko Me­no mo­kyk­lą, gro­ja Kul­tū­ros cen­tro sim­fo­ni­nia­me or­kest­re, bet ir su ma­lo­nu­mu skai­to kny­gas, ku­ria ei­lė­raš­čius bei, at­ra­du­si lais­vą mi­nu­tę, ver­da va­ka­rie­nę vi­sai šei­mai. Ji tu­ri ir fir­mi­nį pa­tie­ka­lą „Ki­nie­tiš­ka viš­tie­na“, ku­rį la­bai mėgs­ta vi­sa Gra­baus­kų šei­ma.
Atos­to­gų jau­no­ji būg­ni­nin­kė ir­gi ne­lei­džia vel­tui – va­sa­ros me­tu va­žiuo­ja į vai­kų sto­vyk­lą „Pa­sa­ka“, esan­čią Gi­ru­liuo­se. Plun­giš­kė ten ne tik ma­lo­niai lei­džia lai­ką, ben­drau­ja su ben­dra­am­žiais, bet ir už­si­i­ma jai pa­tin­kan­čia veik­la. Sto­vyk­lo­je ne kar­tą bu­vo no­mi­nuo­ta bū­rio „Ly­de­re“, „Darbš­čio­sio­mis ran­ke­lė­mis“.
Ka­dan­gi Ro­me­na ak­ty­viai da­ly­vau­ja įvai­riuo­se kon­kur­suo­se bei olim­pia­do­se, pa­sak ma­mos Jur­gi­tos Gra­baus­kie­nės, vi­sus ap­do­va­no­ji­mus ir pa­sie­ki­mus bū­tų sun­ku net su­skai­čiuo­ti, ta­čiau svar­biau­sius nuo­pel­nus iš­sky­rė: „Duk­ra du kar­tus lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą ra­jo­ni­nė­je ma­te­ma­ti­kos olim­pia­do­je, su Plun­gės M. Ogins­kio me­no mo­kyk­los sty­gi­nių or­kest­ru ta­po lau­re­a­tais, „Že­mai­tiš­kuo­se skai­ty­muo­se“ lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą, mo­kyk­lų var­žy­tu­vė­se „Svei­ka­tos skry­nia“ kar­tu su ko­man­da taip pat už­ėmė ant­rą­ją vie­tą, o kon­kur­se „Olym­pis“ ga­vo pir­mo­jo laips­nio di­plo­mą“. Jur­gi­ta pri­dū­rė, kad Ro­me­na di­džiuo­ja­si vi­sa šei­ma bei pa­skai­tė duk­ros pa­ra­šy­tą ei­lė­raš­tį:

Pra­šau, at­gimk ki­tam sap­ne

Kas iš­puo­šė Ta­ve ir at­siun­tė į ma­no sap­ną?
Kas lei­do Tau gy­ven­ti ma­ny­je?
Vė­ly­vą nak­tį, kai vi­si jau mie­ga,
Gir­džiu žings­nius, vi­liuos iš­vyst Ta­ve.

Še­šė­liais ima piešt ant sie­nų,
Mąs­tau – ar aš jau iš­pro­tė­jau?
Še­šė­ly­je tai tu – šo­ki mū­sų šo­kį.
Žings­nius ku­ria­me ne mes, o tu.

Ry­te, kai sau­lė pa­ma­žu pa­bun­da,
Ji pa­si­glem­žia Ta­ve.
Žiū­rė­da­ma į auk­so dan­gų,
Pra­šau, at­gimk ki­tam sap­ne.

Plun­gės A. Ju­cio pro­gim­na­zi­jos so­cia­li­nė pe­da­go­gė Vil­ma Jo­man­tie­nė taip pat di­džia­vo­si ak­ty­via ir veik­lia mo­ki­ne, be ku­rios neap­si­ei­na nė vie­nas mo­kyk­lo­je or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys. „Mer­gi­na da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nės pro­gra­mos „eTwinning“ pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je, net aš­tuo­ne­rius me­tus yra kla­sės se­niū­nė, ke­le­rius me­tus lan­kė miš­ki­nin­kų bū­re­lį (da­bar jo ne­bė­ra), ke­tu­ris kar­tus or­ga­ni­za­vo ren­gi­nį „Nak­tis mo­kyk­lo­je“. Be to, Ro­me­na pui­kiai or­ga­ni­zuo­ja ir ve­da Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių šven­čių mi­nė­ji­mus, ka­lė­di­nius ren­gi­nius, įvai­rias šei­mos šven­tes“, – di­džia­vo­si mo­ki­ne V. Jo­man­tie­nė.
Be to, kaip sa­kė so­cia­li­nė pe­da­go­gė, Ro­me­na yra mo­kyk­los mo­ki­nių ta­ry­bos pir­mi­nin­kė. Tai, pa­sak V. Jo­man­tie­nės, – svar­biau­sias vaid­muo mo­kyk­lo­je. Bū­tent ji pri­va­lo ves­ti mo­ki­nių ta­ry­bos su­si­rin­ki­mus, ko­mu­ni­kuo­ti su LMS, spręs­ti įvai­rias pro­ble­mas, ky­lan­čias mo­kyk­lo­je.
Pen­kio­lik­me­tė neap­si­sto­ja ties mo­kyk­los veik­la – ji lan­ko NVO „Kran­tas“, sa­va­no­riau­ja įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se: fes­ti­va­ly­je „Min­dė­ėė“, Plun­gės mies­to šven­tė­se ir ki­tuo­se kul­tū­ri­niuo­se bei vi­suo­me­ni­niuo­se ren­gi­niuo­se.
Kaip pa­sa­ko­jo pa­ti Ro­me­na, mo­kyk­lo­je la­biau­siai pa­tin­ka ma­te­ma­ti­ka. Ne­sve­ti­mos ir iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos, ta­čiau ma­no, kad šių die­nų jau­ni­mas per daug nuo jų pri­klau­so­mas, to­dėl per ma­žai lai­ko ski­ria sau ir ar­ti­mie­siems. Pa­sak jos, lai­ko įma­no­ma su­ras­ti vis­kam, jei tik pro­tin­gai su­si­pla­nuo­si­me sa­vo die­ną. Tad drą­siai, at­kak­liai, at­sa­kin­gai, kū­ry­bin­gai, ak­ty­viai, darbš­čiai ir nuo­šir­džiai mer­gi­nai no­ri­si pa­tir­ti, kas dar ne­pa­tir­ta, pa­dė­ti tiems, kam rei­kia pa­gal­bos, iš­mok­ti dar daug da­ly­kų, iš­nau­do­ti kiek­vie­ną die­ną ir vis at­ras­ti ką nors nau­ja. „Ma­no ma­ny­mu, rei­kia dar la­biau įsi­trauk­ti į mo­kyk­los gy­ve­ni­mą, ieš­ko­ti už­si­ė­mi­mų ir už mo­kyk­los ri­bų. Tik taip at­ra­si­me sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią“, – tei­gė mer­gi­na.
Ro­me­nos kla­sės auk­lė­to­ja Ode­ta Er­mi­nai­tė apie auk­lė­ti­nę taip pat at­si­lie­pė pa­čiais gra­žiau­siais žo­džiais. „Ro­me­na – la­bai at­sa­kin­gas žmo­gus. Jei­gu pa­ža­dė­jo, vi­sa­da iš­te­sės sa­vo žo­dį ir pa­ves­tą už­duo­tį pa­da­rys lai­ku ir iki ga­lo. Ji vi­sa­da vi­sur spė­ja, jos vi­sur pil­na. Dau­ge­lis skun­džia­si, kad ne­tu­ri lai­ko, o iš jos lū­pų to­kių žo­džių nie­ka­da ne­iš­gir­si. Tu­rė­da­ma daug po­pa­mo­ki­nės veik­los, kla­sė­je yra pa­grin­di­nė ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė. Vi­sa­da ran­da lai­ko su kla­se da­ly­vau­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, kon­kur­suo­se ar ki­to­je mo­kyk­los veik­lo­je. Ji tam­pa ly­de­re net ir ta­da, kai rei­kia už­sto­ti skriau­džia­mą ar pa­gal­bos pra­šan­tį. Ro­me­na la­bai po­zi­ty­vi, kū­ry­biš­ka, drau­giš­ka, nuo­lat be­si­šyp­san­ti, šil­ta as­me­ny­bė, ku­ri ge­ba da­ly­vau­ti įvai­rio­se veik­lo­se, bei vis­ką, ko ima­si, pa­da­ro la­bai at­sa­kin­gai“, – auk­lė­ti­nę gy­rė kla­sės va­do­vė ir pri­dū­rė, jog la­bai džiaugiasi, kad Aka­de­mi­ko A. Ju­cio pro­gim­na­zi­jo­je mo­ko­si to­kie ga­būs, ak­ty­vūs mo­ki­niai, ku­riais mo­kyk­la be ga­lo di­džiuo­ja­si.

Edi­ta LUKIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai