Pirmadienis, 2019 m. vasario 18 d.

Plun­giš­kiai šal­čiui at­spa­rūs

Kai oras ge­ro­kai at­šą­la, di­des­niuo­se mies­tuo­se iš­kart ima­ma ruoš­tis be­na­mių ant­plū­džiui nak­vy­nės na­muo­se, taip pat pa­dau­gė­ja trau­muo­tų, ar net ga­lū­nes nu­ša­lu­sių žmo­nių li­go­ni­nė­se. Plun­gė­je bent jau pra­ėju­sios sa­vai­tės penk­ta­die­nį si­tu­a­ci­ja ne­bu­vo iš­skir­ti­nė: Kri­zių cen­tro di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ar­ma­lis pa­ti­ki­no, jog dėl spus­te­lė­ju­sio šal­tu­ko di­des­nio gy­ven­to­jų skai­čiaus pas juos nė­ra, o Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dan­guo­lė Luo­tie­nė sa­kė, kad trau­mų ne­trūks­ta, bet nu­ša­li­mų kol kas ne­bū­ta, ir vi­ru­sai mū­sų žmo­nių per daug ne­puo­la.

Plun­gės Kri­zių cen­tre pra­ėju­sią sa­vai­tę glau­dė­si 24 vy­rai ir 2 mo­te­rys be vai­kų. Kaip sa­kė di­rek­to­rius G. Ar­ma­lis, dar po­ra vie­tų vy­rams yra, o mo­te­rų sky­rius, ga­li­ma sa­ky­ti, iš­vis iš­tuš­tė­jęs, mat iš vi­so ten yra 14-ika vie­tų.
„Pas mus žie­mą – vis­kas kaip pa­pras­tai, pro­ble­mų dėl vie­tų sto­kos ne­tu­ri­me. Kiek pri­si­me­nu anks­tes­nius me­tus, at­ėju­sius žmo­nes vi­sa­da su­tal­pin­da­vo­me. Gir­di­me apie per­pil­dy­tus nak­vy­nės na­mus di­des­niuo­se mies­tuo­se, pas mus to tik­rai nė­ra. Nie­ka­da ir ne­bū­da­vo, kad už­ėjus šal­čiams, stai­ga ne­be­tilp­tu­me. Be to, iš­ties ste­buk­lin­gas da­ly­kas yra per­nai prie li­go­ni­nės ati­da­ry­ta blai­vyk­la“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius.
G. Ar­ma­lis pa­sa­ko­jo, jog iš­blai­vi­ni­mo įstai­ga da­bar iš­spren­džia daug pro­ble­mų. Gir­to, ne­tu­rin­čio kur per­mie­go­ti žmo­gaus jie ne­tu­ri tei­sės įsi­leis­ti, o štai į blai­vyk­lą to­kį ne­lai­mė­lį pa­rei­gū­nai ar grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba iš­kart nu­ve­ža, tad gir­tuok­liui ne­rei­kia šal­ti gat­vė­je.
Dėl šal­čių, kaip sa­kė di­rek­to­rius, dau­giau gy­ven­to­jų nė­ra, bet po­ra žmo­nių ne­se­niai at­ėjo iš so­cia­li­nių būs­tų – plun­giš­kiai taip ap­si­lei­do, kad at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai jiems tie­siog ne­be­lei­do taip to­liau gy­ven­ti. Ži­nia, įta­kos tu­rė­jo ir vi­so­kios li­gos, sa­va­ran­kiš­ku­mo sto­ka. Tu­rė­jo ar­ba tvar­ky­tis, ar­ba ei­ti į Kri­zių cen­trą. Žmo­nės at­ėjo gy­ven­ti į val­diš­ką įstai­gą, jiems gelbs­ti so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, si­tu­a­ci­ja tai­so­si.
Kai šal­ta, koks pa­var­gė­lis ir taip už­ei­na į Kri­zių cen­trą. Kas lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo vie­nai nak­čiai pa­si­pra­šo, kas šiaip už­ei­na. Vie­nas toks už­su­ko at­si­neš­da­mas gal­vo­je ir dra­bu­žiuo­se knibž­dan­čių gy­vių. „Vais­tais blu­sas iš­nai­ki­no­me, per­si­ren­gė, at­si­prau­sė, ar­ba­tos iš­gė­rė ir – vi­so ge­ro“, – apie pa­si­tai­kan­čias si­tu­a­ci­jas pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.
Mo­te­rų, kaip mi­nė­ta, per me­tus Kri­zių cen­tre la­bai su­ma­žė­jo. G. Ar­ma­lis svars­tė, kad įta­kos tu­ri ke­li niu­an­sai: tai ir ge­rai vei­kian­tis va­di­na­mo­jo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je me­cha­niz­mas, kai smur­tau­to­jas iš­kart iš­ve­ža­mas iš na­mų, ir mo­te­riš­kei ne­rei­kia kaž­kur bėg­ti, ir su­ak­ty­vė­jęs se­niū­ni­jų dar­bas su pro­ble­mi­nė­mis šei­mo­mis. Jei ir to­liau mo­te­rų sky­rius Kri­zių cen­tre bus apy­tuš­tis, lais­vas pa­tal­pas di­rek­to­rius gal­vo­ja per­tvar­ky­ti, vy­rus per­kraus­tant į an­trą aukš­tą. Mo­te­rims pir­ma­me aukš­te dar ir taip lik­tų ke­tu­ri kam­ba­riai. Pa­vyz­džiui, da­bar vie­na­me vy­rų kam­ba­ry­je gy­ve­na de­šimt.
Pa­klaus­tas, ar ne­te­ko gir­dė­ti, kad koks šlais­ty­tis mėgs­tan­tis plun­giš­kis bū­tų nu­ken­tė­jęs dėl šal­čio, Kri­zių cen­tro di­rek­to­rius pri­si­mi­nė prieš ke­le­tą die­nų su­lau­kęs skam­bu­čio iš Ma­žei­kių li­go­ni­nės. Ten yra pa­te­kęs pus­am­žis V. M. Bu­vęs Plun­gės kri­zių cen­tro gy­ven­to­jas ka­žin ko nu­si­bas­tė į Ma­žei­kius ir pa­ša­lo ko­jas. Tie­sa, am­pu­ta­ci­jos, kiek ži­no­ma, iš­veng­ta. Da­bar Ma­žei­kių me­di­kai no­rė­tų, kad plun­giš­kis va­žiuo­tų į sa­vo mies­tą. G. Ar­ma­lio ži­nio­mis, psi­chi­nių bė­dų ka­muo­ja­mas ir va­gys­tė­mis pa­gar­sė­jęs žmo­gus tu­ri glo­bė­ją, tad į Plun­gės kri­zių cen­trą ka­žin ar par­va­žiuos.
Apie tą pa­tį at­ve­jį pa­sa­ko­jo ir So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Va­sy­lie­nė, sa­ky­da­ma, jog spren­džia­mas klau­si­mas, ka­da iš Ma­žei­kių li­go­ni­nės mū­sų gy­ven­to­ją par­ga­ben­ti Plun­gės me­di­kų glo­bon. Taip pat ve­dė­ja pa­pa­sa­ko­jo at­ve­jį, jog sau­sio 24 die­ną į jų sky­rių bu­vo už­ėjęs Plun­gės par­ke mėgs­tan­tis sė­dė­ti ko­ne ba­sas vy­riš­kis – bu­vo įsi­spy­ręs į sa­vo­tiš­ką ava­ly­nę, bet be ko­ji­nių. „No­rė­jo­me jam pa­dė­ti iš­si­im­ti pa­są, ap­gy­ven­din­ti Kri­zių cen­tre, bet jis pa­gal­bos ne­no­rė­jo. Kai nu­ve­žė­me į Kri­zių cen­trą, tuoj pat pa­bė­go“, – pa­sa­ko­jo G. Va­sy­lie­nė.
Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės li­go­ni­nės di­rek­to­riaus pa­va­duo­ja D. Luo­tie­nė mi­nė­jo, jog ga­lū­nių nu­ša­li­mai iš­ryš­kės kiek vė­liau – kol kas gy­dy­mo įstai­go­je to­kių at­ve­jų nė­ra. Taip pat ne­jau­čia­ma, kad plun­giš­kiai ma­siš­kai sirg­tų vi­ru­si­nė­mis li­go­mis, kai ki­tuo­se mies­tuo­se jau skel­bia­mos epi­de­mi­jos. Ži­nia, įvai­rių trau­mų žie­mą ne­trūks­ta, trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je li­go­nių daug, bet kol kas vi­si su­tel­pa. Vie­nas pas­ku­ti­nių at­ve­jų – žmo­gus sly­do, griu­vo aukš­tiel­nin­kas, stip­riai tren­kė­si gal­va į grin­di­nį, pa­ty­rė sun­kią trau­mą. Jis iš­vež­tas gy­dy­mui į Klai­pė­dą.
Už­si­mi­nus apie va­di­na­mą­ją blai­vyk­lą, gy­dy­to­ja pa­ti­ki­no, jog ten klien­tų ne­trūks­ta, ypač – sa­vait­ga­liais. Pa­ste­bi­ma, jog pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­tai­ko la­bai ag­re­sy­vių mo­te­riš­kių – tai ap­spjau­do dar­buo­to­jus, tai ap­kan­džio­ja… Li­go­ni­nės per­so­na­las, dir­ban­tis pri­ėmi­mo sky­riu­je, blai­vyk­la la­bai džiau­gia­si – ne­be­rei­kia smir­din­čių, ap­si­brai­žiu­sių gir­tuok­lių lai­ky­ti sky­riu­je, jie ga­li šil­tai „ga­ruo­ti“ va­di­na­ma­ja­me kon­tei­ne­ri­nia­me na­me­ly­je ša­lia li­go­ni­nės. O triukš­ma­da­rius tuoj ap­ra­mi­na ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

Li­na MOTUŽIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai